- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-03
- Bylos Nr.
- 2VP-6114-637/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03452-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Audra Hadrovska (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Foksai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „F.“, bendrovės vadovė G. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. K., K. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
antstolė G. Ž. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo už antstolio reikalavimų nevykdymą, tai yra už 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymo Nr. S-20-188-25741 dėl skolos išieškojimo neįvykdymą UAB „F.“ vadovei G. L. paskirti baudą iki trijų šimtų eurų už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2020 m. lapkričio 9 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu.
Patikslintu pareiškimu dėl baudos paskyrimo pareiškėja prašo už antstolės reikalavimų neįvykdymą paskirti baudą UAB „F.“ vadovei G. L. iki trijų šimtų eurų už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. gegužės 26 d., kadangi 2022 m. gegužės 26 d. UAB „F.“ pervedė 10,65 Eur skolos iš skolininko darbo užmokesčio už vieną mėnesį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl pareiškėjos reikalavimų, įskaitant patikslintus reikalavimus, spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „F.“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodant, kad antstolė G. Ž. patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš G. B. nenurodė kokio dydžio išskaita turi būti atlikta, todėl, atlikus vieną išskaitą, likę mokėjimai buvo sustabdyti. Teigia, kad išskaitos buvo atliktos tokiu dydžiu, kokį numato civilinio proceso kodeksas pasinaudojant PLAIS sistema, kuriai nurodymus davė pati antstolė. Taipogi, pažymi, kad antstolė prašo skirti baudą įmonės vadovei G. L. nuo patvarkymo dienos priėmimo, tačiau mano jog baudą galima skirti tik nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kadangi antstolė pati buvo pakankamai pasyvi atliekant vykdymo veiksmus ir bendraujant su įmonės vadove, antstolė kreipėsi į teismą po daugiau kaip pusantrų metų laikotarpio bei nepateikė įrodymų, jog patvarkymu siektas tikslas neįgyvendintas kitais išskaitų iš darbo užmokesčio įgyvendinimo būdais. Prašo netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo arba ją sumažinti iki minimalaus (ne didesnio negu 3 Eur ) dydžio.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų ar rašytinių paaiškinimų nepateikė.
Byla išnagrinėta rašytiniame teismo posėdyje, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta visiems suinteresuotiems asmenims, papildomai išaiškinant, kad iki paskirto teismo posėdžio dar turi teisę pateikti rašytinius paaiškinimus (CPK 234 straipsnis). Iki teismo posėdžio suinteresuoti asmenys papildomų rašytinių paaiškinimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/18/00800, kurioje išieškojimas vykdomas iš skolininko G. B. išieškotojo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdydama skolos išieškojimą antstolė nustatė, kad skolininkas G. B. dirba UAB „F.“ ir gauna darbo užmokestį. 2020 m. lapkričio 6 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-188-25741 „Patvarkymas dėl skolos išieškojimo“, kuriuo UAB „F.“ įpareigotas iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaitas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Patvarkyme nurodyta, kad jeigu bus vėluojama pervesti daugiau nei 15 d., skolininko darbdavys privalo pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis. Patvarkymas Nr. S-20-188-25741 „Patvarkymas dėl skolos išieškojimo“ 2020 m. lapkričio 6 d. išsiųstas UAB „F.“ Juridinių asmenų registre nurodytu adresu ir elektroniniu paštu (v. b. l. 55).
Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, kaip numato CPK 585 straipsnio 2 dalis, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „F.“ vadove nuo 2019 m. kovo 1 d. paskirta G. L. (CK 2.66 straipsnis, 2.67 straipsnis) (v. b. l. 84-85).
Vykdant vykdomuosius dokumentus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, teismas negali daryti išvados, jog antstolė ar jos įgalioti darbuotojai visiškai nekontaktavo su skolininko darboviete, t.y. UAB „F.“. Vykdomojoje byloje yra antstolio padėjėjo 2022-05-11 rašytas el.laiškas, iš kurio matyti, kad buvo bendrauta telefonu ir buvo prašoma skubiai, ne vėliau negu iki 2022-05-13 pateikti informaciją kodėl nėra vykdomas antstolės reikalavimas daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Vykdomojoje byloje yra UAB „F.“ 2022-05-25 el. laiškas, kuriuo prašoma atsiųsti procesinius dokumentus ir nurodyti banko sąskaitą į kurią atlikti mokėjimus. Antstolės padėjėjas 2022-05-26 atsakydamas į šį el.laišką nurodo, kad informacija jau buvo pateikta ne vieną kartą, tačiau pakartotinai duomenų nebenurodo, bei neinformuoja, kad 2022-05-26 pareiškimu jau yra kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog UAB „F.“ tyčia ir piktybiškai nevykdė antstolės teisėtų reikalavimų. Nors įstatymas numato, kad antstolės patvarkymą gavusi darbovietė privalo jį vykdyti, tačiau iš UAB „F.“ rašytinių paaiškinimų matyti, kad skolininko darbovietė galėjo ir nesuprasti kokios išskaitos daromos per PLAIS sistemą, o kokias turi daryti darbovietė. Be abejo, neatmetant to, kad skolininko darbovietė, gavusi patvarkymą, turėjo pati kontaktuoti su antstole, tačiau vykdomosios bylos duomenys patvirtina ir UAB „F.“ argumentą, kad antstolė taipogi buvo pakankamai pasyvi bendraujant su įmone, nes vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2022-05-11 antstolė kokiu nors būdu kontaktavo su įmone, nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad vykdomąją bylą vykdanti antstolė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama išsiaiškinti įpareigojimo nevykdymo priežastis, antstolė į teismą dėl baudos paskyrimo kreipėsi praėjus beveik pusantrų metų nuo priimto patvarkymo, pareiškimas dėl baudos skyrimo pateiktas teismui darbovietei pakartotinai bandant gauti informaciją.
Baudos skyrimo tikslas nėra bausmė. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas - garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad antstolė pateikė teismui duomenis, jog UAB „F.“ 2022 m. gegužės 26 d. pradėjo vykdyti patvarkymą, darytina išvada, kad įmonė suprato savo neatsakingumo pasekmes, todėl antstolės prašymas paskirti baudą šioje vykdymo proceso stadijoje nebėra tikslingas, o baudos paskyrimas už ankstesnį patvarkymo nevykdymo laikotarpį neatitiktų baudos skyrimo tikslų vykdymo procese bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi,
Teismas nutaria:
netenkinti pareiškimo dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0188/18/00800 grąžinti antstolei G. Ž..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.