- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-13-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01781-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Marių kooperatyvas“, uždarajai akcinei bendrovei „GJ baldai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių kooperatyvas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-1957-275/2019, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „GJ baldai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“ dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – antstolė N. Š.-S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu tarp atsakovių UAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ sudarytą 2018 m. rugsėjo18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0033/15/02085 nuo jo sudarymo momento; taikyti restituciją –grąžinti atsakovei UAB „GJ baldai“ nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr.7995-0000-1014, pastatą – garažą, unikalus Nr.7995-0000-1028, pastatą – sandėlį, unikalus Nr.7995-0000-1030, kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius, unikalus Nr.7995-0000-1041, o atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ už šį turtą sumokėtus pinigus.
2. Ieškovė taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą –5969/10000 dalį pastato – administracinio pastato, unikalus Nr. 7995-0000-1014, 5969/10000 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. 7995-0000-1028, 5969/10000 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. 7995-0000-1030, 5969/10000 dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. 7995-0000-1041, esančių adresu Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., perleidimo draudimo.
3. Ieškovė nurodė, jog varžytinėse dalyvavo norėdama įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį Vytauto g. 2, Trakuose, bei siekia įteisinti nuosavybės teises į šį turtą, tačiau antstolei neinformavus apie vykstančius teisminius ginčus, ji kaip varžytinių laimėtoja negalėjo prisiimti rizikos ir sumokėti už turtą likusios kainos dalies. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ vos prieš kelias dienas įsigijusi turtą ginčijamo sandorio pagrindu, ketina jį perleisti kitiems asmenims.
4. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė teismui pateikė prašymą, motyvuojamą rašymo apsirikimu, ir teismo prašė taikant laikinąsias apsaugos priemones nurodyti, jog suvaržymai taikomi visam ginčo turtui, o ne tik jo daliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio argumentus bei pateiktus įrodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
7. Teismas nurodė, jog kilus ginčui dėl konkretaus turto, iškyla būtinybė užtikrinti, jog šis turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims, nes tai apsunkintų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu, ypač kai į bylą yra pateikti įrodymai, jog atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ po turto įsigijimo kreipėsi į notarą dėl turto perleidimo sandorio parengimo, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismas nurodė, jog ieškiniu ginčijamas viso nekilnojamojo turto perleidimas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos viso turto, o ne jo dalies, atžvilgiu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
10. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Marių kooperatyvas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Varžytynių metu nebuvo ginčų dėl turto priklausomybės ar dėl jo įkeitimo teisėtumo.
10.2. Ieškovė siekia ginti teisę, kurios ieškinio pareiškimo metu neturi, t. y. ieškovė ginamą subjektinę teisę įgytų tik laimėjusi kitus teisminius ginčus.
10.3. Ieškovė tikėtinai nepagrindė teiginių apie asmenų nesąžiningumą.
10.4. Turto realizavimo procedūros nebuvo pažeistos.
10.5. Ieškovė neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties ieškovė iš esmės nurodė tapačius argumentus kaip ir skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „GJ baldai“ teismo prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo atmesti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių ginčijamų nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo
14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Tokiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, jog ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.
16. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, jog ieškinio reikalavimai atitinka jame dėstomų argumentų pobūdį ir yra pridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl sprendė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.
17. Kartu su ieškiniu pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, jog yra laimėjusi pirmąsias varžytynes dėl atsakovei BUAB „GJ baldai“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Vytauto g. 2, Trakuose. Šioje byloje ieškovė teismo prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0033/15/02085, kuriuo ieškovės varžytynėse laimėtas nekilnojamasis turtas parduotas atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“, nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją
18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-35036-905/2018 sprendė klausimą dėl 2018 m. liepos 24 d. patvarkymo, kuriuo antstolė nutarė laikyti pirmąsias ginčo turto varžytynes neįvykusiomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai įvykdė CPK 717 straipsnio 3 punkte įtvirtintą procesinę pareigą paskelbti varžytynes neįvykusiomis, jeigu varžytynes laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą, todėl 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2975-450/2018 apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodytos faktinės aplinkybės, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, leidžia spręsti, jog paduotu ieškiniu ieškovė siekia ginti ne realiai turimą teisę ir/ar teisėtą interesą, bet hipotetinę teisę į turtą, kurią būtų turėjusi, jeigu varžytynės nebūtų pripažintos neįvykusiomis. Atitinkamai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimu atveju, galima spręsti, jog ieškovė nepagrindė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. tikėtino ieškinio pagrįstumo.
19. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės ieškinyje bei prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Nors ieškovė nurodė, jog visos kainos už varžytynėse įgytą turtą nesumokėjo išimtinai dėl antstolės veiksmų, t. y. pastarajai nuslėpus, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-26790-964/2018 ir Nr. e2YT-27155-1080/2018, kuriose keliami klausimai dėl varžytynėse laimėto turto priklausomybės ir įkeitimo teisėtumo, tačiau nurodytos civilinės bylos iškeltos po to, kai ieškovė laimėjo varžytynes (2018 m. birželio 21 d.), civilinė byla Nr. e2YT-27155-1080/2018 – 2018 m. liepos 9 d., o civilinė byla Nr. e2-26790-964/2018 – 2018 m. liepos 5 d., todėl antstolė iki turto pardavimo iš varžytynių pradžios neturėjo objektyvių galimybių informuoti varžytynių dalyvius apie pradėtus teisminius procesus.
20. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodė, jog minėtose civilinėse bylose sprendžiami ginčai dėl varžytynėse ieškovės laimėto turto priklausomybės ir įkeitimo teisėtumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-26790-964/2018 pagal prevencinį ieškinį buvo sprendžiamas klausimas dėl uždraudimo antstolei sudaryti iš varžytynių parduoto turto aktą, o civilinėje byloje Nr. e2YT-27155-1080/2018 spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Nors nurodytose civilinėse bylose kelti klausimai, susiję su antstolės veiksmais, atliktais varžytynių metu, tačiau nei vienoje iš išnagrinėtų bylų nebuvo kvestionuojamas varžytynių objektu buvusio turto priklausomybės ir/ar įkeitimo teisėtumo klausimai.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (preliminarus ieškinio pagrįstumas), neanalizuoja ir nevertina grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nutartis, kuria pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, naikinamos, o ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetami(CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį bei 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.