- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- eI2-4057-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09598-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023-11-13 sprendimą Nr. 23S203402 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Paaiškina, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nurodant, kad Migracijos departamento duomenimis, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Edgesta“ darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, nutraukė 2023-06-14, o jokiose kitos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymi, jog tokia Migracijos departamento pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta.
3. Nurodo, kad apie savo atleidimą pareiškėjas sužinojo tik gavęs Sprendimą ir ,gavęs tokią naujieną, liko priblokštas, nes nieko nežinojo apie tai, jog darbo sutartis su juo yra nutraukta jau 2023-06-14. Tvirtina, jog darbdavys nepranešė apie darbo sutarties nutraukimą ir išnaudojo pareiškėją, kadangi jis ir toliau faktiškai dirbo įmonėje, tačiau kaip paaiškėjo, jis dirbo be darbo sutarties. Mano, jog darbdavys pasielgė itin nesąžiningai ir nutraukė darbo sutartį su pareiškėju be jokio įspėjamojo termino, kas yra visiškai neteisėta. Pareiškėjas tik dabar sužinojo, kad jo darbdavys „yra ties bankroto riba“, kad atleido visus darbuotojus.
4. Teigia, kad jeigu darbdavys būtų įspėjęs pareiškėją, jog ruošiasi jį atleisti, pareiškėjas iš karto būtų suradęs kitą darbdavį ir pakeitęs darbą, tačiau darbdavys pasielgė itin nesąžiningai ir maža to, kad neįspėjo pareiškėjo apie atleidimą, tai dar beveik pusę metų išnaudojo pareiškėją darbe ir nesumokėjo jam dalies darbo užmokesčio. Mano, jog tokia susiklosčiusi situacija yra nesąžininga ir neteisinga pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jis sugaišo nemažai laiko ir piniginių lėšų leidimo laikinai gyventi gavimo procedūroje, turėjo surinkti nemažai dokumentų, atvykti į Lietuvą, apsigyventi, o rezultate dėl darbdavio nesąžiningumo buvo atleistas be jokio įspėjimo termino ir dėl to jam automatiškai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi.
5. Pažymi, kad Migracijos departamentas iš anksto nepranešė pareiškėjui apie tai, jog jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes UAB ,,Edgesta“ nutraukė darbo sutartį, bei nepaprašęs jokių pasiaiškinimų ir nesuteikdamas protingo termino šiems trūkumams pašalinti, priėmė nepagrįstą Sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad iš savo pusės negali būti atsakingas už tai, jog darbdavys be jo žinios jį atleido ir paprasčiausiai paliko likimo valiai. Dėl to pareiškėjas mano, kad iš savo pusės viską atliko tinkamai ir buvo sąžiningas darbo teisinių santykių dalyvis, todėl šiuo atveju leidimo laikinai gyventi panaikinimas neatitinka proporcingumo principo.
6. Atkreipia dėmesį, jog administravimo principo nesilaikymas, be kita ko, nesuteikimas asmeniui galimybių pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su priimamu jo atžvilgiu sprendimu, yra pakankamas pagrindas viešojo administravimo subjekto sprendimą pripažinti neteisėtu. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Šiuo atveju pabrėžia, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesuteikė pareiškėjui jokios galimybės paaiškinti situacijos, o tik atsiuntė jam priimtą Sprendimą.
7. Pabrėžia, jog dabar pareiškėjas žino ir neginčija, kad jo darbo sutartis, sudaryta su UAB ,,Edgesta“, nutrūko, tačiau šiuo atveju Migracijos departamentas nevertino to fakto, jog tokios priežastys atsirado dėl darbdavio ypatingo nesąžiningumo ir pareiškėjas niekaip negalėjo jų objektyviai numatyti. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis gero administravimo principu, turėjo prieš priimdamas Sprendimą, suteikti galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir susiklosčius tokiai objektyviai ir nuo pareiškėjo valios niekaip nepriklausiusiai situacijai, Migracijos departamentas privalėjo leisti pareiškėjui ištaisyti trūkumus ir surasti naują darbdavį, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra neproporcinga priemonė pareiškėjo atžvilgiu. Dėl šių aplinkybių mano, kad Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio.
Atsiliepimas
8. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsiliepime Migracijos departamentas nurodo, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad apie savo atleidimą jis sužinojo tik iš Migracijos departamento Sprendimo, neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui. Migracijos departamentas, priimdamas analogiškus sprendimus, neturi teisės aktais numatytos pareigos nustatyti, ar užsienietis buvo atleistas teisėtai, atleidimo iš užimamų pareigų faktas yra imperatyvus pagrindas panaikinti ledijimą laikinai gyventi. Pareiškėjas su savo skundu nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas tebedirba UAB „Edgesta“.
10. Nepagrįstais laiko pareiškėjo skundo teiginius, kad Migracijos departamentas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą turėjo įspėti pareiškėją, kad su juo yra nutraukta darbo sutartis, prašyti pareiškėją pateikti paaiškinimus ir suteikti protingą terminą šiems trūkumams pašalinti. Teigia, jog teisės aktai ar teismų praktika nenumatė Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamą sprendimą atlikti minėtus veiksmus. Šiuo atveju nėra UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų išimčių, kada leidimas laikinai gyventi nėra panaikinamas, kai su juo nutraukiama darbo sutartis.
