Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovės K. U. pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juoda gilė“ iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juoda gilė“ vadovė K. U. 2024 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Juoda gilė“, nes bendrovė yra nemoki ir neturi galimybės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškime ieškovė nurodė, kad kreditoriams pranešimai apie įmonės nemokumo inicijavimą ir siūlymus vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka arba sudaryti susitarimą dėl pagalbos buvo išsiųsti tinkamai. Tačiau per pranešimuose numatytą 15 dienų laikotarpį (nuo pranešimo gavimo dienos) kreditoriai neišreiškė sutikimų pranešimuose nurodytiems siūlymams, kas reiškia, kad ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje yra nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

3. Vadovaujantis JANĮ 8 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) likvidatorius inicijuoja bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; 3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 8 straipsnio 4 dalis).

4. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalį teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Praėjus 3 mėnesiams nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo, taikomos bendrosios JANĮ 8 straipsnio nuostatos (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis).

5. Nagrinėjamu atveju bankrutuoti siekiantis juridinis asmuo yra skolingas 187 kreditoriams, vadinasi visiems šiems kreditoriams turėjo būti išsiųsti pranešimai aukščiau nurodyta tvarka. Iš pranešimų turinio matyti, kad kreditoriai buvo informuojami apie UAB „Juoda gilė“ bankroto proceso inicijavimą, t. y. apie skolininkės ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, nurodytos įsiskolinimų sumos, išaiškinta galimybė prieštarauti nurodytoms sumoms, taip pat išaiškinta, kad kreditoriai gaus pareiškimo iškelti bankroto bylą nuorašus ir turės teisę prieštarauti bankroto bylos iškėlimui ir/arba kitais būdais ginti savo teises ir interesus. Tačiau toks kreditoriams siųstų pranešimų turinys neatitinka JANĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. pranešimuose, priešingai nei nurodė ieškovė pareiškime, nepasiūlyta kreditoriams sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, nenurodytas terminas tokiems sprendimams priimti, neišaiškinta, kad, tik nustatytu terminu kreditoriams nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, pranešimus kreditoriams siuntė UAB „Tikroji turto kaina“ direktorius S. V., tačiau jokių jo įgaliojimus siųsti UAB „Juoda gilė“ vardu pranešimus kreditoriams patvirtinančių dokumentų teismui nepateikta.

6. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant bankroto bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Todėl tik tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

7. Negana to pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pranešimai kreditoriams buvo siunčiami 2024 m. kovo, gegužės, liepos mėnesiais, o į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 30 d., nors pagal JANĮ 6 straipsnio 2 punktą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas, be kita ko, privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Toks delsimas nepateisinamas ir JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyto termino kontekste. Teismų praktikoje akcentuojama, kad per trijų mėnesių laikotarpį finansinių sunkumų turinčios įmonės turtinė padėtis gali pasikeisti, dėl to gali keistis įmonės kreditorių nuomonė dėl pagalbos jai suteikimo ar dėl galimybės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Taigi, įmonės vadovui pakartotinai kreipusis dėl kreditorių pagalbos suteikimo, galimybė tikėtis tokią pagalbą gauti yra išlikusi, nes įstatymas nekelia reikalavimo, kad pagalbą sutiktų suteikti visi kreditoriai. Be to, JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-533-567/2023). Šiuo metu, praėjus penkiems mėnesiams nuo atsakovės kai kurių kreditorių informavimo apie inicijuojamą nemokumo procesą, byloje nėra aktualių duomenų apie kreditorių valią vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Dėl to negalima daryti išvados, kad naujas pagal JANĮ 8 straipsnio ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatas pranešimų kreditoriams išsiuntimas nelemtų kitokio kreditorių sprendimo dėl pagalbos suteikimo ar bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo priėmimo.

8. Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovė kartu su pareiškimu teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina priimti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Juoda gilė“ iškėlimo, ieškovei nesilaikius (netinkamai laikiusis) įstatymų nustatytos išankstinio nemokumo proceso iniciavimo teisme tvarkos ir pareiškimas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti ieškinį (pareiškimą) CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tinkamai pasinaudojus JANĮ 8 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Taip pat pažymėtina, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pridedama: 1) dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas; 2) dokumentai, kuriais patvirtinama, kad juridinis asmuo atitinka restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo sąlygas; 3) juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 4) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 5) informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 6) informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 7) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašas; 8) kiti dokumentai, kurie, juridinio asmens nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti (JANĮ 17 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės K. U. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Juoda gilė“.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.