- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- P-502-192-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N63- 2081/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. lapkričio 7 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatyta 2,38 prom.), sukdamas į kairę nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir su juo susidūrė, buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo, tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 106 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimu A. P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir skyrė galutinę 4 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad A. P. kaltė įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu, administracinės bylos medžiaga – eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiojo H. G. paaiškinimais, liudytojų A. P., E. L., A. B. parodymais, fotonuotraukomis, tarnybinio patikrinimo išvada, asmens blaivumo testų rezultatais ir kita bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu, A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnis, nes pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, byla nebuvo pradėta nagrinėti iš pradžių. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra neobjektyvus ir šališkas. Teismas užkirto kelią administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pateikti įrodymus, nes nebuvo apklaustas liudytojas Ž. J., kurio dalyvavimą ankstesnės sudėties teismas buvo pripažinęs būtinu, taip pat teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo papildomai apklausti nukentėjusįjį. Administracinėn atsakomybėn patraukytas asmuo nurodė, kad eismo įvykio schema buvo nubraižyta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, nesant įvykio vietoje automobilių, atstumai nurodyti preliminariai, remiantis vien tik nukentėjusiojo H. G. parodymais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad siekdamas pašalinti neaiškumus, teismas turėjo skirti ekspertizę. Ankščiau skirti ekspertinės jis neprašė, nes neturėjo pinigų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad šioje byloje turėjo būti pateikta eismo įvykio deklaraciją, kuri buvo pradėta pildyti po įvykio ir kuri liko pas nukentėjusįjį. Mano, kad teismas neturėjo teisės vertinti eismo įvykio kilimo mechanizmo, nes teismas nėra specialistas. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 82 straipsnio 7 dalį, nesudarė jam ir jo atstovei galimybės dalyvauti teisminiuose ginčuose ir išsakyti paskutinius reikalavimus. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, paaiškino, kad alkoholį vartojo po įvykio.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Paaiškino, kad mano, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai išaiškino faktines visas bylos aplinkybes ir teisingai taikė ATPK bei ABTĮ nuostatas.
Nukentėjusysis H. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Paaiškino, kad manydamas, kad teisėjas gali būti šališkas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo jam pareikšti nušalinimą. Paaiškino, kad jis byloje buvo apklaustas, byloje yra jo pirminiai paaiškinimai, todėl jo dalyvavimas nebuvo būtinas. Dėl Ž. J. apklausos paaiškino, kad jis eismo įvykyje nedalyvavo, jo nematė, todėl negalėjo duoti paaiškinimų susijusių su byla. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad jo versiją dėl eismo įvykio patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Dėl eismo įvykio deklaracijos nurodė, kad po įvykio ji buvo pradėta pildyti, tačiau nebaigta, todėl jokios įrodomosios galios šioje byloje neturi. Taip pat nurodė, kad teismas sudarė galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pasisakyti. Paaiškino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykį A. P. sukėlė būdamas neblaivus ir teismas pagrįstai nesivadovavo su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu susijusių liudytojų parodymais. H. G. mano, kad nebuvo pagrindo skirti ekspertizę šioje byloje.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi A. P. apeliacinį skundą atmetė ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti pradėti nagrinėti iš pradžių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą pradėjo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas V. K. (b. l. 57–68), tačiau paskutiniame posėdyje administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo kitas teisėjas – E. M.. ATPK 249 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ATPK 283 straipsnyje yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarka. Byla nagrinėti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudėtį ar pristatant tą bylą nagrinėjantį pareigūną. Kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. 2009 m. birželio 23 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė dėl pasikeitusios teismo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylą prašė pradėti nagrinėti iš naujo, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teisėjų kolegija, ištyrusi 2009 m. birželio 23 d. vykusio teismo posėdžio protokolo turinį, nustatė, kad nors teismas atmetė prašymą bylą pradėti nagrinėti nuo pat pradžios, tačiau atliko visus veiksmus, kurie yra atliekami nagrinėjant bylą nuo pat pradžių pagal ATPK 283 straipsnį: paskelbė, bylą nagrinėjančio teisėjo pavardę, posėdžio sekretorės pavardę, išaiškino nušalinimo teisę, išsprendė visus pateiktus prašymus, pagarsino administracinio teisės pažeidimo protokolą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, pagarsino byloje esančią medžiagą, ištyrė įrodymus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pažeista ATPK 283 straipsnyje nustatyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarka.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. P. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pripažindamas A. P. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ATPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Nagrinėjamoje byloje tokios būtinybės nebuvo. Byloje esanti eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), automobilių apgadinimai (b. l. 7 antra pusė), foto nuotraukos (b. l. 46-56), nukentėjusiojo H. G. paaiškinimai (b. l. 8, 13), liudytojos A. P. paaiškinimai (b. l. 9-10) neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo H. G. pateiktą eismo įvykio versiją, kad eismo įvykis įvyko jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, siekiant aplenkti priekyje važiavusį A. P. vairuojamą automobilį ir paneigia A. P. iškeltą versiją, kad jo automobilis stovėjo kelkraštyje ir H. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį. Apeliantas kėlė klausimą dėl eismo įvykio vietos schemos teisingumo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad joje yra teisingai užfiksuotas eismo įvykis – eismo įvykio vietos schemą sudaręs E. L. (b. l. 7) teismo posėdyje paaiškino, kad automobilio „Peugot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. P. eismo įvykio vietoje nebebuvo, tačiau jo vėžės matėsi aiškiai. Paaiškino, kad pirmą kartą nuvykus į įvykio vietą matė, kur po eismo įvykio stovėjo automobilis „Peugot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad automobilis „BMW 725“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo toje pačioje vietoje. Paaiškino, kad susidūrimo vietą nustatė iš šukių ir žymių ant asfalto, judėjimo kryptį nustatė iš liudytojų parodymų (b. l. 52 antroji pusė).
