- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2-997/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FOB LT“
- Atsakovas
- Domestic Grain Company Union LTD
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „FOB LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FOB LT“ ieškinį atsakovui Domestic Grain Company Union LTD dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „FOB LT“, remdamasis 2010 m. vasario 10 d. su atsakovu Domestic Grain Company Union LTD sudaryta sutartimi (toliau – Sutartis), prašo priteisti iš atsakovo 251 652,71 Lt dydžio avansą ir 61 361,81 Lt nuostoliams atlyginti. Tarp šalių kilo nesutarimas dėl to, byla turi būti sprendžiama teisme ar arbirtraže.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui).
Teismas nustatė, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog ginčas teismingas šiam teismui remiantis Sutarties 17 punktu, nustatančiu, kad visus iš Sutarties kilusius ar su ja susijusius ginčus šalys spręs Vilniaus miesto teismuose. Su ieškiniu buvo pateikta Sutarties kopija. Dublike ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė negalintis pateikti Sutarties originalo, nes Sutartis buvo pasirašyta pasikeičiant fakso pranešimais. Liudytoju apklaustas Sutartį pasirašęs ieškovo direktorius Ž. V. nurodė, kad Sutartis buvo pasirašinėjama faksu, ieškovas parengė jos tekstą, pažymėjo, kad ieškovas neturėjo praktikos sutartyse numatyti arbitražines išlygas. Atsakovas nesutiko, kad byla teisminga Lietuvos teismams, į bylą pateikė Sutarties nuorašą, patvirtintą Charkovo miesto notarinės apygardos privataus notaro. Notaro patvirtinta, kad nuorašas atitinka dokumento originalą. Šios Sutarties 17 punkte nurodoma, kad visi iš jos kylantys ar su ja susiję ginčai sprendžiami arbitražo teisme Londone. Teismas pažymėjo, kad nei viena iš šalių Sutarties originalo nepateikė. Teismas nurodė besivadovaujantis atsakovo pateiktu notaro patvirtintu Sutarties nuorašu, nes notaras, 2010 m. rugsėjo 22 d. atlikdamas notarinį veiksmą, patvirtino, kad jam pateiktas nuorašas atitinka dokumento originalą (CPK 114 str. 1 d., 177 str., 197 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinės, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 13 str.). Liudytojas Ž. V. nurodė, kad Sutartį ruošė ieškovas, ji atsakovui buvo išsiųsta faksu. Pagal Sutarties 2 punktą faksimilinės Sutarties kopijos yra galiojančios, kol įvyks apsikeitimas originalais. Kadangi notaras patvirtino nuorašą nuo dokumento originalo, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių įvyko pasikeitimas Sutarties originalais. Teismas pažymėjo, kad buvęs ieškovo vadovas Ž. V. paliudijo, jog ieškovas neturėjo praktikos taikyti komerciniuose susitarimuose arbitražinės išlygos, tačiau iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų nustatyta priešingai – ieškovas su užsienio partneriais tokią praktiką taikė (2010 m. sausio 28 d. sutartyje su HA VIET TRADING COMPANY LIMITED ginčų sprendimas nustatytas arbitraže Londone; 2010 kovo 26 d. sutarties su RAB „Agrosvit eksport“ 17 punktas yra identiškas Sutarties 17 punktui; analogiška nuostata yra ir 2010 m. kovo 29 d. su RAB „Agrosvit eksport“ sudarytoje sutartyje). Remdamasis išdėstytu, teismas sprendė, kad Sutartimi šalys atsisakė nagrinėti tarpusavio ginčus teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas UAB „FOB LT“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apelianto teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi tik atsakovo pateikta Sutarties kopija ir faktiškai nenagrinėjo jokių kitų į bylą pateiktų dokumentų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Įstatymas nenustato, kad notaro patvirtinta kopija teismui turi didesnę įrodomąją reikšmę nei byloje dalyvaujančio advokato patvirtinta kopija (CPK 114 str. 1 d.). Pačioje Sutartyje numatyta, kad ji sudaroma faksu, todėl ieškovo į bylą pateikta Sutarties fakso šviesokopija yra ne dokumento kopija, o jo originalas, kuriuo privalu vadovautis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad šalys sudarė Sutartį faksu, tuo