- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-870-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00138-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-870-159/2012
2012 m. kovo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. D. 2012-1-27 teismui pareiškė ieškinį. Juo teismo prašė: pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už uždelsimo laiką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–8).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-01-30 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Nurodė, jog ieškovė turi pateikti procesinių dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas, ne visi pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovės pareikšti reikalavimai yra neaiškūs ir neapibrėžti. Formuluojant reikalavimą ieškovė turėtų konkrečiai nurodyti kokį atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, kokio dydžio darbo užmokestį priteisti, už kokį laikotarpį ir t. t. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, negali į teismą besikreipiančiam asmeniui suformuluoti reikalavimą ir nurodyti jo pagrindą, todėl teismas konstatavo, jog ieškovė turi pašalinti ieškinio trūkumus (b. l. 10).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismui pateikė pirminės darbo sutarties kopiją ir nurodė, kad neturi galimybės pateikti dokumento originalo. Ieškinyje buvo prašoma išreikalauti iš atsakovės dokumentų originalus, nes neturint jų originalų nebuvo galima patvirtinti jų kopijų, todėl teismui tai negalėjo būti kliūtis priimti ieškinį. Ieškinyje nurodoma, jog ji nuo 2011-09-22 iki 2011-12-27 pagal darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiąja specialiste, į darbą priimta (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011-09-22 įsakymu Nr. AP-547 pagrindu, todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas susijęs su jos atleidimu iš darbo pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011-09-22 įsakymą Nr. AP-547. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ji turėjo konkrečiai nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestį prašo priteisti, už kokį laikotarpį ir t. t., nes Aukščiausiojo Teismo praktika orientuojama į tai, kad teismai, taikydami DK 297 str. 4 d., teismo posėdyje turi nustatyti ir teismo sprendime aptarti atitinkamo darbuotojo darbo užmokesčio dydį. Ieškinyje buvo prašoma išreikalauti iš atsakovės duomenis apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį, duomenis apie neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Apeliantė neturi galimybės tiksliai nustatyti tokių duomenų, todėl pateikti šiuos duomenis į bylą turi atsakovė (b. l. 13–15).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už uždelsimo laiką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–8). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, jog pareikštas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, neaiškus, neapibrėžtas ieškinio reikalavimas bei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 10).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos (CPK 111 str., 114 str., 135 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ne visi ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, jog ieškovė pateikė 2011-09-22 pirminės darbo sutarties kopiją, kuri nepatvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šią sutartį ieškovė prašė išreikalauti iš atsakovės, nurodė, jog neturi galimybės pateikti jos teismui. Išeitų, kad neturint darbo sutarties originalo, nebuvo galima tinkamai patvirtinti jos kopijos. Vėlesnė su ieškove sudaryta darbo sutartis ir pateikta jos kopija yra tinkamai patvirtinta atsakovės atsakingo darbuotojo. Iš prie ieškinio pridėtų priedų matyti, jog vienintelis dokumentas, kurio kopija tinkamai nepatvirtinta, yra darbo ieškančio asmens atmintinė, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių, šios kopijos tinkamas nepatvirtinimas negali būti pagrindas nustatyti daugiau kaip dviejų savaičių terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Taip pat pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog ieškovės pareikšti reikalavimai neaiškūs ir neapibrėžti. Su tokia teismo nutartyje padaryta išvada negalima sutikti, kadangi iš ieškinio turinio bei jame išvardytų faktinių aplinkybių aišku, kokį atsakovės įsakymo atleidimo pagrindą ieškovė prašo pripažinti neteisėtą. Taip pat negalima sutikti su teismo nuomone, kad ieškovė turėtų konkrečiai nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestį prašo priteisti, už kokį laikotarpį ir t. t., nes iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės duomenis apie jos vidutinį darbo užmokestį, duomenis apie neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad neturint šių duomenų ieškovė negalėjo tiksliai nurodyti prašomas priteisti sumas, susijusias su atleidimu iš darbo. Tik atsakovei pateikus minimus duomenis, teismas galėtų siūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, susijusius su piniginių sumų priteisimu. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjant darbo ginčų bylas teismui suteiktas aktyvus vaidmuo, darbo ginčų bylų nagrinėjimo teisme ypatumus lemia siekis ginti ekonomiškai silpnesnės darbo santykių šalies – darbuotojo – teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK XX skyrius). Nagrinėjamu atveju, įvertinus prie ieškinio pridėtus duomenis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus ir nepagrįstai skyrė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Darbo bylose priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 str. 2 d.), šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kad teismo nustatytus ieškinio trūkumus nebuvo galima pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.