Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1576-524/2015

Teisėja Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-00071-2015-8)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

2015 m. gruodžio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui atsiliepimo į ieškinį nepateikus, į teismo posėdį neatvykus, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešus tinkamai viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikus, Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-06-15 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir sprendė, kad atsakovas nėra įvykdęs savo sutartinės prievolės sumokėti papildomai 15 procentų sutarties kainos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Iš apeliacinio skundo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo adresu siuntė ieškovo procesinius dokumentus, tačiau jie nebuvo įteikti (b. l. 14). Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas pašto pranešimo negavo. Atsakovas apie 2015-04-27 ir 2015-06-08 teismo posėdžius buvo informuotas viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 str. reikalavimus, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo pranešimo atsakovui apie bylos iškėlimą yra nepagrįsti.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Šioje byloje ieškovui iškėlus ginčą dėl parduotos atsakovui medienos 2319,86 Eur (8010 Lt) kainos ir atsakovo prisiimto įsipareigojimo mokėti 15 procentų dydžio PVM mokestį, pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo savo teiginį įrodyti. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 str.). Byloje nustatyta, jog šalys 2014 m. vasario mėnesį sudarė žodinę medienos pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys procesiniuose dokumentuose pripažįsta aplinkybę, jog 6 800 Lt iš sutartos kainos buvo sumokėti. Ieškovas iškėlė ginčą teisme dėl 348,59 Eur, šią sumą įvardydamas kaip atsakovo skolą jam, nes atsakovas buvo įsipareigojęs pervesti į VMI sąskaitą 15 procentų pridėtinės vertės mokesčio. Bylos šalis sieja sutartiniai santykiai, jų tinkamą įvykdymą ginčija ieškovas ir, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, prašo priteisti nesumokėtą kainos dalį. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas šalių žodžiu sudarytos medienos pirkimo–pardavimo sutarties dėl kainos dalies įvykdymas, todėl šalių įrodinėjamų aplinkybių įrodinėjimas apsunkinamas. Šalių sandorio sudarymo metu CK 1.72 str., 1.73 str. 1 d. 1 p. numatė sudarytų tarp fizinių asmenų sandorių, kurių suma neviršija 5000 Lt, žodinę formą. Byloje teismas gali įvertinti ir remtis tik šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais dėl paties sandorio fakto sudarymo bei leidimu kirsti mišką (b. l. 6), todėl svarbus momentas šioje byloje yra šalių tam tikrų aplinkybių pripažinimas. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažino aplinkybę, jog tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta žodinė medienos pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas buvo perkama mediena už 6800 Lt. Tai, kad ši suma sumokėta, nurodo ir ieškovas, tačiau ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui dar sumokėti 348,59 Eur, šią sumą pervesdamas kaip 15 procentų PVM mokesčio. Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys įstatymo reikalaujama forma tarpusavyje susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. CK 1.64 str. nustatyta, kad pagrindinis sandorio elementas yra jo šalių valia, todėl atsakovui teigiant, kad ginčo sandoriai pažeidžia jo teises, analizuotina jo valia ieškovo atžvilgiu. Paminėtą aplinkybę ieškovas įrodinėja liudytojo G. V. parodymais. CK 1.72 str., 1.73 str. 1 d. 1 p. numato sudarytų tarp fizinių asmenų sandorių, kurių suma neviršija 5000 Lt, žodinę formą. Šiuo atveju ieškovas iškėlė ginčą dėl 8010 Lt, o CK 1.93 str. 2 d. nustatytas draudimas šalims, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti, jeigu yra nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais sandorio, kuris viršijo 1 500 Eur (5000 Lt), faktui įrodyti. Pagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino mokestinius teisinius santykius, ginčo sumą traktuodamas kaip 15 procentų dydžio PVM mokestį ir nurodydamas atsakovo pareigą jį sumokėti. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Standartinis yra 21 procento PVM tarifas, o ne 15, todėl ieškovas privalėjo šiam savo reikalavimui pagrįsti pateikti įrodymus, jog jis yra PVM mokėtojas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Šalių sandorio sudarymo metu 2014-01-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymo redakcija nustatė, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Standartinis pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Todėl byloje nepagrįstas ieškovo motyvas, jog šalys žodžiu galėjo susitarti, jog šią ieškovo pareigą įvykdys atsakovas. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog ieškovas šią pareigą privalo atlikti ir deklaruoti pajamas, gautas už žodine forma sudarytą sandorį, pagal kurį gavo 1969,42 Eur (6800 Lt) pajamų. Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog atsakovas buvo žodine sutartimi įsipareigojęs sumokėti ginčo sumą. Taip pat paminėtos įstatymo nuostatos nenumato ir atsakovui tokios pareigos, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Iš ieškovo atsakovui priteistina 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Atsakovo prašymas priteisti 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir iš ieškovo atsakovui priteistina 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nusprendžia:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-15 sprendimą ir ieškinį atmesti.

Priteisti V. A. iš A. S. 170 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.