Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-369-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
AN2-369-795/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
A. K.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė, Aušrinė Zabu
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-369-795/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01443-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Baškienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. įgaliotos atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I . Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (duomenys neskelbtini) R. L. 2019 m. birželio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. K. už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės valdytojas, 2019 m. birželio 11 d. 10.55 val., policijos pareigūnui pareikalavus, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu (tikslus laikas nenurodytas) kelyje (duomenys neskelbtini) g. naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršijo nustatytą greitį 12 km/h. Tokiu būdu A. K. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, A. K. paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. skundas netenkintas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą, t. y. panaikinti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutrukti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas (greičio viršijimas vairuojant automobilį „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stacionaria greičio matavimo priemone buvo užfiksuotas 2019 m. vasario 12 d. Šis automobilis buvo parduotas 2018 m. lapkričio 20 d., todėl pažeidimo padarymo metu MB „A.“ nebuvo transporto priemonės valdytoja, privalanti vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio reikalavimą teikti pareigūnams duomenis apie transporto priemonę.

4.2. Skunde pažymima, kad byloje yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 10 d. pranešimas „Dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo“, adresuotas MB „A.“. Pranešime išaiškinta teisė per keturiolika kalendorinių dienų nuo panešimo išsiuntimo dienos pateikti paaiškinimus apie administracinį nusižengimą ir jo aplinkybes. Duomenų apie šio pranešimo įteikimą MB „A.“ direktoriui A. K. nėra. 2019 m. gegužės 10 d. Institucijos pranešimo A. K. negavo, apie tai, kad vairuojant automobilį „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo viršytas greitis, sužinojo atsitiktinai. Telefonu jis susisiekė su (duomenys neskelbtini) R. L. ir jai paaiškino, kad automobilis „Ford Scorpio“ parduotas. Pareigūnė prašė pateikti tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurią 2019 m. birželio 10 d. 22.41 val. A. K. išsiuntė R. L. nurodytu elektroniniu paštu. Pareigūnė neatsiuntė ir neįteikė reikalavimo pateikti dar ir kitus (tikslesnius) duomenis apie transporto priemonės savininką.

4.3. Skunde tvirtinama, kad automobilis „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas užsieniečiui, kurio pase asmens kodas nenurodytas. Dėl šios priežasties automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti pirkėjo tikslūs duomenys. Advokatės manymu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis gali būti surašoma bet kokia šalių pasirinkta forma. A. K. neturėjo tyčios nevykdyti pareigūnų nurodymų ir neteikti informacijos apie transporto priemonės savininką. Jis pareigūnei pateikė tokius duomenis, kokius turėjo, t. y. pateikė visą jam žinomą informaciją apie automobilio „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėją. Joks asmuo negali būti baudžiamas už tai, kad jam žinomos informacijos nepakanka administracinio nusižengimo aplinkybėms nustatyti.

4.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokole ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime neteisingai nurodytos faktinės nusižengimo aplinkybės, o tai, apelianto manymu, daro nutarimą neteisėtą ir negaliojantį. Bylos duomenys patvirtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas (greičio viršijimas) užfiksuotas 2019 m. vasario 12 d., o administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytas pažeidimo laikas 2019 m. birželio 11 d. 10.55 val.

4.5. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš valstybės biudžeto.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. K. atstovės advokatės A. Zaburienės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime nesutinkama su apelianto nuomone, kad, pateikęs automobilio „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, A. K. tinkamai įgyvendino ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacijos pateikimo pareigą atskleisti visas jam žinomas aplinkybes apie policijos pareigūnus dominantį administracinį nusižengimą bei galbūt jį padariusį asmenį. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties skiltyje „Pirkėjas“ nurodytas tik vardas ir pavardė – P. R., kitų reikšmingų duomenų, tokių kaip gimimo data, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, paso serijos numeris ir kt., šioje sutartyje nėra užfiksuota.

5.2. Atsiliepime teigiama, jog, įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad A. K. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs nagrinėjamai situacijai taikomo aktualiuose teisės aktuose įtvirtinto reguliavimo prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir ar apylinkės teismas tinkamai aiškino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatas.

8. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, matyti, kad ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.

10. Nagrinėjamu atveju A. K. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutinka ir savo poziciją grindžia tuo, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, nes su policijos pareigūne bendradarbiavo ir pateikė visus įstatymų reikalaujamus bei jam žinomus ir galimus gauti automobilį valdančio asmens duomenis. Administracinio nusižengimo byloje iš tiesų yra A. K. elektroninio susirašinėjimo su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. L. medžiaga, kuri patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsiuntė pareigūnei 2018 m. lapkričio 20 d. automobilio „Ford Scorpio“ pirkimo–pardavimo sutartį, patirtinančią, kad automobilį MB „A.“ pardavė P. R. Kiti ANK 611 straipsnio 1 dalyje įvardyti privalomi pateikti duomenys (asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija) sutartyje ir A. K. elektroniniuose laiškiuose nebuvo nurodyti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad A. K. konkretaus asmens nenurodė, o jo pateikta informacija Institucijai nebuvo reikšminga, Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

