- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- A15.-4661-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02192-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- G. J.
- Advokatai
- Domantas Skebas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) , traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. 2017 m. balandžio 12 d., apie 20.20 val., Vilniaus rajone, Galgių k., Centrinė g. 62, vairavo automobilį „Mercedes Benz V 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam prieš tai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesugebėjo sustabdyti automobilio iki iš anksto numatomos kliūties, t. y. stovinčio automobilio „Mercedes Benz A160, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčio automobilio „Mercedes Benz A160“ galinę dalį, kuris nuo smūgio dar atsitrenkė į UAB „Gintarinė vaistinė“ stiklinę sieną ir ją sudaužė. Eismo įvykio metu G. J. apgadino abi transporto priemones ir sudaužė stiklinę sieną, padarydamas žalą viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis, siekdamas išvengti atsakomybės G. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai neinformavęs ir negavęs policijos pareigūnų leidimo, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Po eismo įvykio, apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), G. J. vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo, t. y. išgėrė 0,5 l. talpos 40 procentų stiprumo degtinės „Sobieski“, dėl ko jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 promilės etilo alkoholio. Be to, G. J. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo jau būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Šiais veiksmais G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 219.1, 219.2, 220, 221 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje.
Be to, G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. balandžio 12 d., apie 20.20 val., Vilniaus rajone, Galgių k., Centrinė g. 62, vairavo automobilį „Mercedes Benz V 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais G. J. buvo kaltinamas pažeidęs KET 226 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje G. J. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi teisė vairuoti jam yra atimta. Teigė, kad protokole nurodytą dieną susiginčijo su sugyventine, namuose turėjo 4 skardines 5 laipsnių stiprumo alaus, dėl streso jas visas išgėrė. Pritrūkęs cigarečių prašė sugyventinės nupirkti, o jai atsisakius pats nuvažiavo į maždaug už kilometro esantį prekybos centrą „IKI“. Supranta savo veiksmų pavojingumą, tačiau tuo metu manė, kad parduotuvė yra visai šalia, tiesiog nuvažiuos ir grįš. G. J. paaiškino, kad automobilis „Mercedes Benz V 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėdavo kieme prie namų, juo visą laiką naudojosi jo sugyventinė J. Č., ji irgi yra UAB „S“ darbuotoja. Ji automobiliu naudojasi tiek darbo, tiek ir šeimos reikmėms. Apie savo sumanymą važiuoti nupirkti cigarečių sugyventinei nieko nesakė, ji tuo metu buvo namuose su vaikais. Papildomai pažymėjo, kad minėtas automobilis priklauso lizingo bendrovei, šiuo metu jis dar nėra išpirktas, už jį reikia mokėti dar du metus. Dėl eismo įvykio G. J. paaiškino, kad jam nuo sėdynės nukrito butelis mineralinio ir nuriedėjo po stabdžio pedalu, kai jis pasilenkė pakelti, atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį. Nesutiko su nukentėjusiosios L. Z. parodymuose nurodoma aplinkybe, kad atsitrenkęs į jos automobilį ir toliau jį stūmė, kadangi ten net nebuvo vietos, kur toliau stumti, už 50 cm iš karto buvo langas. Po įvykio patyrė stresą, išsigando, todėl nusprendė išvažiuoti. Policijai apie įvykį nepranešė. Automobilį grįžęs pastatė prie namo ir nuėjo į rūsį, kur iš karto išgėrė butelį degtinės ir apsvaigęs užmigo. Savo veiksmus vertino blogai. Prašė leisti baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių, atsižvelgiant į tai, kad jo pajamos yra apie 380 EUR. Taip pat prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir nekonfiskuoti automobilio, kadangi tokiu atveju prarastų galimybę vežioti vaikus, vykti pas klientus, vykdyti užsakymus. Be to, gyvena už miesto, kur yra blogas susisiekimas viešuoju transportu. Papildomai G. J. pateikė teismui rašytinį prašymą nekonfiskuoti automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad konfiskavus transporto priemonę būtų nubausta visa jo šeima, t. y. sugyventinė ir penki vaikai, kito automobilio įsigyti šiuo metu neturi galimybės, o važinėti darbo reikalais reikia kasdien, vaikus reikia vežti į darželius ir mokyklas.
Iš esmės analogiškas aplinkybes G. J. nurodė ir apklausiamas tyrimo metu. Papildomai jis buvo pažymėjęs, kad prieš važiuodamas nupirkti cigarečių alų gėrė sugyventinės akivaizdoje, prieš tai buvo apie dvi paras nemiegojęs, labai pervargęs, paveiktas streso dėl šeimyninių ir darbinių problemų. Nuo to laiko, kai gėrė alų iki vairavimo pradžios praėjo apie pusvalandis, gal keturiasdešimt minučių. Dėl paties įvykio, kai parduotuvės aikštelėje atsitrenkė į kitą automobilį buvo nurodęs, kad automobilis „Mercedes A160“, į kurį atsitrenkė nuo smūgio priekine dalimi atsitrenkė į UAB „Gintarinės vaistinės“ stiklinę sieną. Teigė, kad jo vertinimu, eismo įvykis nesusijęs su girtumu, nes tokioje situacijoje avarija būtų įvykusi net ir esant blaiviam - jis, keldamas po stabdžio pedalu nuriedėjusį butelį, nestebėjo kelio situacijos, todėl ir sukėlė eismo įvykį. Pakėlęs butelį jis sustabdė vairuojamą „Mercedes Benz V220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš jo išlipo. Prie jo automobilio stovėjo moteris, ji paaiškino, kad yra „Mercedes A l60“, į kurį jis atsitrenkė, savininkė. Stovėdamas prie savo automobilio priekinės dalies, toje vietoje kur jo automobilio priekinis bamperis buvo atsitrenkęs į „Mercedes Al60“ galinę dalį, jis kalbėjosi su nukentėjusiąją, prašė jos nekviesti policijos. Moteris nesutiko, todėl jis nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos. Išvažiavo iš įvykio vietos ir važiavo atgal namo adresu (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio grįžęs automobiliu namo, paliko jį stovėti šalia namo apie 10-15 m. atstumu ir nuėjo tiesiai į namo rūsį. Niekur nuklydęs nebuvo, su niekuo nebendravo, telefonu nekalbėjo. Ar kas nors iš namuose buvusių asmenų jį matė, nežino, jis pats nieko nematė. Išgyveno dėl to, ką padarė, todėl veikiamas streso, savo namo rūsyje išgėrė 0,5 l. butelį degtinės „Sobieski“, kurį paslėpė po lova, nes sugyventinė labai pyksta dėl girtavimo. Kiek laiko praleido rūsyje iki pareigūnų atvykimo tiksliai pasakyti negali, atrodo apie vieną valandą, gal pusvalandį. Kiek praėjo laiko nuo degtinės vartojimo iki pūtimo į alkotesterį atvykus pareigūnams nežino, nes buvo prisnūdęs. Jam atrodo, kad maždaug pusvalandis, bet tiksliau nurodyti negali. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad vairavo automobilį neblaivus (b. l. 69, 91).