tarpu, kada neva buvo pasirašytas Sutarties originalas, nurodyti negalėjo ir pats į bylą fakso šviesokopijos, kurios kiekviename lape egzistuotų Sutarties siuntimo faksu žyma, nepateikė. Be to, triplike atsakovas nurodė, jog Sutartis 2010 m. vasario 18 d. pasirašyta Charkove, kur atsakovas pasirašė Sutarties originalą ir perdavė jį ieškovui atgal, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovas yra pateikęs į bylą Sutarties kopiją, kurią Charkovo miesto notaras patvirtino 2010 m. rugsėjo 22 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo Sutarties datos. Taigi, net darant prielaidą, jog atsakovas iš tiesų pasirašė Sutarties originalą ir perdavė jį ieškovui, konstatuotina, jog Sutarties kopiją tvirtinęs notaras Sutarties originalo negalėjo turėti – pasak paties atsakovo originalas buvo perduotas ieškovui. Esant atitinkamoms aplinkybėms, akivaizdu, kad notaro patvirtinta Sutarties kopija ne tik negalėjo būti laikoma „atitinkančia originalą“, bet, priešingai, įvertinus ją atsakovo atstovo paaiškinimų kontekste, ji turėjo būti laikoma paneigiančia atsakovo poziciją. Apeliantas taip pat pažymi, kad Sutartis – tai penkių lapų apimties dokumentas, kuriame šalių atstovų parašai yra tik paskutiniame dokumento lape. Net jei Sutartis iš tiesų būtų buvusi sudaryta šalims apsikeičiant pasirašytais dokumento originalais, ketvirtasis Sutarties lapas, kuriame įtvirtintas šalių susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo, atsakovo galėjo būti pakeistas ar atspausdintas atskirai. Todėl notaro tvirtinimas, kad Sutarties kopija atitinka originalą, jokiu būdu nepatvirtina, jog Sutarties originale šalys sulygo dėl ginčų nagrinėjimo arbitraže. Apeliantas į bylą pateikė faksimilinį dokumentą, kiekviename jo lape yra fakso išsiuntimo atsakovui bei atsakovo fakso išsiuntimo ieškovui žymos, tuo tarpu atsakovas, patvirtindamas, kad faksu Sutartis vis tik buvo pasirašyta, pateikė teismui tik aptariamu būdu patvirtintą Sutarties kopiją, kurios pirmieji keturi lapai yra tiek be faksimilės žymų, tiek be šalių parašų, o faksu pasirašyto Sutarties varianto, kuriame būtų arbitražinė išlyga, nepateikė. Tai dar kartą patvirtina, jog teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi atsakovo į bylą pateikta Sutarties kopija. Apeliantas nurodo ir tai, kad pagal įstatymą arbitražinis susitarimas sudaromas raštu, tuo tarpu nei apelianto, nei ieškovo atstovų parašų bei antspaudų po atsakovo pateiktoje Sutarties kopijoje įtvirtintu „arbitražiniu susitarimu“ nėra. Tai leidžia pakartotinai konstatuoti, kad arbitražinio susitarimo Sutarties šalys nėra sudarę.
Atsiliepimas
Atsakovas Domestic Grain Company Union LTD prašo atmesti atskirąjį skundą.
Atsakovo teigimu, apeliantas neatsižvelgia į CPK 197 straipsnio 2 dalį, pagal kurią dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų, turi didesnę įrodomąją galią. Priešingai nei teigiama skunde, teismas vertino visumą byloje esančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje keliamas fakto klausimas, kurios šalies pateikiama Sutartimi, skirtingai nustatančia ginčą kompetentingą nagrinėti instituciją, turi būti vadovaujamasi. Šio klausimas sprendimas neatsiejamas nuo tinkamo įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Apeliantas, įrodinėdamas, kad turi būti remiamasi jo pateikta Sutartimi, numatančia ginčų nagrinėjimą Lietuvos teismuose, laikosi pozicijos, jog Sutartis buvo sudaryta faksimilinio ryšio priemonėmis ir toks dokumentas yra Sutarties originalas. Iš tiesų, Sutarties 2 punkte numatyta galimybė sudaryti Sutartį tokiu būdu, tai neprieštarauja nei nacionalinei teisei (CK 1.73 str. 2 d.), nei tarptautiniuose komerciniuose santykiuose galimoms taikyti taisyklėms (pavyzdžiui, UNIDROIT principų 1.2 str.). Pastebėtina, kad apelianto pateikta Sutartis 2010 m. vasario 18 d. buvo išsiųsta faksu atsakovui, kuris, pasirašęs Sutartį, išsiuntė ją faksu atsakovui 2010 m. vasario 19 d. (T. 1, b. l. 169-173). Faksų žymos, priešingai nei šalių parašai, yra kiekviename Sutarties lape. Atsakovas šių aplinkybių neginčija.
