Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,Adestus“ ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl Agentūros 2017-01-17 galutinės atrankos išvados Nr. (28.7)-A4-562, kuria nuspręsta, kad Tetra K plokščių gamybai perdirbant nepavojingas atliekas poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Agentūra 2016-07-01 priėmė atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-6857, kurioje konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai – Tetra K plokščių gamybai perdirbant nepavojingas atliekas – poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas.

Agentūroje buvo gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-07-13 raštas Nr. 2.10-3904(16.9.7.10.11), kuriame prašoma persvarstyti poveikio aplinkai vertinimo išvadą.

Agentūrai taip pat buvo pateiktas Administracijos 2016-07-19 raštas Nr. A33(1)-4979-(4.15), kuriame prašoma persvarstyti 2016-07-01 atrankos išvadą ir priimti sprendimą, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

UAB ,,Adestus“ 2016-10-03 ir 2016-10-14 Administracijai bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui pateikė papildomą informaciją, susijusią su planuojama ūkine veikla bei jų raštuose išdėstytomis pastabomis.

Atsižvelgęs į gautą papildomą informaciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-10-25 raštu Nr. 2.10-7764(16.9.7.10.11) pateikė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma.

Administracija 2016-11-18 raštu Nr. A33(1)-7462-(4.15) ir 2016-12-29 raštu Nr. A33(1)-8372-(4.19) Agentūrą informavo, kad, jos nuomone, planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

Agentūra 2017-01-17 galutinėje atrankos išvadoje Nr. (28.7)-A4-562, atsižvelgusi į 9 p. išdėstytus argumentus, konstatavo, kad įgyvendinus 8.1 p. nurodytą sąlygą, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

Su galutine atrankos išvada pareiškėja nesutinka ir prašo teismą ją panaikinti bei įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas reglamentuojamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – PAV įstatymas), kuris suderintas su 1985-06-27 Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo.

Pagal PAV įstatymo 3 str. 1 d., Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 p.); atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (2 p.); planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas (3 p.). Planuojamos ūkinės veiklos rūšių, kurių poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, sąrašas įtvirtintas PAV įstatymo 1 priede, o planuojamos ūkinės veiklos rūšių, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, sąrašas nustatytas – 2 priede.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad planuojama ūkinė veikla – Tetra K plokščių gamyba perdirbant nepavojingas atliekas – nepatenka į PAV įstatymo 1 priede numatytų veiklos rūšių sąrašą, nėra. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo buvo vykdoma, nes planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priede nustatytos veiklos rūšį, t. y. nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti ar šalinimas (11.2 p.).

Ginčydama Agentūros priimtą galutinę atrankos išvadą, pareiškėja iš esmės teigia, kad vykdant atrankos procedūras buvo pažeistos nuostatos, reglamentuojančios visuomenės informavimą apie planuojamą ūkinę veiklą, kadangi (duomenys neskelbtini) gyventojai apie tai nebuvo informuoti.

Pažymėtina, kad, pagal PAV įstatymo 3 str. 5 d. 1 p., vienas iš poveikio aplinkai vertinimo etapų yra atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą. PAV įstatymo 7 str. 7 d. nustatyta, kad išnagrinėjusi pateiktą informaciją, atsakinga institucija per 20 darbo dienų pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Apie tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (7 str. 8 d.). Suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (7 str. 9 d.). Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą (7 str. 10 d.). Atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (7 str. 11 d.). Kai, persvarstant atrankos išvadą, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pareikalauja papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas tokią informaciją turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (7 str. 12 d.). Atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (7 str. 13 d.). Apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (7 str. 14 d.).

Aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 8.1. p. nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ir atsakinga institucija visuomenei turi pranešti, apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. Pagal Tvarkos aprašo 9 p., 18 p., apie 8.1 punkte nurodytą atrankos išvadą užsakovas ar dokumentų rengėjas, gavęs atrankos išvadą, per 10 darbo dienų turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje bei savivaldybės ir seniūnijos, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, su savivaldybės ir seniūnijos informacine žyma apie gavimo faktą ir datą. Tvarkos aprašo 18.3 p. nustatyta, kad pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams turi būti pranešta raštu (registruotu laišku). Pagal Tvarkos aprašo 9 p., atsakinga institucija priimtą atrankos išvadą per 3 darbo dienas turi paskelbti savo tinklalapyje.

Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad planuojamos ūkinės veiklos užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ir atsakinga institucija turi informuoti visuomenę apie priimtą atrankos išvadą. Teisės aktai neįpareigoja šių subjektų informuoti visuomenę apie tai, kad tam tikroje teritorijoje yra numatoma vystyti ūkinę veiklą.

Nustatyta, kad Agentūros priimta 2016-07-01 atrankos išvada Nr. (28.7)-A4-6857 jos tinklalapyje buvo paskelbta 2016-07-04. Viešindama atrankos išvadą, UAB ,,Adestus“ ją paskelbė respublikinėje spaudoje – 2016-07-20 laikraštyje ,,Lietuvos žinios“, vietinėje spaudoje – 2016-07-21 laikraštyje ,,Vilniaus kraštas“, 2016-07-21 – Vilniaus rajono savivaldybėje, o 2016-07-26 – Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Apie įvykdytą viešinimo procedūrą UAB ,,Adestus“ informavo Agentūrą.

Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad visuomenės informavimas buvo atliktas iš esmės laikantis teisės aktų nuostatų, kurios neįpareigoja apie planuojamą ūkinę veiklą informuoti kiekvieną teritorijos, kurioje ta veikla planuojama, gyventoją. Toks reikalavimas būtų taikomas tik tuo atveju, jei suinteresuota visuomenė būtų pateikusi pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentai, jog (duomenys neskelbtini) gyventojams nebuvo žinoma apie planuojamą ūkinę veiklą, prieštarauja byloje esantiems duomenims, kadangi šį klausimą jie svarstė 2016-07-20 vykusiame susirinkime.

Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad UAB ,,Adestus“ laikėsi PAV įstatymo 7 str. ir Tvarkos aprašo 8, 9 ir 18 p. nustatytų reikalavimų, tinkamai informavo visuomenę apie priimtą atrankos išvadą, todėl pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Vienas esminių pareiškėjos skundo argumentų yra tas, kad, priimant galutinę atrankos išvadą, neatsižvelgta į tai, kad nėra laikomasi sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakyme Nr. V-586 nustatytų sanitarinių 300–500 m apsaugos zonų ribų, kadangi artimiausia gyvenamoji teritorija yra už 11 metrų, o gyvenamasis namas už 80 m nuo sklypo, kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą.

Pažymėtina, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6 p. nuostatas, sanitarinės apsaugos zonos gali būti nustatomos, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis.

Atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis PAV įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymu Nr. V-474 ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491.

Galutinės atrankos išvados 8.1 p. nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, turi būti atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas arba įteisinta sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių priedo 22.2 p. nustatyta 500 m sanitarinė apsaugos zona. Pagal galutinės atrankos išvados 10 p., įgyvendinus 8.1 p. nurodytą sąlygą, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą paneigti anksčiau nurodytus pareiškėjos argumentus, kadangi planuojamos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonos bus nustatytos atlikus atskirą poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris pagal ginčijamą atrankos išvadą yra esminė sąlyga jos įsigaliojimui ir galimybei pradėti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Vadinasi, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo klausimas nėra šio administracinio ginčo dalykas, todėl pareiškėjos argumentai papildomai nevertintini.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad priimant galutinę atrankos išvadą, nebuvo vertinta, kokios realiai atliekos bus perdirbamos, kiek susidarys pavojingų atliekų, kiek laiko atliekos bus laikomos teritorijoje, kur jos bus sandėliuojamos. Pareiškėja neturi Administracijos išduoto leidimo rinkti atliekas iš gyventojų, todėl neaišku, iš kur ji gaus gamybai reikiamus atliekų kiekius. Be to, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje toks atliekų kiekis, kokio reikia planuojamoms gamybos apimtims, per metus nesusidaro.