11. Kaip jau minėta, SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma (reikalaujama) nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone, ir toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad policijos pareigūnės R. L. 2019 m. gegužės 10 d. pranešime tokio reikalavimo nebuvo, tik buvo išaiškinta teisė per 14 dienų pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo ir kitus prašymus. Šis skundo argumentas pagrįstas. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (duomenys neskelbtini) R. L., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, 2019 m. balandžio 25 d. surašė pranešimą dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo automobilio „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui A. J., juo reikalavo per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi pranešime nurodyta transporto priemone (b. l. 19). 2019 m. gegužės 9 d. A. J. Institucijai paaiškino, kad automobilį „Ford Scorpio“ jis 2018 m. lapkričio 13 d. pardavė MB „A.“, atstovaujamai direktoriaus A. K., ir pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei VĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) filialo 2018 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pasikeitusių duomenų įregistravimą (b. l. 27–29). Gavusi šią informaciją, pareigūnė R. L. 2019 m. gegužės 10 d. surašė pranešimą dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo automobilio „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui MB „A.“. Pranešimu informavo savininką, kad automobiliu „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 12 d. 15.29 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio surašytas administracinio nusižengimo protokolas A. K. Taip pat išaiškino teisę per keturiolika kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių (b. l. 18). Šis pranešimas A. K. išsiųstas elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 10 d. 11.38 val. (b. l. 23). Kaip jau minėta, byloje yra ir A. K. elektroninio susirašinėjimo su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. L. medžiaga: 2019 m. birželio 10 d. 10.07 val. R. L. siunčia A. K. laišką: „Laba diena, kaip ir kalbėjome telefonu, primenu, kad turite atsiųsti man pirkimo – pardavimo sutartį automobilio Ford Scorpio“; tą pačią dieną 22.41 val. A. K. išsiunčia R. L. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir sąskaitą faktūrą (b. l. 6).

12. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad Institucija, konstatavusi, jog 2019 m. vasario 12 d. automobilį „Ford Scorpio“ vairavo ir greitį viršijo pats transporto priemonės savininkas MB „A.“ direktorius A. K., surašė jam administracinio nusižengimo protokolą ir išsiuntė kartu su 2019 m. gegužės 10 d. pranešimu. Institucijos pareigūnė nereikalavo iš transporto priemonės savininko nurodyti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone, kadangi Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo išaiškintas – administracinio nusižengimo protokolas surašytas A. K. A. K., įgyvendindamas teisę duoti paaiškinimus apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą), telefonu informavo pareigūnę R. L., jog pažeidimo padarymo metu automobilis buvo parduotas, ir elektroniniu paštu atsiuntė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Visi šie duomenys suponuoja apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad iš A. K. nebuvo reikalaujama nurodyti ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Nesant tokio reikalavimo, A. K. negalėjo būti baudžiamas už reikalavimo pateikti duomenis nevykdymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

13. Byloje yra dokumentas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. L. 2019 m. birželio 11 d. tarnybinis pranešimas. Pranešimu R. L. informuoja (duomenys neskelbtini) R. S., kad įmonei MB „A.“ 2019 m. gegužės 10 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo prašoma pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, taip pat A. K. įspėtas dėl atsakomybės už pareigūno reikalavimo nevykdymą (b. l. 25). Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta informacija nepatvirtinta bylos duomenimis, t. y. transporto priemonės savininkui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. išsiųstame pranešime nebuvo prašymo (reikalavimo) teikti ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis nusižengimo išaiškinimo tikslu. Taigi A. K. buvo išsiųstas kitokio turinio pranešimas, nei nurodytas R. L. tarnybiniame pranešime.

14. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. L. 2019 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, pareigūnei paprašius administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. patikslinti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto pirkėjo duomenis, A. K. kalbėjo nemandagiai, pareiškė, kad R. L. neaiškintų, kaip jam reikia dirbti, ir ją pavadino nekompetentinga „kauše“ (b. l. 26). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks A. K. elgesys nesudaro pagrindo bausti jį už pareigūno reikalavimo nevykdymą, o galėtų būti vertinamas kaip statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas pagal ANK 508 straipsnį.

15. Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ANK 666 straipsnyje numatyta, kad sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių išlaidų atlyginimo mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, prasmei bei tikslams. Svarbu įvertinti tai, kad BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikoms, o taikoma tik itin siauram jų ratui, numatytam BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tai yra ne bendra taisyklė visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo. Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie būtų pradedami ir vykdomi tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui, t. y. nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebent egzistuoja pagrindai, dėl kurių ši teisena negali būti pradėta. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad dėl valstybės institucijos inicijuoto ir valstybinio kaltintojo palaikyto kaltinimo išteisintas asmuo turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą BPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – nustatė administracinio nusižengimo požymius, surašė administracinį kaltinimą – administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą. Dėl to akivaizdu, jog šiuo atveju asmeniui, kurio veiksmuose dėl valstybės institucijos inkriminuoto kaltinimo administracinio nusižengimo požymių nenustatyta, nėra pagrindo mutatis mutandis vadovaujantis BPK nuostatomis priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis) ir tinkamai bei teisingai nepritaikė aktualaus teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio). Taigi, patikrinus pirmosios instancijos teismo nutartį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. įgaliotos atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės apeliacinį skundą:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

TeisėjaKristina Baškienė