Nors G. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino tik iš dalies, jo kaltę padarius 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai.
Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 105).
Tyrimo metu nukentėjusioji L. Z. parodė, kad 2017 m. balandžio 12 d., apie 20.20 val. buvo darbe adresu Vilniaus rajonas, Galgių k., Centrinė g. 62, prekybos centro „IKI“ parduotuvėje esančioje UAB „Gintarinė vaistinė“. Uždarinėdama vaistinės duris išgirdo, kad kažkas iš lauko pusės atsitrenkė į vaistinės stiklinę sieną. Pro langą pamatė, kad tai jos automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi atsitrenkė į stiklą, o prie jo galinės dalies stovi mikroautobusas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savo automobilį buvo palikusi parduotuvės „IKI“, automobilių stovėjimo aikštelėje, priekine dalimi nukreiptą link vaistinės stiklinės sienos. Pro langą pamatė, kad įvyko eismo įvykis, išbėgo į lauką, kur pamatė, kad į jos „Mercedes Benz“ galą, stovi priekine dalimi atsitrenkęs mikroautobusas. Už vairo sėdėjo apie 50 metų amžiaus vyras, ilgesnių šviesių plaukų. Atpažinti jį galėtų. Pastukseno jam į langą, bandė atidaryti automobilio duris, bet jos buvo užrakintos iš vidaus. Vairuotojas jai palinksėjo galva, ir vėl pradėjo važiuoti į priekį, stumdamas jos automobilį. Jai pasirodė, kad jis niekaip negalėjo įjungti reikiamos pavaros, ir dar kartą atsitrenkė į jos stovinčio automobilio galinę dalį. Po to mikroautobusas pavažiavo atgal, ir apsisukęs išvažiavo link Centrinės gatvės. Šalia jos automobilio buvo jauni vaikinai ir mergina, jie matė visą eismo įvykį. Jie atsisėdo į automobilį ir nusivijo mikroautobusą, mergina liko įvykio vietoje. Iš karto iškvietė policiją ir laukė jos įvykio vietoje. Netrukus liudytojai sugrįžo, pasakė, kad pasivijo mikroautobusą, žino kur yra jo vairuotojas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, užfiksavo liudytojų duomenis ir patį eismo įvykį (b. l. 28). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios L. Z. rašytiniame paaiškinime (b. l. 30).
Tyrimo metu liudytoja apklausta J. Č. parodė, kad 2017 m. balandžio 12 d., apie 18 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jai grįžus namo iš darbo namuose jau buvo sugyventinis G. J. ir keturi vaikai. Tą vakarą šiek tiek susiginčijo, G. J. jos paprašė nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti jam cigarečių, ji atsisakė. Tuo metu G. buvo išgėręs kelias skardines alaus. Tačiau kokį tiksliai kiekį ir kokio alaus, neatsimena. Mikroautobusas „Mercedes Benz V220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo jų gyvenamojo namo kieme. Šią transporto priemonę vairuoja tik ji, todėl visi dokumentai ir rakteliai buvo pas ją. Pati buvo užsiėmusi virtuvėje, gamino valgyti. Apie 20 val., tikslaus laiko neatsimena, lauke jau buvo tamsu, išėjo į kiemą parūkyti. Tuo metu pamatė, kad mikroautobuso kieme nėra. Taip pat pamatė, kad kažkas vaikšto už jų namo tvoros ir šviečia žibintuvėliu. Tai buvo policijos pareigūnas, jis paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, iš kurio pasišalino mikroautobusas „Mercedes Benz V220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas vyriškio, paklausė, ar vyras namuose. Suprato, kad tai galėjo būti jos sugyventinis. Kartu su pareigūnais nuėjo ir apžiūrėjo už namo tvoros stovėjusio mikroautobuso išorę, buvo nežymiai įlenktas priekinis valstybinis numeris. Matėsi labai blogai, nes buvo tamsu. Nuėjo į namą pasižiūrėti, ar namuose nėra vyro ir surado jį gulintį rūsyje ant sofos, jis miegojo. Iš karto atvedė policijos pareigūnus, kurie pažadino jos sugyventinį. Atsibudęs G. J. atrodė neblaivus, kalbėjo labai nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Policijos pareigūnai išsivedė G. J. į tarnybinį automobilį. Pareigūnams išvažiavus, nuėjo į rūsį ir po sofa rado tuščią butelį „Sobieski“ degtinės, butelį išmetė (b. l. 49).
Teismo posėdžio metu teismui pateiktas rašytinis J. Č. prašymas, kuriame ji iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi tyrimo metu. Papildomai J. Č. pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 12 d. jiems su sugyventiniu G. J. susiginčijus, jis supykęs paėmė mikroautobuso raktelius ir be jos leidimo nieko neaiškindamas išvažiavo. Išvažiuojant jo girtumas buvo vos pastebimas, o rūsyje G. J. rado prisigėrusį vos ne iki sąmonės netekimo. Pareigūnams išsivežus G. J. pastebėjo, kad tarp rūsyje buvusių alkoholio butelių trūksta 0,5 l degtinės „Sobieski“ butelio, butelį rado atkimštą ir tuščią po rūsio lova, dėl ko daro išvadą, jog G. J. neblaivus važinėjosi automobiliu, o grįžęs į namus papildomai išgėrė butelį degtinės. Teigė, kad šiuo metu G. J. visiškai nevartoja alkoholio. Taip pat savo prašyme J. Č. nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz V220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Mogo Lizingas“. Jų įmonė UAB „S“ naudoja jį kasdieniams reikalams, moka lizingo įmokas kas mėnesį ir įmokas turi mokėti dar du metus. Šis automobilis naudojamas ne tik darbiniams reikalams, bet ir šeimos poreikiams, kasdieną veža vaikus į darželius, mokyklas, būrelius, po darbo vėl turi pasiimti vaikus ir nuvežti namo. Prašė atsižvelgti į situaciją jų šeimoje ir nekonfiskuoti minėto automobilio.
Tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. (A. K.) parodė, kad 2017 m. balandžio 12 d., apie 20.19 val., kartu su draugais J. K., P. V. (P. V.) ir K. M. buvo Vilniaus rajone, Galgių k., Centrinė g. 62, prekybos centro „IKI“ parduotuvės aikštelėje. Netrukus pamatė, kad atvažiavo pilkos spalvos mikroautobusas „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas maždaug 50 metų vyro, ilgesnių šviesių plaukų (plaukai iki ausų su praskyrimu per vidurį galvos), lieso kūno sudėjimo. Mikroautobusas važiavo nuo pagrindinės Centrinės g. aikštele, ir aikštelėje staiga pasukęs vairą į kairę įvažiavo priekiniu bamperiu tiesiai į aikštelėje, prie pat parduotuvės pastato stovėjimo vietoje stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į jo galinę dalį. Mikroautobusas atsitrenkė į „Mercedes Benz“ galinį bamperį savo priekine dalimi, priekiniu bamperiu. Tada mikroautobusas pavažiavo atgal ir dar kartą pavažiavo į priekį, dar kelis kartus atsitrenkė į stovintį „Mercedes Benz“, kol tas priekine dalimi atsitrenkė į prekybos centro „IKI“ pastatę esančios „Gintarinės“ vaistinės, stiklinę sieną, bei ją sudaužė. Mikroautobusas tiesiog stūmė stovėjusį automobilį, kol tas priekine dalimi atsitrenkė į stiklinę sieną. Tuo metu atėjo automobilio „Mercedes Benz“ savininkė, priėjusi prie mikroautobuso vairuotojo mosikavo jam rankomis, kad jis sustotų, tačiau vairuotojas pavažiavo atgal, išsuko vairą ir apsisukęs nuvažiavo link Centrinės g. Spėjo nufilmuoti eismo įvykį savo mobiliuoju telefonu, įrašą pateikė ikiteisminiam tyrimui. Jie su draugais stovėjo prie pat automobilio „Mercedes Benz“, todėl įvykį ir mikroautobuso vairuotoją matė iš arti. Mikroautobuso vairuotoją galėtų atpažinti. Kadangi jie buvo atvažiavę automobiliu, P. ir J. greitai įšoko į automobilį ir nusekė paskui mikroautobusą. Važiavo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo P. V.. Sekė mikroautobusą iki pat Vilniaus Universiteto botanikos sodo, kur pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) mikroautobuso vairuotojas pirma įvažiavo į kiemą, po to kažkodėl išvažiavo ir paliko mikroautobusą prie namo vartų. Išlipęs iš automobilio vairuotojo vietos jis nuėjo į namą. Prie pat namo jie nevažiavo, su draugais priėjo pėsčiomis. Sekė mikroautobuso vairuotoją apie 5 min. Apie įvykį kažkas iš draugų pranešė policijai bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Tada jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo atgal prie parduotuvės „IKI“. Ten taip ir stovėjo sugadintas „Mercedes Benz“, įvažiavęs į stiklinę sieną. Jo savininkė laukė policijos, jie pranešė, kad žino, kur šiuo metu yra eismo įvykio kaltininkas ir nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini), ten vietoje laukė policijos pareigūnų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir nuėję į (duomenys neskelbtini) namą Nr. (duomenys neskelbtini) atsivedė į tarnybinį automobilį tą patį vyrą, kuris vairavo mikroautobusą. Jis su draugais patvirtino policijos patruliui, kad tai būtent tas vyras, kuris vairavo mikroautobusą (b. l. 35). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojo A. K. rašytiniame paaiškinime (b. l. 38).
Tyrimo metu liudytoja apklausta K. M. parodė, kad 2017 m. balandžio 12 d., apie 20.20 val. buvo Vilniaus rajone, Galgių k., Centrinė g. 62, prekybos centro „IKI“ parduotuvės aikštelėje, laukė kol ateis draugai. Netrukus išgirdo trenksmo garsą, pasižiūrėjusi pamatė, kad pilkos spalvos mikroautobusas „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas apie 50 metų vyro, ilgesnių šviesių plaukų (plaukai iki ausų su praskyrimu per vidurį galvos), lieso kūno sudėjimo, priekiniu bamperiu įvažiavo į stovinčio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Tuo pat metu atvažiavo jos draugai J. K., P. V. ir A. K.. P. vairavo automobilį, o į įvykio vietą, prie jos atėjo J. ir A.. Stovėjimo vietoje stovėjęs „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi atsitrenkė į prekybos centro „IKI“ pastatę esančios „Gintarinės“ vaistinės, stiklinę sieną, bei ją sudaužė. Stiklas sudužo, bet neišbyrėjo. Mikroautobuso vairuotojas toliau spaudė „gazo“ pedalą, ir stūmė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo įsirėmęs į vaistinės stiklą. A. išsitraukė telefoną ir filmavo. Netrukus atbėgo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo stovėjusio automobilio savininkė. Ji priėjusi prie mikroautobuso vairuotojo durelių jam baksnojo į langą, mosikavo rankomis, rodydama, kad sustotų, tačiau mikroautobuso vairuotojas palinksėjo jai galva, ir visas linguodamas pavažiavo atgal, apsisukęs nuvažiavo link Centrinės g. Draugai supratę, kad jis šalinasi iš įvykio vietos, atsisėdo į savo automobilį ir nuskubėjo paskui mikroautobusą, jį vijosi. Ji liko prie parduotuvės „IKI“ kartu su nukentėjusiąja, kurį pati iškvietė pareigūnus. Mikroautobuso vairuotoją matė gerai, galėtų jį atpažinti (b. l. 42). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojos K. M. rašytiniame paaiškinime, kuriame papildomai nurodyta, jog liudytojos manymu vairuotojas buvo neblaivus (b. l. 44).
