Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutarties, kuria S. M. skundas netenkintas ir 2017-11-03 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sigitas M. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjo A. Š. 2017-11-03 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos ANK) 424 straipsnio 3 dalį 550 Eur bauda, 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda, 415 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda, 415 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 550 Eur bauda, už tai, kad jis 2017-11-03 14 val. 31 min., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo neįregistruotą transporto priemonę - traktorių T 74, be valstybinių numerių, neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (teisė vairuoti transporto priemones atimta) ir vairuotam traktoriui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 15, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M., nesutikdamas su Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017-11-03 nutarimu, apskundė jį Mažeikių rajono apylinkės teismui, kuris 2017-12-15 nutartimi S. M. skundo netenkino ir 2017-11-03 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

S. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 652 str. 1 d.).

Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. Lietuvos Respublikos ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutartį, daro išvadą, kad apylinkės teismas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės sprendė nevisapusiškai ištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje yra svarbus procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto nusižengimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Todėl sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, būtina išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, nurodytas administracinio nusižengimo protokole.

Iš byloje esančio S. M. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2017-11-03 surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog kaltinimas S. M. suformuluotas už tokias atskiras veikas: 1) traktoriaus T 74 vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones; 2) traktoriaus T 74 vairavimą, kai šis traktorius neįregistruotas, be valstybinių numerių; 3) traktoriaus T 74 vairavimą, neapsidraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; 4) traktoriaus T 74 vairavimą, kai neatlikta šio traktoriaus valstybinė technine apžiūra. Tokiais veiksmais S. M. pažeidė KET 14, 15, 226 punktų reikalavimus.

Iš Telšių VPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017-11-03 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. M. nubaustas už keturis administracinius nusižengimus: 1) traktoriaus T 74 vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 3 d.); 2) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausto traktoriaus T 74 vairavimą (Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d.); 3) traktoriaus T 74, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, vairavimą (Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 2 d.); 4) traktoriaus T 74 be privalomosios techninės apžiūros vairavimą (Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017-11-03 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir pagrįstumą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai pagrįstai inkriminavo S. M. vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones ir teisingai nustatė, kad jis vairavo neįregistruotą, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu traktorių, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog S. M. inkriminuoti KET 14, 15, 226 punktų reikalavimų pažeidimai. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 15 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas neskyrė reikiamo dėmesio S. M. administracinio nusižengimo protokolu nustatytų pažeistų KET 14, 15, 226 punktų reikalavimų patikrinimui. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (1 p.). Taigi KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose, tačiau šių taisyklių taikymas susijęs su kelių eismo dalyvių (transporto priemonių, pėsčiųjų ir kt.) eismu. Vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo laikytis KET reikalavimų. Taigi KET 14, 15, 226 punktuose esančios taisyklės pažeidžiamos, kai transporto priemonė dalyvauja viešame eisme ir siejamos su viešojo eismo sąvoka, numatyta Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Pagal šio įstatymo nuostatas viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Atsižvelgiant į šias teisės normų nuostatas, darytina išvada, kad teisė vairuoti transporto priemonę asmeniui reikalinga dalyvaujant eisme ir kad transporto priemonių registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės privalomasis draudimas privalomas transporto priemonėms, važinėjančioms kelio ribose.

Nagrinėjamu atveju S. M. neneigia, kad jis vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą, be privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą traktorių, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau teigia, kad jis tik arė nuosavą žemę.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad S. M. jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, padarė (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Iš byloje esančio Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK vyresniojo tyrėjo A. V. 2017-11-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal gautą pranešimą nuvykus į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., laukuose buvo pastebėtas ariantis dirvą pilkos spalvos vikšrinis traktorius (17 b. l.). Šias aplinkybes, kad jis 2017-11-03 14 val. 31 min. arė nuosavą žemę, patvirtino apeliaciniame skunde ir pats S. M.. Duomenų ir neginčytinų įrodymų, kad S. M. ariamame žemės sklype vyko kelių eismas, buvo kitų transporto priemonių ir eismo dalyvių ar kad S. M. traktoriumi važiavo kelio ribose, tai yra kad jis vairuodamas traktorių dalyvavo viešajame eisme, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

Lietuvos Respublikos ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK – pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimų sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, netyrė visų būtinų nusižengimų sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijai. Lietuvos Respublikos ANK įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog teismas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga.

Pažymėtina, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad S. M. arė žemę netoli namų esančiame privačiame lauke, į kurį, be kita ko, galima patekti keliu, todėl teismas padarė išvadą, kad S. M. ariamame žemės sklype galioja tos pačios KET taisyklės, kurios galioja ir keliuose. Tuo tarpu Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017-11-03 nutarime ir S. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodoma nusižengimų padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ir nėra nurodyta daugiau jokių aplinkybių, apibūdinančių galimai padarytų nusižengimų vietą. Tokiu būdu apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė skirtingas aplinkybes, kurios nebuvo konstatuotos nei Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017-11-03 nutarime, nei S. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole.

Nagrinėjamu atveju S. M. ardamas žemės sklypą nebuvo kelių eismo dalyvis, nes byloje nėra jokių duomenų, kad toje vietoje, kurioje traktoriumi dirbo S. M., vyko kelių eismas. Tokiu būdu, S. M. vairuojamam traktoriui nedalyvaujant viešajame eisme, nėra teisinio imperatyvo pastarąją transporto priemonę registruoti, atlikti jai techninę apžiūrą bei jos valdytojui turėti teisę vairuoti transporto priemones ir draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti S. M. veiksmuose Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyse numatytų nusižengimų sudėties. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog S. M. vairavo traktorių T 74, kuris iš viso nebuvo įregistruotas, nepagrįstai S. M. administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime buvo nurodyta aplinkybė, kad S. M. vairuojamas traktorius buvo be valstybinio numerio ženklo, nes neįregistruota transporto priemonė apskritai negali turėti valstybinio numerio ženklo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, neįvertinęs S. M. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-11-03 surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytų KET punktų reikalavimų pažeidimų pagrįstumo, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, kuriuo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2017-11-03 nutarimas panaikintinas ir administracinių nusižengimų teisena S. M. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti S. M. apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutartį ir priimti naują nutarimą S. M. administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2017-11-03 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinių nusižengimų teiseną S. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje jam inkriminuotų Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.