11. Nurodo, kad paaiškėjus ginčijamu Sprendimu nustatytoms aplinkybėms Migracijos departamentas taikė imperatyvias UTPĮ nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Pažymi, kad UTPĮ 50 numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
12. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
13. Migracijos departamentas paaiškina, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui I. B. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Migracijos departamento ginčijamą Sprendimą.
15.1. Pareiškėjo darbdavys per MIGRIS pateikė 2022-01-25 prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 2201-LLG-3049 tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį ir jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams; darbdavys – UAB „ARAMUS“ , darbo funkcija - suvirintojas (721206).
15.2. Migracijos departamentas 2022-04-29 priėmė sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760123266 pareiškėjui buvo išduotas 2022-05-12.
15.3. Pareiškėjas per MIGRIS pateikė 2022-11-22 prašymą leisti pakeisti darbdavį ir darbo funkciją pas tą darbdavį Nr. 2211-LLGD-1450. Prašyme nurodė, jog prašo leisti pakeisti darbdavį.
15.4. UAB „Edgesta“ per MIGRIS pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20221130-178958, kuriame prašoma leisti pakeisti darbdavį, nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti pas naująjį darbdavį UAB „Edgesta“ pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (pareiškėjas dirbs pagal suvirintojo profesiją, ekonominės veiklos rūšies sritis – statyba, ekonominės veiklos rūšis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba), ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.
15.5. Migracijos departamentas 2023-04-12 sprendimu leido pareiškėjui pakeisti darbdavį.
15.6. Migracijos departamentas 2023-11-13, vykdydamas užsieniečių kontrolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad UAB „Edgesta“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023-06-14, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo.
15.7. Byloje yra SODROS 2023-11-13 duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjo darbo santykiai su UAB „Edgesta“ nutrūko 2023-06-14, duomenų apie tai, kad pareiškėjas dirbtų kitose įmonėse nėra..
15.8. Migracijos departamentas 2023-11-13 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760123266, galiojantį iki 2024-05-12, tuo pagrindu, jog su pareiškėju nutraukta darbo sutartis.
16. UTPĮ (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta:
16.1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, redakcija, galiojusi išduodant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje).
16.2. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, redakcija, galiojusi išduodant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje).
16.3. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4(1) ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
17. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad apie atleidimą sužinojo tik iš ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo, jog darbdavys nepranešė pareiškėjui apie darbo sutarties nutraukimą ir taip išnaudojo pareiškėją, kadangi jis toliau dirbo įmonėje. Dėl darbdavio nesąžiningumo pareiškėjas buvo atleistas be jokio įspėjimo termino ir dėl to jam automatiškai yra panaikintas leidimas laikinai gyventi.
18. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų. UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats skunde nurodė, jog neginčija fakto, kad jo darbo sutartis, sudaryta su UAB ,,Edgesta“, yra nutraukta, tai patvirtina ir byloje esantis SODROS 2023-11-13 duomenų bazės išrašas. Ginčijamas MD Sprendimas taip pat priimtas 2023-11-13, t. y. remiantis aktualiais SODROS duomenimis apie pareiškėją. Migracijos departamentas nėra įgaliotas spręsti, ar darbdavys su pareiškėjo darbo sutartį nutraukė teisėtai.
19. Pareiškėjas skunde teigė, kad, prieš priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas turėjo iš anksto pranešti pareiškėjui, kad leidimais laikinai gyventi bus panaikintas, paprašyti pateikti paaiškinimus, dokumentus, suteikti pareiškėjui protingą terminą trūkumams pašalinti, surasti naują darbdavį.
20. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias papildomas nagrinėjamai bylai reikšmingas ir galbūt galėjusias lemti kitokio sprendimo priėmimą aplinkybes jis būtų nurodęs bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus būtų pateikęs. Atsižvelgiant į UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriuos vadovaudamasis Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamento Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų (SODROS duomenų bazės 2023-11-13 gautų duomenų), o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018). UTPĮ nėra nustatyta, kad Migracijos departamentas turi įspėti užsienietį apie darbdavio su užsieniečiu nutrauktą darbo sutartį, turi suteikti užsieniečiui terminą surasti naują darbdavį, jeigu darbdavys su užsieniečiu nutraukė darbo sutartį. Kaip minėta, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtintas imperatyvus teisinis reguliavimas, pagal kurį Migracijos departamentas privalo panaikinti užsieniečio leidimą laikinai gyventi, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu). Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui leidimas laikinai buvo išduotas ne pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4(1) ar 16 punktą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją.
21. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio (dabartinis VAĮ 10 straipsnis) reikalavimų, nes jis yra neišsamus ir nemotyvuotas.
22. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; <...>.
23. LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
24. Įvertinus skundžiamą Sprendimą dėl jo atitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės nurodytos aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas ir neišsamus, yra nepagristi.
25. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.