Tyrimo metu liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad 2017 m. balandžio 12 d., apie 20.19 val., kartu su draugais J. K., A. K. ir K. M. buvo Vilniaus rajone, Galgių k., Centrinė g. 62, prekybos centro „IKI“ parduotuvės aikštelėje. Draugus atvežė automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išleido parduotuvės aikštelėje. Pats tuo metu nuvažiavo apsisukti. Jau apsisukęs ir važiuodamas atgal pamatė, kad toje pačioje aikštelėje tai į priekį, tai atgal važinėja mikroautobusas „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kažkokia moteris jam mosikavo rankomis, šaukė ant mikroautobuso vairuotojo. Apvažiavo ir sustojo truputį toliau prie išvažiavimo į Centrinę g., sėdėjo už automobilio vairo, laukė draugų. Netrukus pamatė, kaip tas pats mikroautobusas išvažiavo iš aikštelės ir pasuko į dešinę pusę, į Centrinę g. Tuo momentu į automobilį susėdo jo minėti draugai ir pasakė, kad šitas mikroautobusas sukėlė eismo įvykį ir šalinasi. Jie matė, kad mikroautobusas nuvažiavo link Vilniaus Universiteto botanikos sodo ir jį pasivijo pravažiavę apie 1 km. nuo įvykio vietos, ties saugumo salele. Sekė mikroautobuso vairuotoją apie 5 min. Kokia ten buvo gatvė, nežino. Sekė mikroautobusą iki (duomenys neskelbtini)gatvėje esančio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jo akiračio automobilis dingęs nebuvo. Mikroautobuso vairuotojas paliko mikroautobusą šalia prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Jis liko automobilyje, o draugai nuėjo prie pat mikroautobuso ir jo vairuotojo. Tuo metu vėl nuvažiavo apsisukti ir kas vyko kieme nematė. Netrukus atėjo draugai, pasakė, kad mikroautobuso vairuotojas nuėjo į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį kažkas iš draugų pranešė policijai bendruoju pagalbos telefonu. Tada jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo atgal prie parduotuvės „IKI“. Ten taip ir stovėjo sugadintas automobilis „Mercedes Benz“, įvažiavęs į stiklinę sieną. Jo savininkė laukė policijos, jie pranešė kad žino, kur šiuo metu yra eismo įvykio kaltininkas ir nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini), ten vietoje laukė policijos pareigūnų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir nuėję į (duomenys neskelbtini) esantį namą Nr. (duomenys neskelbtini) į tarnybinį automobilį atsivedė tą vyrą, apie 50 metų amžiaus, ilgesnių šviesių plaukų (plaukai iki ausų su praskyrimu per vidurį galvos), lieso kūno sudėjimo. Pats iki to momento mikroautobuso vairuotojo nematė, bet draugai A. ir J. patvirtino policijos patruliui, kad tai būtent tas vyras, kuris vairavo mikroautobusą, nes jie matė vairuotoją ir patį eismo įvykį. Kai iš namų policijos patrulis išvedė minėtą vyrą jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, savarankiškai eiti negalėjo, jį vedė už parankių, jo kalba buvo nerišli (b. l. 32).
Tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad 2017 m. balandžio 12 d., 20.28 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus rajonas, Galgių k., Centrinė g. 62, parduotuvės aikštelėje įvyko eismo įvykis, vairuotojas pasišalino. Apie 20.34 val. jau buvo įvykio vietoje. Parduotuvės aikštelėje rado automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo atsitrenkęs į UAB „Gintarinė vaistinė“ langą. Juos pasitiko pranešėja - nukentėjusioji L. Z. ir liudytoja K. M.. Abi moterys paaiškino, kad liudytojai A. K. ir P. V. automobiliu nusekė paskui pasišalinusį pilkos spalvos mikroautobusą „Mercedes Benz Vito“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jie yra prie botanikos sodo ir seka pasišalinusi automobilį. Jie su porininku iš karto nuvažiavo paskui, nuvažiavus prie botanikos sodo juos pasitiko minėti liudytojai, jie palydėjo iki (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad „Mercedes Benz Vito“ vairavo vyras, kuris privažiavęs prie namo išlipo, nuėjo namo. Iš įvykio vietos pasišalinęs mikroautobusas stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), jo priekinė dalis – bamperis ir valstybinis numeris, buvo apgadinti, matėsi įbrėžimai. Nuo įvykio vietos, t. y. Vilniaus rajono, Galgiuose, Centrinės g. 62 parduotuvės iki (duomenys neskelbtini) namo atstumas yra apie 2 km., važiuojant leistinu greičiu užima apie 5 min. Jiems įėjus į namo kiemą iš jo išėjo moteris J. Č., ji bendravo su pareigūnu V. M.. J. Č. paaiškino, kad nežino kur šiuo metu yra jos vyras. Apžiūrėjusi namus rūsyje rado vyrą. Paaiškino, kad nežino, kada jis ten atėjo, negirdėjo ir nežinojo, kad jis miega namo rūsyje. Atėję su porininku į (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) namo rūsį rado ant sofos miegantį G. J.. Jis labai giliai miegojo, todėl teko jį žadinti. Jokių butelių nuo degtinės, ar kito alkoholio rūsyje, prie sofos, bei ant jos nematė. Atsibudusį asmenį nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Murmėjo, kad nevairavo automobilio, pūsti į alkotesterį atsisakė. Nuo jų atvykimo į eismo įvykio vietą, t.y. 20.34 val. prie parduotuvės iki G. J. suradimo rūsyje praėjo apie 15 minučių. Po to atvyko kelių policijos ekipažas, kurie G. J. pristatė į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo tyrimui. Liudytojas A. K. nurodė, kad nufilmavo įvykį savo mobiliuoju telefonu (b. l. 47).