Pažymėtina, kad poveikio aplinkai vertinimo atranka buvo vykdoma pagal planuojamos ūkinės veiklos užsakovo – UAB ,,Adestus“ – pateiktą informaciją. Ginčijamos atrankos išvados 8.3 p. nustatyta, kad vykdomos veiklos metu paaiškėjus, jog daromas didesnis poveikis aplinkai už informacijoje atrankos išvadai pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos apimtis / nutraukti veiklą.

Informaciją apie vykdant planuojamą ūkinę veiklą perdirbtinas atliekas ir jų šaltinius, atliekų saugojimą ir perdirbimą pateikta Informacijos atrankos išvadai gauti dokumentų 4 skyriuje, kuriame išsamiai nurodyta, kokio tipo nepavojingos atliekos bus naudojamos Tetra K plokščių gamybos procese, iš kur jos bus gaunamos, kur laikomos. Informacijos atrankos išvadai gauti dokumentų 8 skyriuje pateikta išsami informacija apie gamybos procese galimai susidarysiančias pavojingas ir nepavojingas atliekas, jų kiekius, sandėliavimą ir tvarkymą. Informacijoje atrankos išvadai nurodyti duomenys, kurių vykdydama ūkinę veiklą UAB ,,Adestus“ privalės laikytis, sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti aukščiau nurodytus pareiškėjos argumentus. Pažymėtina, kad šie argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, sudarančiais pagrindą spręsti, kad planuojama ūkinė veikla bus vykdoma ne taip, kaip nurodė užsakovas. Be to, kaip nurodyta galutinės atrankos išvados 8.3 p., UAB ,,Adestus“ privalės laikytis Informacijos atrankos išvadai gauti pateiktų parametrų. Iš pateiktos informacijos yra visiškai aišku, kad bus perdirbamos iš atliekų tvarkymo įmonių surinktos ir jau išrūšiuotos bei supresuotos atliekos, todėl teismas pareiškėjos argumentų apie privalomą gauti leidimą rinkti atliekas iš gyventojų nevertina. Taip pat visiškai nesuprantami pareiškėjos argumentai dėl Vilniaus rajono savivaldybėje susidarančių nepavojingų atliekų kiekių, kadangi UAB ,,Adestus“ nėra įsipareigojusi naudoti tik Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje susidarančias atliekas.

Pareiškėjos teigimu, atlikti triukšmo taršos skaičiavimai yra neišsamūs, nes juose nurodytas į teritoriją atvažiuosiančių lengvųjų / sunkiasvorių automobilių srautas neatitinka planuojamų ūkinės veiklos apimčių. Vienu sunkiasvoriu automobiliu, gali būti atvežamos tik 3–4 tonos išrūšiuotų atliekų, o užsakovė per dieną planuoja perdirbti apie 20 tonų tokių atliekų. Be to, nevertinta ta aplinkybė, kad turės būti išvežama pagaminta produkcija.

Duomenys apie lengvųjų / sunkiasvorių automobilių srautus pateikti Informacijos atrankos išvadai gauti 10 ir 11 skyriuose, nurodant, kad vienintelis oro taršos šaltinis yra į planuojamos ūkinės veiklos teritoriją atvykstantis transportas – 5 lengvieji automobiliai ir 6 krovininiai automobiliai per parą. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, buvo atliktas triukšmo modeliavimas (Informacijos atrankos išvadai gauti 5 priedas), kurio rezultatai parodė, kad autotransporto skleidžiamas triukšmas neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Atliktais skaičiavimais pagrįstų išvadų teisingumo pareiškėja niekaip nepaneigė, o savo argumentus dėl netinkamai nustatyto atvyksiančio autotransporto skleidžiamo triukšmo grindžia išimtinai subjektyvaus pobūdžio pamastymais, pateikia jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus skaičiavimus apie vienu sunkiasvoriu automobiliu galimą atvežti išrūšiuotų nepavojingų atliekų kiekį. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde išdėstytomis prielaidomis apie galimai netinkamai nustatytą triukšmo lygį, juo labiau, kad UAB ,,Adestus“ yra įpareigota laikytis Informacijoje atrankos išvadai gauti nurodytų įsipareigojimų (galutinės atrankos išvados 8.3 p.).

