- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 2-2343-510/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- įmonei ALUMINA
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, susipažinęs su ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškiniu atsakovui įmonei ALUMINA d. o. o. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas BAB Ūkio bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ALUMINA d. o. o., kodas 4400281290005, adresas Karakaj Bb. 75400, Zvornik, Bosnija ir Hercogovina, 3 073 731 EUR dydžio skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Byla Kauno apygardos teismui neteisminga.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas ir tarptautinės sutartys.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
Šioje civilinėje byloje atsakovas yra Bosnijos ir Hercegovinos įmonė ALUMINA d. o. o., taigi šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Bylose, kuriose yra tarptautinis (užsienio) elementas, teismui pirmiausia tenka spręsti tarptautinio civilinio proceso klausimą, būtent, koks teismas kompetentingas nagrinėti užsienio elementą turinčią bylą. Bylų, turinčių užsienio elementą, teisminis priklausymas nustatomas pagal tarptautinėse sutartyse arba LR Civilinio proceso kodekso tarptautiniame civiliniame procese įtvirtintas taisykles.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalgoje („Teismų praktika“ Nr. 14, 2001 m.) numatyta, kad teismas, spręsdamas, ar byla su tarptautiniu (užsienio) elementu yra teisminga Lietuvos teismams, turi apsvarstyti klausimą, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jeigu priimtą teismo sprendimą teks pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje, o su ta valstybe Lietuva nėra sudariusi dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos, teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Tokiu atveju teismas turi aiškintis, ar byla nėra teisminga atsakovo gyvenamosios (buveinės) vietos valstybės teismui. Jeigu ji yra teisminga ir tos valstybės teismui, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą ir pasiūlyti ieškovui kreiptis į užsienio valstybės, kurioje reikės vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismą (išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos CPK normas byla priklauso išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai).
Lietuvos Respublika bei Bosnija ir Hercegovina nėra pasirašiusios tarptautinės dvišalės arba daugiašalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl bylos teismingumas turėtų būti nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Taikant bendrąsias teismingumo taisykles, būtina atsižvelgti į civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu specifiką. Tarptautinis (užsienio) civilinės bylos elementas nulemia tai, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams tik tuo atveju, jeigu egzistuoja tam tikras ryšys tarp šalių ginčo ir Lietuvos bei šio ryšio pagrindu civilinė byla patenka į Lietuvos teismų jurisdikciją.
Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį bylos, nagrinėtinos ginčo teisena yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena (1 punktas); atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės (2 punktas); ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje (3 punktas).
Ieškovas savo reikalavimo teisę kildina iš AB „Kauno tiekimas“ ir AB Ūkio banko 2004 m. spalio 5 d. pasirašytos faktoringo sutarties Nr. 120-061-17/04. Pagal šios faktoringo sutarties 2 punktą sutarties dalykas yra: Bankui perleidžiami Kliento Reikalavimai į Skolininkų (išvardintų A Priede prie šios Sutarties) piniginius įsipareigojimus, atsiradusius pagal pirkimo – pardavimo ir kt. sutartis, sudarytas tarp Kliento ir Skolininkų už Kliento pateiktas Prekes / paslaugas ir šių sutarčių pagrindu išrašytas Sąskaitas – faktūras ar Reikalavimai, nurodyti Sąskaitose – faktūrose ir išvardinti šios Sutarties prieduose, mainais į Banko sumokamą Faktoringo išmoką. Pagal šią faktoringo sutartį klientas įsipareigoja perleisti reikalavimus į skolininkų piniginius reikalavimus, o bankas įsipareigoja sumokėti faktoringo išmoką. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ginčo dėl faktoringo sutarties dalyko nėra, faktoringo sutartis yra įvykdyta.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl sąskaitų apmokėjimo pagal sutartis, sudarytas tarp AB „Kauno tiekimas“ ir Bosnijos ir Hercegovinos įmonės ALUMINA d. o. o.. Taigi šios civilinės bylos dalykas – reikalavimas Bosnijos ir Hercegovinos įmonei ALUMINA d. o. o. įvykdyti piniginius įsipareigojimus. Tai nėra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje, todėl civilinė byla nepriskirtina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai CPK 787 straipsnyje nustatyta tvarka.
Taigi nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovui – ne Lietuvos subjektui, kurio ieškinio įteikimo metu Lietuvoje nėra (CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas neturi duomenų, kad atsakovas Lietuvoje turėtų turto ar jam priklausytų turtinės teisės (CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl teismo sprendimas turėtų būti vykdomas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčo dalykas nėra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje (CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinys turi būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. atsakovo buveinės valstybės teismui. Priešingu atveju priimtas Lietuvos teismo sprendimas nebus pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje.
Remiantis išdėstytais motyvais, yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovui įmonei ALUMINA d. o. o. dėl skolos priteisimo atsisakyti priimti.
Šios nutarties patvirtintą kopiją nusiųsti ieškovą atstovaujančiam advokatui.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.