Iš esmės analogiškus parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas V. M.. Liudytojas papildomai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) palikto stovėti automobilio „Mercedes Benz“ iki (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) durų atstumas nedidelis, apie 50 m., nueiti normaliu žingsniu užima 1-2 min. Kieme juos pasitikusi J. Č. paaiškino, kad jos vyro namie nėra. Tada jis paprašė pasižiūrėti atidžiau. J. Č. apžiūrėjusi namus rūsyje rado vyrą ir išėjusi juos pakvietė. Ji užtruko apie 3-4 minutes, tada jie kartu nusileido į namo rūsį. Laiptai į rūsį buvo prie pat įėjimo durų, kur nusileidus laiptais yra viena bendra didelė patalpa. Joje rado sofą, ant kurios miegojo vyras, jis buvo apsirengęs, su batais. Tai buvo G. J.. Jis miegojo giliai, todėl teko jį žadinti. Atidžiai apžiūrėjo rūsio patalpą, jokių butelių ar kitos taros nuo alkoholinių gėrimų nerado. Pažadino G. J. ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Namo rūsyje buvo apie 10 min., kol atliko patalpos apžiūrą, bei pažadino G. J.. Tarnybiniame automobilyje pūsti į alkotesterį jis atsisakė (b. l. 93).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroro 2017 m. liepos 24 d. nutarimo nutraukti G. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį pradėtą ikiteisminį tyrimą, matyti, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. J. vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, įpareigojant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą spręsti klausimą dėl G. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn, jo veiksmuose nustačius administracinių nusižengimų požymius (b. l. 95-101).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 12 d., patruliavimo su vyriausiuoju patruliu M. T. (M. T.) metu atvyko į eismo įvykį adresu Centrinė g. 62, Galgiai, Vilniaus rajonas, prie parduotuvės „IKI“. Automobilio „Mercedes Benz A l60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. Z. paaiškino, kad į jos automobilį atsitrenkė „Mercedes Benz Vito“, kuris iš įvykio vietos pasišalino, ji buvo pribėgusi prie besišalinančio automobilio, tačiau vairuotojas nesustojo. Nuo smūgio „Mercedes Benz A l60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pariedėjo, užvažiavo ant šaligatvio ir sudaužė parduotuvės stiklą. Įvykį matė A. K., kuris nurodė, jog „Mercedes Benz Vito“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo akivaizdžiai neblaivus G. J., kuris buvo sulaikytas policijos patrulių VI729. G. J. neigė vairavęs automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus priklausomybės ligų centre jam alkotesteriu nustatytas 2,65 promilių girtumas ir paimtas kraujas tyrimui. Minėtą įvykį taip pat matė K. M. (b. l. 4).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 12 d., apie 20.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus rajone, Centrinė g. 62, prie parduotuvės „IKI“ įvyko eismo įvykis, vairuotojas pasišalino. Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kurios automobilis nuo kito automobilio „Mercedes Benz Vito“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), smūgio įvažiavo į parduotuvės stiklinę sieną. Liudytojai ir vairuotoja nurodė, kad automobilį vairavo vyras pusiau ilgais plaukais, pasišalinusi automobilį nusivijo liudytojai A. K. ir P. V. (P. V.) ir dar 3 draugai į (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių priėjo J. Č. ir paaiškino, jog automobilį vairuoja ji tačiau išvažiavusi niekur nebuvo. Paklausta kur jos vyras atsakė, kad namuose jo nėra. Tačiau nuėjusi į namo vidų grįžo ir pasakė, jog jos vyras miega rūsyje, tačiau kaip jis grįžo nematė. Užėjus į namo rūsį pastebėjo vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. J., kuris miegojo, paklausus ar vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakė, kad nevairavo. Liudytojas A. K. turi vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip automobilis „Mercedes Benz Vito“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Paprašius G. J. papūsti į alkoholio matuoklį, jis kategoriškai atsisakė tai padaryti (b. l. 5).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. balandžio 12 d., apie 20.25 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniaus rajone, Galgių k., Centrinė g. 62, prie parduotuvės neblaivus automobilio vairuotojas trenkėsi į pranešėjos automobilį ir šios automobilis išdaužė vaistinės langą, kaltininkas pabėgo, į kurią pusę nematė, liudytojų yra padaryta nuotrauka (b. l. 6, 9).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus liudytojo A. K. pateiktą vaizdo įrašą matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje pilkos spalvos mikroautobusas „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi stovi atsitrenkęs į pilkos spalvos „Mercedes Benz A160“ markės lengvąjį automobilį. Šalia mikroautobuso vairuotojo durų vaikšto L. Z. ir kita nežinoma moteris. Vaizdo įrašo 00:02 min. mikroautobusas „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja atbulai. Matosi, kad automobilyje tik vienas vairuotojas, tačiau veido nesimato. Šalia taip pat atbulai važiuoja kitas automobilis, tačiau koks nesimato. „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja atbulai aikštelėje, išsukdamas ratus, pasuka į kairę ir važiuoja į priekį link išvažiavimo iš aikštelės, pažymėto kelių eismo ženklu Nr. 203 (00:09 min). Priekyje jo stovi apgadintas lengvasis automobilis „Mercedes Benz“ ir stovi L. Z.. „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš aikštelės pravažiuoja pro stovintį pilkos spalvos lengvąjį automobilį „Opel“. Vaizdo įrašo pabaigoje, link aikštelėje stovinčio automobilio „Opel Astra“, universalo, bėga du vaikinai, veidų nesimato (b. l. 40).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 3594/2017(01) matyti, kad G. J. kraujyje, paimtame 2017 m. balandžio 12 d., 22.20 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 promilės etilo alkoholio (b. l. 11). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 613 (b. l. 12).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Mercedes-Benz A 160“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti šie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – apgadintas užpakalinis bamperis ir bagažinės dangtis (b. l. 13).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Mercedes-Benz V220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti šie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – apgadintas priekinis bamperis (b. l. 15).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra UAB „MOGO LT“, o valdytojas UAB „S“ (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Mercedes-Benz V 220“ (2001 m.) kaina Lietuvoje yra 2 930 EUR (su PVM) (b. l. 18).
Iš byloje esančio registruotų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad automobiliui „Mercedes-Benz V220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta techninė apžiūra (b. l. 19).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio atsitrenkė į pastato, esančio adresu Centrinė g. 62, Vilniuje, langą (b. l. 20-21). Minėtos aplinkybės yra užfiksuotos ir eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 22).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz A 160“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti – užpakalinis bamperis ir bagažinės dangtis, o automobilio „Mercedes-Benz V 220“ apgadintas priekinis bamperis (b. l. 23).
Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateikto rašto matyti, kad dėl automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo buvo nustatyta 243,77 EUR žala (b. l. 26).
Iš UAB „Gintarinė vaistinė“ pateikto rašto matyti, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ padaryta 1080,19 EUR žala (b. l. 87).
