Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams L. T., L. T. dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie tėvą panaikinimo vaiko gimimo liudijime, tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad ieškinys pateiktas nepilnametės D. T. interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat, vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. R. G. pripažįstant tėvystę, tikslinga patvirtinti jog L. T. nėra D. T. biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. tėvu įrašytas L. T. Civilinės metrikacijos skyrius šį įrašą įrašė vadovaudamasis CK 3.140 straipsniu, kuris reglamentuoja vaikų gimimo įrašų sudarymą, kai vaikai gimsta santuokoje. Tačiau byloje esantys duomenys duoda pagrindo manyti, kad L. T. negali būti D. T. tėvu, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis, 3.192 straipsnis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad L. T. nėra D. T. biologinis tėvas bei pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl L. T. įrašymo D. T. tėvu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.150 straipsniai). Taip pat konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti ieškovą R. G. nepilnametės dukros D. T. tėvu, o D. T. ieškovo R. G. dukra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis). Ieškovui išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-03110 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. pažymos Nr. APD-2023-09822 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 261,34 Eur. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į vaikų gimimo įrašų sudarymo teisinį reglamentavimą, į šalių turtinę padėtį, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašymo D. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu.

Pripažinti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, o D. T. R. G. dukra.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.