Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui G. G., institucijos, surašiusios teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui E. J., išnagrinėjusi G. G., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-15 Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. G. pagal LR ATPK 128 str.1 d. už tai, kad ji pažeidė KET 14p. reikalavimus, t.y., 2014-11-15, 14.50 val., Kazlų Rūdos m. M.Valančiaus g., vairavo L. G. priklausančią transporto priemonę V. P., v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti šią transporto priemonę, nes šios teisės nėra įgijęs.

Institucijos, surašiusios teisės pažeidimo protokolą, įgaliotas atstovas nurodė, jog sugyventinis N. L. nėra šeimos narys, kaip tą nustato įstatymas, todėl mano, jog protokolas G. G. yra surašytas tinkamai. Patvirtino, kad visi kiti poįstatyminiam akte numatyti reikalavimai buvo įgyvendinti tinkamai, tik pažeidėjas ir šalia sėdėjas asmuo negalėjo įrodyti savo giminystės, todėl abu patraukti administracinėn atsakomybėn.

Liudytoju apklaustas N. L. paaiškino, kad su G. G. mama kartu, kaip sugyventiniai, gyvena jau antrus metus, veda bendrą ūkį. Paprastai jiedu gyvena pas jį Druskininkų savivaldybėje, nes ten jo žmona dirba, o savaitgaliais ir per šventes grįžta į Kazlų Rūdą, kur atvažiuoja ir Linos vaikai. Mano, kad turėjo teisę mokyti Gytį vairuoti, nes turi reikiamą stažą ir turėjo visus reikalingus dokumentus.

Liudytoja apklausta L. G. paaiškino, kad G. yra jos sūnus, o N. L. sugyventinis, nes jiedu santuokos nesudarę, tačiau kaip šeima jau gyvena antrus metus. Sūnus G. šiokiom dienom būna Marijampolėje, kur mokosi ir gyvena nuomojamame būste, o savaitgaliais jiedu su vyru grįžta iš Druskininkų į Kazlų Rūdą, kur parvažiuoja pas juos į namus ir abu Linos sūnūs.

Liudytoja apklausta E. J. paaiškino, kad nuo pat mažumės yra G. kaimynė. Puikiai pažįsta šeimą ir L. G. sugyventinį. Patvirtino teismui, kad jiedu gyvena kaip įprastinė šeima, tik nėra susituokę.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pažeidėjo atžvilgiu nutrauktina.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2014-04-30 Lietuvos Respublikos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu patvirtinto Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo IV. dalis reglamentuoja šeimos narių mokymą ir tam keliamus reikalavimus.

Šios tvarkos aprašo 18. Punktas nustato, kad ,,Šeimos narys, siekiantis įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo įgūdžių gali įgyti ir (ar) juos tobulinti su šeimos vairavimo instruktoriumi, kai jis yra išlaikęs teorijos žinių egzaminą VĮ „Regitra“ ir yra ne jaunesnis kaip 17 metų.“

Tos pačios tvarkos 19-21.3. punktai taip pat numato, kad Mokyti mokinį (šeimos narį) praktinio vairavimo įgūdžių gali tik šeimos vairavimo instruktorius, turintis ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą, iš kurio neatimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus. Šeimos narių praktinio vairavimo įgūdžių mokymui draudžiama naudoti tokias transporto priemones (B kategorijos), kuriose stovėjimo stabdžio valdymo svirtis įrengta ne tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Praktinio vairavimo įgūdžių mokymo metu: transporto priemonės priekis ir galas turi būti paženklintas aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, šeimos vairavimo instruktorius privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos, valstybinės techninės apžiūros, draudimo dokumentus ir dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kad šeimos vairavimo instruktorius ir mokinys yra šeimos nariai, o mokinys privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, VĮ „Regitra“ pažymą apie išlaikytą teorijos žinių egzaminą ir galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a).

Nors G. G. ATP protokolo surašymo metu dar neturėjo teisės vairuoti savarankiškai transporto priemones, tačiau jis buvo išlaikęs teorijos egzaminą VĮ „Regitra“ ir buvo vyresnis kaip 17 metų amžiaus, tai reiškia turėjo teisę gilinti savo vairavimo įgūdžius vadovaujamas šeimos vairavimo instruktoriaus.