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 19 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones atimta trejiems metams, t. y. iki 2018 m. lapkričio 15 d. (b. l. 83).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 19 d. nutarimu G. J. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 3 metų laikotarpiui, t. y. iki 2018 m. lapkričio 15 d. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad G. J. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, to neginčija ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Administracinio nusižengimo protokole G. J. veiksmai sukėlus eismo įvykį ir vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo buvo kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų atsakomybė už KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Teismo posėdžio metu G. J. neneigė aplinkybės, kad jis atsitrenkė į nukentėjusiosios L. Z. automobilį, stovėjusį Vilniaus rajone, Galgių k., Centrinė g. 62, prekybos centro „IKI“ parduotuvės aikštelėje. Tyrimo metu jis taip pat buvo pripažinęs, kad nuo smūgio minėtas automobilis atsitrenkė į UAB „Gintarinės vaistinės“ stiklinę sieną. Taigi, G. J. iš esmės neneigė sukėlęs eismo įvykį, tačiau teigė, kad tai nutiko atsitiktinai, kai pasilenkė pakelti po stabdžio pedalu nuriedėjusį butelį mineralinio. Atsakomybėn traukiamo asmens vertinimu, eismo įvykis nesusijęs su girtumu, nes tokioje situacijoje avarija būtų įvykusi net ir esant blaiviam. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad G. J. nėra inkriminuojamas vairavimas esant neblaiviam, jam inkriminuojamas visiškai kitas požymis – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl teismas nevertina, ar iki eismo įvykio G. J. išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Eismo įvykio faktas yra neginčytinai įrodytas. Aplinkybę, kad įvykis buvo atsitiktinis paneigia byloje esantys nuoseklūs nukentėjusiosios bei liudytojų rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad G. J. būdamas parduotuvės aikštelėje staigiai pasukęs vairą įvažiavo priekiniu bamperiu į aikštelėje, prie pat parduotuvės pastato stovėjusį automobilį „Mercedes Benz A160, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į minėtą automobilį vairuotojas toliau spaudė akseleratoriaus pedalą, tačiau automobilis buvo atsirėmęs į vaistinės stiklą. KET 9 punktas numato bendrąją eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti asmenys privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo tarpu KET 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. minėtų pareigų nesilaikė, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesugebėjo sustabdyti automobilio iki iš anksto numatomos kliūties, t. y. parduotuvės automobilių aikštelėje stovinčio automobilio ir į jį atsitrenkė, o šis nuo smūgio atsitrenkė į UAB „Gintarinė vaistinė“ stiklinę sieną ir ją apgadino. Eismo įvykio bei padarytos žalos faktą taip pat įrodo bylos medžiagoje esantys transporto priemonių apžiūros protokolai bei eismo įvykio vietos schema. Taigi G. J. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas L. Z. priklausantis automobilis „Mercedes Benz A160, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Gintarinė vaistinė“ stiklinė siena.
G. J. ir jo atstovas advokatas D. Skeba ginčijo atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, pabrėždami, kad veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, numatančią asmenų neturinčių teisės vairuoti transporto priemones atsakomybę už KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Aplinkybę, kad atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio dieną iš karto po įvykio buvo neblaivus patvirtina byloje esanti specialisto išvada. KET 221 punktas numato pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Nagrinėjamu atveju teismas laiko visiškai nepagrįstu atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginį, kad G. J. tokios pareigos neturėjo. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teigimu, nuo paties eismo įvykio iki to laiko kol buvo atvažiavę pareigūnai jau buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, asmuo jau buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, pareigūnams jį suradus G. J. miegojo rūsyje, ir todėl tokios būklės jis negali būti laikomas vairuotoju, atitinkamai jam negali būti taikoma ir minėta pareiga nevartoti alkoholio. Teismas sutinka, kad pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio negali būti taikoma neribotą laiką, tačiau tuo pačiu pažymi, kad KET 221 punkte numatyta sąvoka „iškart po eismo įvykio“ negali būti aiškinama siaurinamai ir laikoma, kad vairuotojas negali vartoti alkoholio tik iš karto po to, kai sukėlė patį eismo įvykį. Minėtame KET punkte vairuotojams numatyta pareiga turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslą, kuriuo siekiama palengvinti eismo įvykio aplinkybių nustatymą. Nagrinėjamu atveju G. J. neabejotinai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir jis turėjo pareigą iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau minėtos pareigos akivaizdžiai nesilaikė. Teismas pažymi, kad nuo eismo įvykio (eismo įvykis įvyko apie 20.20 val.) iki to laiko, kai G. J. vartojo alkoholį (apie 20.40 val.) praėjo nežymus laiko tarpas, viskas vyko tą pačią dieną. Aplinkybę, kad po eismo įvykio iki alkoholio vartojimo praėjo nedaug laiko patvirtina ir tai, kad įvykio vietoje buvo liudytojai, kurie nuvažiavo paskui iš eismo įvykio vietos besišalinantį G. J.. Remiantis liudytojų parodymais, kurie sekė G. J. iki pat namų, pats važiavimas paskui užtruko vos apie 5 min. Be to, pats G. J. duodamas parodymus nurodė, kad po eismo įvykio atvažiavęs prie namų ir pastatęs mašiną, jis iš karto nusileido į rūsį, kur išgėrė butelį degtinės. Pabrėžtina ir tai, kad G. J. akivaizdžiai suprato, jog buvo eismo įvykį mačiusių žmonių, jis pats nurodė matęs nukentėjusiąją, kurį jam mojavo, todėl G. J. galėjo pagrįstai tikėtis, kad jam išvažiavus iš įvykio vietos jo bus ieškoma. Taigi, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiga nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų po eismo įvykio G. J. atžvilgiu nustojo galioti. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad G. J. vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė bei vaistinės stiklinė siena, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, G. J. vartojo alkoholį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Nustačius, kad atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, jo veiksmų kvalifikavimas papildomai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį yra netikslingas, kadangi aplinkybė, jog asmuo vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta teisiškai jau buvo įvertinta kvalifikavus jo veiksmus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu kvalifikuoti G. J. veiksmus vien pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, neinkriminuojant jam ANK 423 straipsnio 3 dalies, nėra galimybės, kadangi ANK 423 straipsnio 1 dalis nenumato nagrinėjamu atveju nustatyto teisiškai reikšmingo požymio – alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Administracinio nusižengimo protokole G. J. veiksmai papildomai kvalifikuoti ir pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas nesutiko su tokiu veiksmų kvalifikavimu. Atstovas pažymėjo, kad nors G. J. anksčiau yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau jis nėra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, todėl šiuo atveju neįmanoma kalbėti apie pakartotinumą. Su tokia advokato pozicija teismas nesutinka, kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK pakeitė anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), tačiau pastarajame įtvirtintos pažeidimų sudėtys nebuvo dekriminalizuotos, atsakomybė už kai kuriuos administracinius teisės pažeidimus sugriežtėjo ir buvo perkelta į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą, tačiau didžioji dalis teisės pažeidimų buvo perkelta į šiuo metu galiojantį ANK, įtvirtinant praktiškai identiškas sudėtis. Vien sąvokų „teisės pažeidimas“ ir „nusižengimas“ pasikeitimas, kai įstatymuose įtvirtintos sudėtys niekuo nesiskiria, teisinės reikšmės neturi. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjui sugriežtinus atsakomybę už tokius teisės pažeidimus kaip vairavimą neblaiviam, būtų visiškai neteisinga netaikyti jokios atsakomybės vairuotojui, kuris ne kartą iki ANK įsigaliojimo buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant apysunkiai ir sunkiai girtam ir vieną kartą įtariant neblaivumą atsisakius jį tikrintis. Iš bylos medžiagoje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairavo būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 2,40 promilių girtumas) ir, būdamas neatsargus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, ir apgadino betoninį vandens drenažą bei savo vairuojamą automobilį. Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, G. J. buvo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį už tai, kad pakartotinai būdamas neblaivus (nustatytas sunkus – 3,58 promilių girtumas) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu G. J. buvo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį, šiuo atveju jis atsisakė tikrintis blaivumą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimu jis taip pat buvo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį. Minėti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose vis dar yra vykdymo stadijoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK 130² straipsnyje numatytas pažeidimas iš esmės atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, taigi atsakomybėn traukiamas asmuo praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą ir šiuo metu nėra praėję vieneri metai ne tik nuo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, bet ir nuo nuobaudos paskyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimu. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakartotinumo požymis neginčytinai nustatytas, todėl G. J. veiksmai teisinagai papildomai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Teismas tikslina protokole nurodytą aplinkybę, kad G. J. pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda, nurodant, kad G. J. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo jau būdamas baustas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (kuris atitinka ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą) padarymą.
KET 219.1. ir 219.2. punktai numato, kad su eismo įvykiu susijęs vairuotojas įvykus eismo įvykiui privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, taip pat pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. KET 220 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kurio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių su eismo įvykiu susijęs dalyvis turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Tuo tarpu KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintų pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. akivaizdžiai suvokdamas, kad yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą, nesustojo, nevertino automobiliams padarytos žalos, su nukentėjusiąja dėl eismo įvykio aplinkybių nesitarė, pats į įvykio vietą policijos nekvietė, be to, apgadinęs vaistinės stiklą apie padarytą žalą taip pat niekam nepranešė, išsigandęs teisinių pasekmių, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė ir pats atsakomybėn traukiamas G. J.. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas posėdžio metu teigė, kad protokole nenurodyta, kokia būtent žala buvo padaryta jo atstovaujamojo veiksmais, todėl šiuo atveju kaltinimas nėra visiškai aiškus, dėl ko ANK 426 straipsnio 2 dalis jo atstovaujamajam G. J. negalėjo būti inkriminuota. Šiuo atveju teismas pažymi, kad protokole nurodyta, jog padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, to pakanka asmeniui suvokti, kokio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Konkretus eismo įvykio metu padarytos žalos dydis kiekvienu atveju yra įrodinėjimo dalykas ir šioje byloje pateiktais raštais žalos dydis yra įrodytas. Atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas turėjo galimybę tiek susipažinti su bylos medžiaga, tiek ginčyti nustatytą žalos dydį, taigi G. J. procesinės teisės niekaip nebuvo suvaržytos. Šiuo atveju teismas visiškai nepagrįstu laiko atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentą, kad vien konkrečios žalos sumos protokole nenurodymas sudaro pagrindą asmeniui išvengti atsakomybės už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Byloje pateikti AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ raštai, iš kurių matyti, jog bendra dėl nagrinėjamo eismo įvykio patirta žala sudaro 1323,96 EUR, t. y. viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl G. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Administracinio nusižengimo protokole G. J. taip pat buvo kaltinamas vairavęs transporto priemonę, kuriai neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra. Teismui perduotos bylos medžiagoje esančiame registruotų kelių transporto priemonių išraše nurodyta, kad automobiliui „Mercedes-Benz V220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), kurį nusižengimų padarymo metu vairavo G. J. techninė apžiūra neatlikta (b. l. 19). Tačiau teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teismui pateikė UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelės išrašą, iš kurio matyti, kad automobiliui „Mercedes-Benz V220“, VIN: (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2016 m. spalio 19 d. ir galioja iki 2018 m. spalio 19 d. Elektroniniu būdu patikrinus Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos (https://www.vta.lt/) turimą minėto automobilio techninės apžiūros istoriją duomenų apie tai, kad protokole nurodytu metu, t. y. 2017 m. balandžio 12 d., automobiliui „Mercedes-Benz V220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra buvo panaikinta ir negaliojo, nerasta, todėl darytina išvada, kad ji galiojo ir nusižengimų padarymo metu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje G. J. buvo inkriminuojamas administracinis nusižengimas dėl transporto priemonės, kuriai neatlikta privaloma techninė apžiūra vairavimo, turi būti nutraukta, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti keturi administraciniai nusižengimai transporto srityje) ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. Nežiūrint į tai, kad teismo posėdžio metu G. J. kritiškai vertino savo veiksmus, kaltę pripažino tik iš dalies, todėl tų nusižengimų, kurių atžvilgiu G. J. savo kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti nustatyta. Kita vertus, G. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo ir nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi, tačiau įvertinus atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų seką įvykio metu ir po jo, taip pat padarytų ankstesnių administracinių nusižengimų pobūdį ir kiekį, visgi, vertina, kad G. J. gailėjimasis dėl savo veiksmų yra formalus. Jo teisei priešingas elgesys kartojasi, asmuo daro analogiškus nusižengimus, kurie pagal savo pobūdį laikytini itin šiurkščiais, ir užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. G. