Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Liudos Uckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B., atsakovo V. V. ir trečiojo asmens UAB „JGK Statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. ieškinį atsakovams T. V., H. V., S. V., A. V., A. V., F. K., V. V., M. D., A. D., dėl pareiškimo, kuriuo leista prisijungti prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, panaikinimo ir daiktinių teisių pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: notarė G. K., Vilniaus miesto 13-asis notarų biuras, bankrutuojanti UAB „Plėtrumas“ ir UAB „JGK statyba“, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas konstatavo, kad esant areštuotai asmens nuosavybės teisei į žemės sklypą asmuo negali disponuoti žemės sklypu, tarp jų ir nustatyti naujus žemės sklypo suvaržymus – užstatymo teisę, todėl 2009-02-20 atsakovų T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir F. K. pareiškimas, kuriuo šie atsakovai, nepaisydami jiems nustatyto draudimo, disponavo jiems nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dalimi, suteikdami atsakovui V. V. užstatymo teisę, nepaisydami tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d., CK 4.39 str. 1 d., 4.48 str. 2 d.) ir dėl to yra niekinis (CK 1.80 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-17 nutartis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. pateikė apeliacinį skundą (b.t. II., b.l. 182), kuriuo prašo panaikinti iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nurodant, kad ginčijamas sutikimas laikytinas niekiniu ir negaliojančiu ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo jo patvirtinimo momento. Taip pat ieškovai nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Apeliantai iš esmės nurodė panašias aplinkybes, kaip ir patikslintame ieškinyje.

Apeliantai papildomai nurodė šiuos argumentus, kuriais ginčija teismo sprendimą:

1. Teismas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepagrindę, kodėl negalima taikyti restitucijos nuo Sutikimo patvirtinimo momento, o pasirėmė tik tuo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas V. V. buvo nesąžiningas ir, kad įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano esant pagrindą šiuo atveju taikyti būtent šią CK 1.95 str. 2 d. nuostatą.

2. Teismas tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų pagal taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, priimdamas nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą jog byloje nenustatyta, jog atsakovas V. V., daiktinių teisių pagal Susitarimą (užstatymo teisės) įgijėjas buvo nesąžiningas. Vien ta aplinkybė, jog Sutikime nenurodyta, kam nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai, nutiesti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovą V. V. turėjo įpareigoti versti elgtis itin apdairiai, ir pasidomėti visomis su užstatymo teisės pagal Susitarimą suteikimu susijusiomis aplinkybėmis.

3. Visi Sutikimą davę asmenys žinojo, jog žemės sklypui, į kurį atsakovui V. V. suteikta užstatymo teisė įrengti inžinerinius tinklus, yra uždėti apribojimai ir dėl jo vyksta teisminiai ginčai, kuriuose jie dalyvavo kaip atsakovai. Gaunant naudą iš kiekvieno, nors ir vienasmeniškai padaryto veiksmo, daiktinių teisių įgijėjas turėtų būti suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamos teisės, siekiant apsisaugoti, kad ši teisė nebūtų panaikinama. Tai reiškia, kad daiktinių teisių įgijėjas taip pat turi būti suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, atsakovas V. V., elgdamasis apdairiai, prieš tai, kaip gauti naudą iš Sutikimo, turėjo ir privalėjo pasidomėti, ar neatlygintino Sutikimo davėjai suprato savo atlikto veiksmo pasekmes, ar jie elgiasi sąžiningai kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu, iš bet kurio Sutikimą davusio asmens bent jau paprašyti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar šis jų veiksmas galimai nepažeis trečiųjų asmenų teisių, kurių interesams gali būti padaryta žala tokių veiksmų atlikimu. Teismas neatsižvelgė į ieškovo J. P. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad atsakovas V. V., būdamas sąžiningas ir rūpestingas, turėjo pasidomėti Sutikimą davusių asmenų nuosavybės teise į žemės sklypą ar sklypui teismų nutartimis nėra taikyta apribojimų ir pan.

4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus atsakovų M. D. ir A. D. atžvilgiu dėl Sutikimo, nors ir jų kaip ir kitų atsakovų, duotas Sutikimas lygiai taip pat prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, kaip neatitinkantis privalomos notarinės formos reikalavimų, todėl jis pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu taip pat ir atsakovų M. D. ir A. D. atžvilgiu.

5. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Tretysis asmuo UAB „JGK Statyba“ pateikė prisidėjimą prie ieškovų apeliacinio skundo (b.t. III., b.l. 2). Tretysis asmuo iš esmės pritarė ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai. Tretysis asmuo UAB „JGK Statyba“ mano, kad V. V. elgėsi nesąžiningai gaudamas ginčijamą sutikimą, todėl yra pakankamas pagrindas ginčijamą sutikimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Aitinkamai, Tretysis asmuo UAB „JGK Statyba“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašė atmesti V. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą (b.t. III., b.l. 17).

Tretysis asmuo UAB „JGK Statyba“ pateikė apeliacinį skundą (b.t. III., b.l. 36), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-20 sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta 2009-02-20 atsakovų T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir F. K. duotą sutikimą, notarinio registro Nr. 1-472, kuriuo atsakovui V. V. leista prisijungti prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą - 2009-02-20 atsakovų T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir F. K., M. D. ir A. D. duotą sutikimą, notarinio registro Nr. 1-472, kuriuo atsakovui V. V. leista prisijungti prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Tretysis asmuo UAB „JGK Statyba“ apeliacinį skundą grindė jau anksčiau išsakyta savo atsiliepimuose pozicija.

Ieškovai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. pateikė atsiliepimą į UAB „JGK Statyba“ apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti (b.t. III., b.l. 56).

Atsakovas V. V. pateikė apeliacinį skundą (b.t. II., b.l. 195) ir nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovų ieškinys. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, šiuos argumentus:

2. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendė, kad Sutikimas yra naikintinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes jį išduodant buvo patvirtintas tik Sutikimą pasirašiusių asmenų parašų tikrumas, tuo tarpu Sutikimas turėjo būti tvirtinamas kaip notarinis sandoris, be to, išduodant Sutikimą, 2008-05-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi žemės sklypui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas, todėl atsakovai neturėjo teisės disponuoti šiuo žemės sklypu bei nustatyti žemės sklypo suvaržymus. Įvertinus tai, kad Sutikimo pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo to momento panaikina ir juo suteiktą užstatymo teisę, atskirą ieškinyje išdėstytą reikalavimą dėl daiktinių teisių panaikinimo pirmosios instancijos teismas kaip apibendrintą ir perteklinį, atmetė. Teismas kaip teisiškai nereikšmingų nenagrinėjo Ieškovų argumentų dėl žemės sklype esančių inžinerinių tinklų nuosavybės teisės bei argumentų dėl Ieškovų ir trečiojo asmens UAB „JGK Statyba“ įsipareigojimų „nukabelinti“ šalia esančią 110 kV elektros liniją.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010-01-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame statybos leidime Nr.IT/7/09-0736 kaip statytojas be V. V. yra nurodyta UAB „Danjana“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sutikimo pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu, tiesiogiai paliečia ne tik V. V., bet ir UAB „Danjana" interesus, kuri kartu su V. V. statė inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus šalia Ieškovų nuosavybės teise valdomo 0,7020 ha žemės sklypo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai prieštarauja LR CPK 266 str. bei yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

5. 2009-02-20 sudarant sandorį, nei Sutikimo davėjai, nei Sutikimo gavėjas nevertino šio sandorio kaip suteikiamos užstatymo teisės, šį faktą tik 2011-09-19 sprendimu konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Išduodant Sutikimą buvo suteikta teisė prisijungti prie inžinerinių tinklų, o tokiam sandoriui notarinė forma nėra privaloma, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad išduodant Sutikimą buvo pažeista LR CK 1.74 str. nuostata, vertintina kaip netinkamas materialinės teisės normų taikymas (juo labiau, kad Ieškovai teikdami ieškinį šia teisės norma net nesirėmė).

6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl daiktinių teisių panaikinimo kaip labai apibendrintą ir perteklinį, tačiau 2012-06-20 sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodydamas, kad Sutikimo pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo to momento panaikina ir juo suteiktą užstatymo teisę, prieštarauja pats sau. Tokiu būdu teismas iš esmės patenkino Ieškovų reikalavimą dėl užstatymo teisės panaikinimo, nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta priešingai. Ši aplinkybė taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo 2012-06-20 sprendimo nepagrįstumą.

Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimUS (b.t. III., b.l. 26, 64) į ieškovų ir trečiojo asmens UAB „JGK statyba“ apeliacinius skundus, kuriuose prašė atmesti ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus. Atsiliepimus iš esmės grindė savo apeliacinio skundo argumentais.

Ieškovai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. V. apeliacinį skundą (b.t. III., b.l. 24), kuriame prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą iš esmės grindė apeliacinio skundo argumentais.