Teisėjų kolegija, įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Ž. J. apklausa šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nereikalinga, kadangi jis paties eismo įvykio nematė, be to byloje yra du vienas kitam prieštaraujantys jo paaiškinimai (b. l. 11-12, 141-142), todėl teismas pagrįstai juos atmetė kaip nepatikimus.
Vienas iš ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elemento – subjekto požymių – jo neblaivumas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykį A. P. sukėlė būdamas neblaivus. Alkotesteriu „Lion alcometer 500“ 17 val. 58 min. išmatavus A. P. neblaivumą buvo nustatyta 2,38 prom. (b. l. 6). Nukentėjusysis H. G. ir liudytoja A. P. paaiškinimuose nurodė, kad iš karto po eismo įvykio matėsi, kad A. P. yra neblaivus (b. l. 9-10, 13). Šiuos paaiškinimus patvirtino ir teismo posėdyje (b. l. 61-62, 64 antra pusė – 65 antra pusė). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šių liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 51 (b. l. 4) taip pat patvirtina, kad A. P. buvo neblaivus. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai S. D., R. I., S. K., L. P., A. Š., M. J. kurie paliudijo: S. D. nurodė, kad su A. P. buvo susitikę apie 15 val. 5 min. ir tuo metu jis buvo blaivus (b. l. 66). R. I. paaiškino, kad apie 14 val. A. P. pietavo bare, kuriame jis dirba, alkoholio nevartojo, atrodo, kad buvo blaivus (b. l. 66 antra pusė). S. K. paaiškino, kad ji A. P. matė apie 14 val. kalbantį su žmona, jis tuo metu atrodė blaivus (b. l. 66 antra pusė). L. P. paaiškino, kad ji su vyru buvo susitikusi apie 13 val. 30 min., jis tuo metu buvo blaivus (b. l. 67). A. Š. nurodė, kad jai būnant darbe, apie 14 val. 30 min. užėjo bendradarbis A. P., kuris, kaip jai atrodė, buvo blaivus (b. l. 67 antra pusė). M. J. nurodė, kad jis A. P. pamatė apie 15 val. 30 min., jo automobilis stovėjo ant kelio prie įvažiavimo į pirtelę, įlipęs pasikalbėti į automobilį jis alkoholio kvapo nepajautė (b. l. 75). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas 15 val. 55 min. (b. l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nė vienas iš nurodytų liudytojų nepatvirtino, kad pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo blaivus.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad eismo įvykį A. P. sukėlė būdamas neblaivus, todėl jo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Administracinė nuobauda apeliantui taip pat buvo paskirta teisėtai, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
III.
A. P. (toliau – ir pareiškėjas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo, vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktu, prašo atnaujinti procesą A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N63- 2081/2010. Prašyme nurodo apeliacinio skundo argumentus. Papildomai pažymi, kad apeliacinis teismas neišsamiai ir nepilnai išnagrinėjo mano skundą, paviršutiniškai ir vienareikšmiai pripažindamas teisėtais argumentus, nurodytus 2009 m. rugsėjo 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo priimtame nutarime. Apeliacinis teismas visiškai nenagrinėjo Tauragės rajono apylinkės teismo padaryto ABTĮ 82 straipsnio 7 dalies pažeidimo, kurį apeliantas nurodė savo apeliaciniame skunde. Šis teismo pažeidimas lėmė neteisingo nutarimo priėmimą. Įstatymo leidėjas ABTĮ 82 straipsnio 7 dalyje nustatė, kad „teisminiai ginčai susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais galutiniais skundo (prašymo) reikalavimais ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios šalys (jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise“. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „jeigu teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai ginčai vyksta ta pačia tvarka“. ABTĮ 82 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiems posėdžių salėje“. Viso to nebuvo, todėl, pagal apeliantą, buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nurodo, kad procesas byloje turėtų būti atnaujintas, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punkte numatytais pagrindais.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam ir jo atstovui neleido dalyvauti teisminiuose ginčuose, pasisakyti dėl galutinių reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir nepilnai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nes visiškai nenagrinėjo Tauragės rajono apylinkės teismo padaryto ABTĮ 82 straipsnio 7 dalies pažeidimo. Pažymėtina, kad ATPK 249 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ATPK 283 straipsnyje yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs 2009 m. birželio 23 d. vykusio teismo posėdžio protokolo turinį, nustatė, kad nors teismas atmetė prašymą bylą pradėti nagrinėti nuo pat pradžios, tačiau atliko visus veiksmus, kurie yra atliekami nagrinėjant bylą nuo pat pradžių pagal ATPK 283 straipsnį, ir konstatavo, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pažeista ATPK 283 straipsnyje nustatyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarka. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė į pareiškėjo nurodytą apeliacinio skundo argumentą. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta subjektyvi nuomonė, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir nepilnai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nelaikytina aplinkybe, kurios pagrindu galėtų būti atnaujintas procesas byloje, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą byloje nors ir nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindą, tačiau nepateikia jokių jį pagrindžiančių argumentų. Darytina išvada, kad ši prašymo dalis yra visiškai nemotyvuota, todėl šiuo pagrindu procesas byloje taip pat negali būti atnaujintas.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n utaria:
A. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N63- 2081/2010.
Nutartis neskundžiama.