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad G. J. vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, tačiau ANK 11 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl tam, kad būtų galima pripažinti tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe turi būti nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis, nesant tokios galimybės nėra pagrindo inkriminuoti neblaivumo kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinama ir G. J. asmenybė – anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, ne kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tai darė jau netekęs teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam buvo atimta teismo nutarimu, turi galiojančių nuobaudų, išvadų dėl savo elgesio nedaro, toliau piktybiškai pažeidinėja kelių eismo taisyklių reikalavimus, savo veiksmais kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti G. J. už kiekvieną iš padarytų administracinių nusižengimų paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas artimas maksimaliam ANK 423 straipsnio 3 dalies, 424 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 2 dalies ir 427 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytam baudų dydžiui. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs G. J. skirtinos baudos dydį, tai, kad gyvena su sugyventine ir penkiais vaikais, kuriuos išlaiko, jo gaunamas darbo užmokestis, iš G. J. žodžių, nėra didelis, gauna tik apie 380 EUR per mėnesį, iki šiol dalimis moka jam paskirtas administracines baudas, daro išvadą, jog yra pagrindas išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą, nustatant, kad bauda turi būti sumokama per 12 mėnesių laikotarpį. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 427 straipsnio 1 dalies atvejais - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatytas kaip privalomas. ANK 423 straipsnio 4 dalis numato, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 427 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Nors nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, vis tik pagal formuojamą teismų praktiką vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. G. J. padarė keturis administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, pažeidimų pobūdis, jų padarymo aplinkybės rodo, kad jis elgiasi neatsakingai, akivaizdžiai ignoruoja įstatymų nuostatas, ankstesni baustumai leidžia daryti išvadą, kad jis yra šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidėjas, teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, todėl jam už ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas artimas maksimaliam galimam skirti teisės atėmimo terminui.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, tokia galimybė numatyta ir ANK 426 straipsnio 2 dalies atveju (ANK 423 straipsnio 5 dalis, 426 straipsnio 8 d.). Tuo tarpu už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privalomas. ANK 29 straipsnio 1 dalis numato, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, kad už šio kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nors nagrinėjamu atveju formaliai automobilio „Mercedes Benz V 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra UAB „MOGO LT“, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šis automobilis buvo įgytas UAB „S“ naudoti, pasirašant išperkamosios nuomos sutartį. Pagal išperkamosios nuomos sutarties Nr. L21102016/0025 13.1. punktą, pasirašius turto perdavimo-priėmimo aktą, atsitiktinė turto (automobilio) žuvimo, praradimo ar sugadinimo rizika tenka klientui, t. y. UAB „S“. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad nuo 2013 m. lapkričio 4 d. UAB „S“ direktoriumi yra G. J.. Teismo posėdžio metu G. J. pateikė 2016 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą, iš kurio matyti, jog UAB „S“ buvo įgaliojusį administratorę J. Č. vairuoti automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausiamas teisme G. J. paaiškino, kad automobiliu naudojasi tik jo sugyventinė J. Č., kadangi jam teisė vairuoti yra atimta, taip pat jis pabrėžė, kad apie tai, jog paims automobilį įvykio dieną, jo sugyventinė nieko nežinojo, analogiškas aplinkybes savo rašytiniame paaiškinime nurodė ir J. Č.. Vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 5 punkto atveju nėra svarbu, kas konkrečiai buvo įgaliotas automobilį valdyti ir, ar tas asmuo žinojo apie tai, kad automobilis bus panaudotas nusižengimui padaryti. Teisiškai reikšminga aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad automobilis įgytas G. J., kaip UAB „S“ direktoriaus vardu, todėl darytina išvada, jog pažeidimo padarymo metu G. J. teisėtai valdė automobilį „Mercedes Benz V 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo, kaip įmonės vadovo sprendimu, sąmoningai panaudojo transporto priemonę administraciniams nusižengimams padaryti, todėl yra atsakingas dėl jos panaudojimo teisei priešingam tikslui.
Teismui pateiktame rašytiniame prašyme ir teismo posėdžio metu G. J. prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nekonfiskuoti transporto priemonės. G. J. teigimu šios poveikio priemonės taikymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, sukeltų daug nepatogumų, dėl ko nukentėtų visa jo šeima. Pabrėžė, kad automobilis jų šeimai reikalingas ne tik darbinei veiklai, bet ir vežti vaikus į darželius, mokyklą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ANK 347 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių teismas nenustatė. G. J. ne kartą baustas už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, vairavimą esant neblaiviam ir tokioje būsenoje sukeliant eismo įvykį, po to, kai pastarajam buvo atimta teisė vairuoti. Nors transporto priemonės konfiskavimas sukels G. J. papildomų nepatogumų bei neigiamų pasekmių, susijusių ne tik su darbu, bet ir asmeniniu gyvenimu, kurias galimai patirs ir jį supantys asmenys, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė – paties G. J. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Atsakomybėn traukiamas asmuo jau prieš darydamas nusižengimus žinojo, kad turi išlaikyti penkis vaikus, kuriuos reikia vežti į darželį, mokyklą, taip pat, kad automobilis jų šeimai reikalingas darbo reikalais, vis tik šios aplinkybės jo nesustabdė nuo administracinių nusižengimų padarymo, todėl jis turi prisiimti savo neatsakingo elgesio pasekmes. Be to, teismas pažymi, kad už G. J., kaip UAB „S“ direktoriaus padarytus nusižengimus didžiausią finansinę naštą patirs ne G. J. vaikai, o UAB „S“, kuriai tenka automobilio praradimo rizika. Automobilis yra ne G. J. kaip fizinio asmens, o įmonės nuosavybė. G. J. per trumpą laiko tarpą padarė eilę pažeidimų susijusių su girto asmens vairavimu, šiuos pažeidimus jis darė neturėdamas teisės vairuoti. Minėtos aplinkybės liudija, kad anksčiau paskirtos nuobaudos teigiamo poveikio pažeidėjui nepadarė ir neatgrasė jo nuo naujų nusižengimų darymo, todėl transporto priemonės, kuria padaryti administraciniai nusižengimai, konfiskavimas nagrinėjamu atveju visiškai atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 423 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, 424 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 2, 7 ir 8 dalimis, 427 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu,
nutaria:
nutraukti G. J. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.
G. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1350 EUR dydžio baudą.
G. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 600 EUR dydžio baudą.
G. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1350 EUR dydžio baudą.
G. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 EUR dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1400 EUR dydžio baudą.
G. J. paskirtos 1400 EUR baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog pirmus 11 mėnesių turi būti mokama po 117 EUR per mėnesį, o paskutinį mėnesį turi būti sumokėta 113 EUR.
G. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metų laikotarpiui.
G. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą taikyti automobilio „Mercedes Benz V 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „MOGO LT“ ir valdyti perduoto UAB „S“, konfiskavimą.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 17070629815. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.