Atsakovai M. D. ir A. D. pateikė atsiliepimą į šalių ir trečiojo asmens pateiktus apeliacinius skundus (b.t. III., b.l. 59). Jie nurodė, jog apeliacinių skundų išsprendimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovai T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. prašė tenkinti UAB „JGK“ statyba“ apeliacinį skundą (b.t. III., b.l. 73).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. ir trečiojo asmens UAB „JGK statyba“ apeliacinius skundus netenkinti, atsakovo V. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl atsakovų T. V., F. K., H. V., S. V., A. V., A. V. M. D. ir A. D. 2009 m. vasario 20 d. notariškai patvirtinto sutikimo duoto atsakovui V. V., kuriuo jam leidžiama prisijungti prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., ir nutiestų iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Su ginčo sutikimu yra susijusios aplinkybės kitose bylose – prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011.

Ieškovai I. B., J. P., A. P., A. M. ir E. M., M. D. ir A. D. šiuo metu yra 0,7020 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., savininkai (b.t. I., b.l. 11-12). Ieškovų I. B., J. P., A. P., A. M. ir E. M. nuosavybės teisė į šio žemės sklypo dalį yra registruota Vilniaus apygardos teismo 2009-09-17 nutarties Nr. 2-492-798/2009 pagrindu, o atsakovų M. D. ir A. D. nuosavybės teisė į dalį šio sklypo registruota 2005-02-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-518 ir priėmimo-perdavimo akto Nr. 5-519 pagrindu.

Nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), ieškovai įgijo civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 šalių pasirašytos taikos sutarties pagrindu (c/b Nr. 2-492-798/2009, b.t. VI., b.l. 172, 186).

Teismas 2009-09-17 nutartimi šioje civilinėje byloje patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys geranoriškai sutiko baigti kilusį teisminį ginčą – ieškovai T. V., H. V., A. V., A. V. ir tretysis asmuo F. K. perleido atlygintinai už 150000 Lt 0,7020 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jiems priklausančias 5669/7020 dalis atsakovams I. B., J. P., A. P., A. M. ir E. M. taikos sutartyje nurodytomis dalimis (taikos sutarties 2, 3, 4 p.).

Taip pat T. V., A. V., A. V., S. V., H. V. ir tretysis asmuo F. K. įsipareigojo perduoti atsakovams visas teises, susijusias su žemės sklypo detaliojo plano rengimu, įskaitant ir taikos sutarties pasirašymo dienai paruoštą visą detaliojo plano projektinę dokumentaciją bei patvirtino, kad atsakovai A. M., E. M., I. B., J. P., A. P. neprisiima jokių įsipareigojimų, susijusių su detaliuoju planu ir įgyjamu žemės sklypu, kuriuos buvo prisiėmę ieškovai T. V., H. V., S. V., A. V., A. V., tretysis asmuo F. K. ir žemės sklypo 1351/7020 dalių bendraturčiai M. D. ir A. D., tarme tarpe tų įsipareigojimų, kurie atsakovams galėjo būti nežinomi (taikos sutarties 16 p.) ((c/b Nr. 2-492-798/2009, b.t. VI., b.l. 186). Civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 atsakovas V. V. nedalyvavo.

Prieš minėtą Taikos sutartį, 2009-02-20 atsakovai H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V. ir A. V. notarės G. K. akivaizdoje pasirašė pareiškimą, kuriame nurodė sutinkantys, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini)., ir nutiestų iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini). (b.t. II., b.l. 7, t. 1, b.l. 54).

Pagal LITEKO duomenis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011, Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) 2009 m. liepos 17 d. atsakovui V. V. išdavė pareiškėjų ginčijamą statybos leidimą Nr. 23 lauko vandentiekio, buitinių ir vandens nuotekų tinklams statyti (neypatingam statiniui, naujai statybai) (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Vilniaus AVA 2010 m. sausio 8 d. V. V. išdavė statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklams ir keliams statyti (neypatingam statiniui, naujai statybai), pagal koreguotą projektą. Minėtus statybos leidimus prašė panaikinti pareiškėjai uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B..