Atsakovas, įrodinėdamas, kad turi būti remiamasi jo pateikta Sutartimi, numatančia ginčų nagrinėjimą arbitraže, teigia, jog pasikeičiant Sutarties originalais nuostata dėl ginčų nagrinėjimo Lietuvos teismuose buvo pakeista. Tokį aiškinimą teisiškai galėtų pagrįsti Sutarties 2 punktas, numatantis, kad faksimilinės Sutarties kopijos galioja tol, kol nepasikeičiama originalais. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo paaiškinimai dėl apsikeitimo Sutarties originalais nėra nuoseklūs ir logiški (CPK 178 str.).
Atsakovas triplike (T. 1, b. l. 181) nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta 2010 m. vasario 18 d. Ukrainoje; šalių suderintas ir apelianto pasirašytas Sutarties originalas buvo nuvežtas atsakovui, kuris Sutartį pasirašė ir grąžino apeliantui. Visų pirma pastebėtina, kad Sutarties originalais negalėjo būti apsikeista 2010 m. vasario 18 d., nes, minėta, atsakovas persiuntė apeliantui faksu pasirašyta Sutartį 2010 m. vasario 19 d. Antra, atsakovas nurodo, kad dėl didelės Sutarties vertės jis nepasitikėjo faksimiline jos versija, todėl buvo apsikeista Sutarties originalu (T. 1, b. l. 222). Tačiau tai visiškai nesiderina su atsakovo teiginiu, kad jis, pasirašęs Sutarties originalą, jį perdavė apeliantui, ir tokiu būdu yra tik vienas Sutarties originalas. Trečia, priešingai nei teigia atsakovas, Sutartis nebuvo sudaryta notarine forma – notaras tik patvirtino atsakovo pateikto ir Sutarties originalu įvardijamo dokumento kopijos tikrumą (T. 1, b. l. 193-197). Ketvirta, notaro kopijos tvirtinimo žyma datuojama 2010 m. rugsėjo 22 d., todėl, jei tikėti atsakovo versija, kad Sutarties originalas yra tik vienas ir jis buvo grąžintas ieškovui, Sutarties originalu turėjo būti apsikeista tuo metu, kai notaras patvirtino jo kopiją. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas jau 2010 m. kovo mėn. buvo pažeidęs Sutartį, todėl neaišku, kodėl Sutarties originalais buvo apsikeista po 6 mėn. nuo jos pažeidimo momento ir dar pakeičiant apeliantui naudingą sąlygą jam nenaudinga. Tuo labiau, kad apelianto ieškinys buvo pareikštas dar 2010 m. rugpjūčio 5 d. (T. 1, b. l. 3). Penkta, atsakovas nepateikia jokių paaiškinimų ir argumentų, kodėl, apsikeičiant Sutarties originalais, buvo reikalinga keisti Sutarties sąlygą dėl ginčus nagrinėsiančio subjekto ir vietos.
Kolegijos vertinimu, visuma šių aplinkybių leidžia teigti, kad atsakovas neįrodė, jog Sutarties sąlyga dėl ginčų nagrinėjimo Lietuvos teismuose buvo pakeista. Vien tai, kad byloje esančiose kitose ieškovo su kitais asmenimis sudarytose sutartyse pasirinktas arbitražas, nepaneigia atsakovo pozicijos prieštaringumo ir nelogiškumo. Kadangi iš apelianto pateiktos Sutarties galima nustatyti, kad ji buvo sudaryta abiem šalim apsikeičiant faksais, faksų žymos yra kiekviename Sutarties lape, ja ir turėtų būti vadovaujamasi šioje byloje.
Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.