Pareiškėja taip pat teigia, kad (duomenys neskelbtini), kuriame planuojama vykdyti ginčo ūkinę veiklą, turi dideles plėtros galimybes, vykdomos naujų gyvenamųjų namų statybos, planuojama seniūnijos plėtra.

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. T3-571 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės kraštovaizdžio specialųjį planą, ginčo žemės sklypas patenka į gyvenamųjų vietovių (U1) teritoriją. Šioje teritorijoje leidžiama planuoti gamybos ir sandėlių teritorijas, tačiau jos neturi daryti įtakos esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Ūkinę veiklą planuojama vykdyti užstatytoje teritorijoje, žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Informacijoje atrankos išvadai gauti yra nurodyta, kad ginčo žemės sklypo gretimybėse dauguma suformuotų sklypų yra žemės ūkio paskirties.

Nurodyti duomenys patvirtina, kad planuojama ūkinė veikla, pagal specialiuosius planus ir ginčo žemės sklypo paskirtį, numatytoje teritorijoje yra galima. Priimant galutinę atrankos išvadą, buvo nustatyta, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, gamybos proceso ir technologinių savybių, naudojamų žaliavų, gamybos apimties už planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribų nebus viršyti aplinkos oro, triukšmo ir kvapo taršos rodikliai. Gamybos procese bus naudojamos tik išrūšiuotos nepavojingos atliekos, kurios bus saugomos ir perdirbamos uždaroje erdvėje – pastatuose, todėl nebus sukelta cheminė ar biologinė tarša. Gamybos procese nebus naudojamas ar šalinamas vanduo, todėl nekils pavojus geriamojo vandens kokybei. Be to, kaip nurodyta ankščiau, veiklą planuojama vykdyti jau užstatytoje teritorijoje, rekonstruojant jau stovinčius pastatus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja patvirtino, kad šioje teritorijoje ūkinė veikla buvo vykdoma ir anksčiau.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad planuojama ūkinė veikla turės įtakos ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) bei II kaimo gyventojams.

Byloje nustatyta, kad Agentūros 2016-07-01 atrankos išvada buvo išviešinta teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau nurodytų kaimų gyventojai, kaip suinteresuota visuomenė, su pastabomis dėl planuojamos ūkinės veiklos į atsakovę nesikreipė. Be to, pareiškėjos argumentai, kaip planuojama ūkinė veikla įtakos toliau nuo planuojamos teritorijos esančių kaimų gyventojus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė taip pat nurodė, kad, priimdama galutinę atrankos išvadą, jos pateiktų pastabų ir pasiūlymų Agentūra nevertino.

Su šiais pareiškėjos argumentais taip pat negalima sutikti, kadangi ginčijamos galutinės atrankos išvados 8.5 p. išsamiai atsakyta į visuose Administracijos pateiktuose raštuose iškeltus klausimus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal PAV įstatymo 7 str. nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjekto prašymas persvarstyti atrankos išvadą, turi būti motyvuotas. Kita vertus, kaip ir skunde teismui, dalis pareiškėjos raštuose išdėstytų argumentų buvo grindžiami prielaidomis ir bendro pobūdžio pamastymais, nepateikiant jokių juos pagrindžiančių objektyvių duomenų.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Agentūros 2017-01-17 galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-562 ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti atranką bei priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.