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. šioje byloje priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundus atmesti.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje dėl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. 23 konstatavo, kad buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) nagrinėjamu atveju buvo davę sutikimą pagal pirminį statybos leidimą tiesti inžinerinius tinklus jų žemės sklype, t.y. suteikė V. V. tam tikrą užstatymo teisę (CK 4.160 straipsnis). Vadovaujantis CK 4.160 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasikeitus žemės savininkui užstatymo teisė išlieka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. V. turima užstatymo teisė tebegalioja ir žemės sklypą įgijus naujiesiems savininkams, t.y. J. P., A. P., A. M., E. M., I. B.. Pareiškėjų argumentai, kad tokia teise V. V. negali naudotis, nes buvusių savininkų sutikimas nėra registruotas viešame registre, atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje dėl Administracijos 2010 m. sausio 8 d. išduoto statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 konstatavo, kad buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) buvo davę sutikimą pagal pirminį statybos leidimą tiesti inžinerinius tinklus jų žemės sklype, kuris buvo privalomas ir naujiems savininkams, įgijusiems žemės sklypą. Tokiu sutikimu buvo leista tiesti inžinerinius tinklus per šiems pareiškėjams priklausantį žemės sklypą. Remiantis bylos medžiaga, Administracija 2010 m. sausio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736, atsižvelgiant į pakoreguotą statybos projektą, kuriuo inžineriniai tinklai buvo iškelti už J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. priklausančio žemės sklypo. Kitaip tariant, net ir esant galiojančiam ir privalomam buvusių savininkų sutikimui tiesti inžinerinius tinklus per šiems asmenis priklausantį žemės sklypą, nutarta statybos objektą statyti už ginčo žemės sklypo ribos. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė galimybę teisėtai riboti naujų žemės sklypo savininkų teises mažesniu laipsniu. Todėl remiantis tuo, kad išduodant naują statybos leidimą, pagal kurį inžinerinius tinklus numatyta statyti už žemės sklypo ribų, kai galiojo sutikimas juose tiesti per žemės sklypą, atsižvelgiant į kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog papildomai naujas ginčo žemės sklypo savininkų sutikimas šiuo atveju nebeturėjo būti gautas.

Taigi, ieškovai, nauji minėto žemės sklypo savininkai, šioje byloje prašo panaikinti buvusių žemės sklypo savininkų (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) duotą atsakovui V. V. 2009-02-20 ginčo sutikimą, siekdami panaikinti minėtus statybos leidimus.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2009-02-20 sutikimą nepripažindamas sandoriu motyvavo tuo, kad notarė G. K. tvirtino 2009-02-20 sutikimą ne kaip sandorį, o liudijo parašų tikrumą (CPK 185 str.). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis notarės G. K. paaiškinimais 2009-02-20 pareiškime nurodytu įkainiu už notarės atliktą veiksmą.

Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal CK 6.154 straipsnio nuostatas, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties išplaukia, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010). Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „RT investicijos“ v. P. Z., bylos Nr. 3K-3-502/2011).

Šioje byloje buvę ginčo žemės savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) aiškiai išreiškė savo valią, susitarė su atsakovu V. V., notariniu pareiškimu, kuriame nurodė sutinkantys, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog atsakovo V. V. užstatymo teisė atsirado išimtinai atsakovų valios dėka, jiems patiems nusprendus atsakovui V. V. tokią teisę suteikti nekeliant tokios teisės įgyvendinimui jokių sąlygų – termino, atlygintinumo ir pan.

Be to, jog jų valia buvo būtent tokia patvirtina jų vėlesnis elgesys, jie neprašė panaikinti minėto notarinio pareiškimo. Toks interesas kilo naujiems savininkams – ieškovams ir trečiajam asmeniui – UAB „JGK statyba“. Teismas nenustatė ir byloje įrodymų nėra jog būtų, kokių nors išreikštos davusių sutikimą asmenų valios trukumų.

Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėtas 2009-02-20 sutikimas negalėjo būti duotas dėl 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 9 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių H. V., A. V., T. V., S. V., A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo arešto. Minėtomis laikinosiomis priemonėmis buvo siekiama, kad nebūtų parduotas turtas. Tačiau buvę ginčo žemės savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) sutikimą V. V. prisijungti prie minėtų komunikacijų turėjo teisę duoti ir iki minėtos Taikos sutarties sudarymo, nes nei 2008 m. balandžio 28 d., nei 2008 m. gegužės 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių tokio draudimo nenumatė.

Kolegija, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teises normas ir prieštaravo savo padarytoms išvadoms, pripažinęs sandoriu niekiniu ir negaliojančiu patenkino ieškinį iš dalies, t.y. dalyje paliko šio, ginčo sutikimo pasekmes galioti.

Kadangi apelianto V. V. skundas tenkintinas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iš ieškovų priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

n u s prendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. V. iš ieškovų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. 142 Lt bylinėjimosi išlaidų.