Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėjas Vandalinas Vainius Baudžiamoji byla Nr. 1A-500-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00287-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.4.6.3.; 1.2.4.6.10.; 1.2.27.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 290 straipsnį ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu penkeriems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. L. padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu R. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant dalyvauti programose 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. išteisintas pagal BK 286 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Iš R. B. priteista 611,36 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 3611,36 Lt nukentėjusiajam D. L..

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: jis 2011 m. gegužės 16 d., apie 17.00 val., savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“, Kalotės kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.43 promilių girtumas), sumušė savo žmoną L. B., suduodamas jai ne mažiau penkis smūgius rankos delnais į veidą, krūtinę bei vieną kartą rankos kumščiu į nosį, tuo padarė muštinę veido žaizdą kairio skruosto srityje, viršuje dviejų dantų lūžimą, dėl ko nukentėjusiosios L. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo valstybės tarnautoją, vykdžiusį savo tarnybines pareigas: jis 2011 m. gegužės 16 d. apie 18.10 val., savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“, Kalotės kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.43 promilių girtumas), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. atvykus Klaipėdos rajono PK policijos pareigūnui D. L. į iškvietimą dėl šeimyninio konflikto, kuris vyko tarp L. B. ir R. B., pastarasis nepaklusęs policijos pareigūno reikalavimui vykti į policijos komisariatą, pradėjo kelti triukšmą, rankos kumščiais sudavė pareigūnui D. L. į krūtinę, po ko įvyko grumtynės, kurių metu R. B. rankos alkūne sudavė D. L. į dešinę krūtinės pusę bei galvos sritį, tuo padarė poodinę – minkštųjų audinių kraujosruvą galvos skliauto dešinėje pusėje (smilkinio ir viršugalvio) bei dešinės ausies kaušelio srityje, kas sukėlė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dėl ko D. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip R. B. nesunkiai sutrikdė tarnybos pareigas vykdančio D. L. sveikatą.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad įžeidė valstybės tarnautojus atliekančius savo pareigas: jis 2011 m. gegužės 16 d., apie 18.10 val., savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“, Kalotės kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.43 promilių girtumas), keikdamasis necenzūriniais žodžiais, plūsdamas D. L. ir L. V. neetiškais, necenzūriniais žodžiais, įžeidė valstybės tarnautojus - savo pareigas einančius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTS patrulius D. L. ir L. V..

Teismas, priteisdamas D. L. 3000 Lt neturtinę žalą, nenurodė išskirtinių sužalojimų, nuosprendyje įvardijo tik bendrus neturtinės žalos skyrimo pagrindus numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, todėl mano, jog nukentėjusiajam D. L. priteista per didelė 3000 Lt neturtinė žala. Be to, teismas priteisdamas neturtinės žalą privalėjo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, t.y. jog jis turi 35 procentų darbingumą ir verčiasi individualia veikla, pardavinėja automobilių naudotas padangas, kurias kartu su žmona atsiveža iš Vokietijos. Nurodo, kad padangų atvežimui iš Vokietijos sugaišta apie dvi savaites, todėl gali pažeisti teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, nurodo, jog jam nėra galimybių dalyvauti metus laiko smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes jis negalės užsiimti individualia veikla, o neužsiimdamas individualia veikla jis negalės išlaikyti savo šeimos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis R. B., kaltės neginčija, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę ir sumažinti neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kolegija bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jo veiksmus išprovokavo pati nukentėjusioji, papurkšdama jam dujų į akis, kas ir iššaukė jo smurto pavartojimą. Provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tada, kai būtent netinkamas nukentėjusiojo elgesys buvo priežastis, paskatinusi, išprovokavusi kaltininką pažeisti įstatymą (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Apeliantas teigia, kad nukentėjusiąją sumušė dėl to, kad pastaroji jam papurškė dujų balionėliu. Tačiau byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad ši konfliktinė situacija kilo dėl paties R. B. elgesio.

L. B. parodė, jog jos sutuoktinis R. B. būdamas girtas įžeidinėjo ir mušė ją, todėl ji norėdama jį kiek nors apraminti papurškė jam dujų į akis . Liudytojas P. M. parodė, kad patėvis R. B. būdamas neblaivus užgauliojo ir mušė mamą L. B., dėl to ji nepasikentusi papurškė R. B. dujų balionėliu (b. l. 32) Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad konflikto priežastimi buvo ne nukentėjusiosios, o paties nuteistojo elgesys, prieštaraujantis moralės normoms.

Deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad pareigūnas D. L. jį pakėlė iš lovos, kai jis miegojo, bei tai, kad pareigūną D. L. jis galėjo užgauti, kai pastarasis neleido jam pasirengti. Tai, kad R. B. veiksmai buvo tyčiniai patvirtina liudytojų D. L., L. V. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis D. L. parodė, jog užėjus į namą, svetainėje gulėjo R. B., kuris iškart pašoko ir pradėjo šaukti, keiktis ir varyti juos lauk. R. B. sudavė jam į krutinę, kai bandė jį sulaikyti, R. B. dar kartą sudavė jam alkūne (b. l. 174). L. V. parodė, kad įėjus R. B. gulėjo lovoje, paskui jis atsistojo, vartojo necenzūrinius žodžius, matė kaip kolegai sudavė alkūne (b. l. 174). Netikėti šių liudytojų nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo. Apeliantas taip pat nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti jį apkalbėti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, minėtus liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Iš VTMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. specialisto išvados Nr. G 834/11 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam D. L. padaryti šie sužalojimai: poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos galvos skliauto dešinės pusės (smilkinio ir viršugalvio) bei dešinės ausies kaušelio srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas ir poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje. D. L. padaryti sužalojimai (galvos smegenų sukrėtimas) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 54-55). Darytina išvada, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad R. B. tyčia sudavė pareigūnui D. L..

Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006). BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas turėjo skirti švelnesnę bausmę, nes jis iš dalies prisipažino. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę švelninti aplinkybė, kada kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamu atveju R. B. tik iš dalies prisipažino kaltę, todėl apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo atsižvelgti į tai, kad R. B. tik iš dalies prisipažino kaltę ir dėl to skirti švelnesnę bausmę.

Skirdamas bausmę R. B., pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmę ir jos dydžio skyrimą bei jos vykdymo atidėjimą. Konstatavo, kad jis anksčiau neteistas, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. B., atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kolegija pažymi, kad apeliantas padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du apysunkius, tyčinius, smurtinius nusikaltimus prieš savo žmoną ir valstybės pareigūną, vykdžiusį savo tiesiogines tarnybines pareigas. R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra artimos BK 138 straipsnio 2 dalies ir BK 290 straipsnio sankcijose numatytų bausmių minimumui, laikytina, kad paskirtos bausmės savo griežtumu neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau jų švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. teisiamas pirmą kartą, teismas pagrįstai laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo ir bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Nepagrįstai apeliantas prašo sumažinti priteistą atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 bei 6.283 str. nurodytais kriterijais. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš valstybės tarnautoją, vykdžiusį savo tarnybines pareigas, į tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį smurtą, sukėlusį jam nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus. Nurodytos aplinkybės įvertintos kaip neturtinė žala. Nors apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, tačiau nusikalstamą veiką padariusio asmens sveikatos būklė negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui. Pažymėtina, kad žala padaryta tyčia. Teismas, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiojo D. L. reikalavimą dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai pagrįstai. Kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje išspręstas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, nenukrypstant nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose.

Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti apribojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nurodo, kad iš Vokietijos veža naudotas padangas ir ten užtrunka apie dvi savaites, todėl gali pažeisti teismo paskirtą įpareigojimą.

Pažymėtina, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtina sąlyga yra teismo manymas, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau skiriant nuteistajam įpareigojimus. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir vienas iš jos tikslų yra asmens nubaudimas. Teismo skiriamų įpareigojimų užduotis yra tiek padėti užtikrinti bausmės tikslus, tiek ir užtikrinti bausmės vykdymo kontrolę. Vienas iš tų įpareigojimų yra neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo. Šis įpareigojimas yra lengvesnė bausmės tikslo - nubaudimo, o taip pat ir kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų užtikrinimo forma nei tai būtų paskiriant realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tinkamas šių įpareigojimų vykdymas teismo nurodytą laikotarpį ateityje bus sąlyga atleisti asmenį nuo bausmės. Kadangi šis įpareigojimas - tai valstybės prievartos priemonės išraiškos būdas, kai bausmės vykdymas atidedamas, todėl su tuo susiję judėjimo laisvės apribojimai yra natūrali nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė. Teisėjų kolegijos manymu, teismo skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms nėra aiškiai per griežtas ir yra būtinas bei pakankamas užtikrinti bausmės tikslus.

Apeliantas taip pat prašo atleisti nuo dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar)vieną ar kelis iš šių įpareigojimų. Kartu su bausme skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas pateiktas BK 67 straipsnio 3 dalyje - tai uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai skyrė R. B. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinio skundo argumentas, kad jis neturi galimybės metus laiko dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiuo atveju nėra svarbus, kadangi baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą. R. B. yra nuteistas už tai, kad elgėsi agresyviai, vartojo smurtą ir nesunkiai sužalojo savo žmoną bei atvykusį į įvykio vietą policijos pareigūną. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis turi dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.