Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties, kuria pripažintas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP-24376-877/2016 pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolė N. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. M. 2016 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam pateikus skundą dėl antstolės veiksmų, prašė sustabdyti antstolės pradėtą vykdyti išieškojimą vykdymo procese.Pareiškėjas nurodė, kad antstolė N. B. neteisėtai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto. Pareiškėjas yra bedarbis ir jokio turto neturi. Todėl antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdymui.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Pareiškėjas E. M. 2016 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjui E. M. nustatė 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie dvidešimt aštuonių eurų dydžio žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi, pareiškėjui E. M. per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų, pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo, protingumo, lygybės ir rungimosi principus. Pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis pažeidžia jo Konstitucines teises, kadangi užkerta galimybę kreiptis į teismą teisminės gynybos.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevykdo antstolio procesinės veiklos kontrolės.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas yra visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai be motyvų, todėl, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsprendė ne visus reikalavimus, kadangi net neužsiminė apie vykdymo proceso sustabdymą, dėl to nepriėmė atskiros nutarties. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, pareiškėjui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų, jo atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui, teisėtumo bei pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria apeliantui nustatytas septynių dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, jam išsiųsta 2016 m. rugsėjo 26 d. Procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti jo paties 2016 m. rugsėjo 16 d. teismui pateiktame pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolės išieškojimui nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu 2016 m. rugsėjo 22 d., gavėju pasirašęs asmuo – E. M.. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi, konstatavo, kad nepašalinti atskirojo skundo trūkumai, todėl grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas E. M., nesutikdamas su tokia teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidžia jo teises, kadangi, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, kuriame nurodytos atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirųjų skundų trūkumų šalinimą apeliaciniame procese reglamentuoja CPK 316 straipsnis, kuriame nustatyta, kad trūkumai yra CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų neatitiktis. Skundo trūkumu laikytinas ir nustatyto žyminio mokesčio nesumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai suvaržė jo Konstitucines teises kreiptis į teismą teisminės gynybos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Nepaisant teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, užtikrinančio, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.), ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).CPK 80 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad paduodant atskirąjį skundą dėl nutarčių, kuriomis išspręstas su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijęs klausimas, mokamas 28 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju skundas buvo paduotas dėl nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Todėl, apeliantui neįvykdžius Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, t. y. nepateikus įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, yra ribojamas atskirajame skunde nustatytomis ribomis, t. y. tiek reikalavimais, tiek ir reikalavimus pagrindžiančiais argumentais (CPK 320, 338 straipsniai). Nors apeliantas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, kadangi, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 puntu, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau jis nenurodo, kokiais duomenimis remiantis apeliacinės instancijos teismas su tokiu jo teiginiu turėtų sutikti. Pareiškėjas nepašalino Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje, kurioje nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese klausimas. Kiti apelianto argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu ir neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.