Teismas nustatė, jog šalia G. G. sėdėjęs N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) turi ne mažesnį kaip 5 metų „B“ kategorijos transporto priemonės vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones iš jo už KET pažeidimus nebuvo atimta. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir byloje apklaustas pareigūnas. Kaip nurodė G. G., jo mama ir N. L. jau apie porą metų gyvena kaip šeima, tik nėra sudarę santuokos. Šias aplinkybes apklausiami teisme patvirtino liudytojai: N. L.. L. G. bei E. J.. Jų nepaneigė ir pažeidimą fiksavęs pareigūnas, kuris nurodė, kad iki tol su šia šeima susidūręs niekad nebuvo, todėl negali paneigti, kad N. L. yra G. G. patėvis.

Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos (protokolo, tarnybinio pranešimo), posėdžio metu pareigūno duotų paaiškinimų nustatyta, kad administracinė byla G. G. buvo pradėta dėl to, jog N. L. negalėtų būti laikomas G. G. šeimos nariu pagal aukščiau minėtos Tvarkos apraše nurodytą šeimos nario sąvoką.

Teismas nustatė, jog N. L. yra G. G., kuris tik neseniai sulaukė pilnametystės, mamos sugyventinis, todėl gali būti laikomas šeimos nariu plačiąja prasme. Darant tokią išvadą atsižvelgtina į tai, kad pats Tvarkos aprašas, įvardindamas šeimos nario sąvoką, jos nedetalizuoja, tiesiog nurodo, kad Šeimos vairavimo instruktorius – šeimos narys, kuris pagal Aprašo nustatytą tvarką moko praktinio vairavimo kitą tos pačios šeimos narį. Tuo tarpu iki 2014-07-01 galiojusios tvarkos aprašas aiškiai apibrėžė, kad ,,Šeimos nariai – sutuoktiniai arba vienas iš tėvų arba vyras ir moteris, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, jų vaikai ir įvaikiai, broliai, seserys. Globėjų (rūpintojų) šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba“. Spręstina, kad tokios baigtinės reglamentacijos buvo atsisakyta dėl to, jog socialinėje aplinkoje šeimos sąvokos samprata yra žymiai platesnė. Viena vertus, tuo atveju, kai asmenys yra sudarę santuoką, juos sieja motinos/tėvo ir vaiko ryšys ar pan., jų buvimas šeimos nariais preziumuojamas lengvai patvirtinant šią prezumpciją kompetentingų institucijų išduotais asmens dokumentais. Tuo tarpu kitais atvejais buvimo šeimos nariu sąlyga turi būti įrodyta. Teismas sprendžia, jog šioje byloje tokia sąlyga buvo nustatyta kaip įvykdyta.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad G. G. turėjo teisę gilinti savo vairavimo įgūdžius, ir nesant jo aplinkoje asmens, pilnutinai atitinkančio šeimos nario sąvoką, jos šeimos instruktoriumi galėjo būti artimas jam pagal pagal gyvenimo aplinką žmogus, t.y. mamos partneris N. L., su kuriuo jo motina (o ir jis pats su jais) kaip šeima gyvena jau apie porą metų, nes G. G. tėvai yra išsituokę. Priešingu atveju, G. G. būtų sumažintos galimybės gilinti vairavimo įgūdžius, lyginant su kitais asmenimis, besirengiančiais egzaminui.

Teismas pažymi, jog ir artimoje savo pobūdžiu teisės šakoje - baudžiamojoje teisėje yra plačiau taikomas bei aiškinamas šeimos nario institutas. Šeimos nariu yra laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bei ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (sugyventiniai) (ATPK 249 str. 2 d.).

Konstitucinis teismas 2011-09-28 nutarime pateikė konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą ir nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y., santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. (...) konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas išplėšė šeimos sampratos aiškinimą, aiškindamas, jog šeimos narių santykiams priskirtini ir bendrai gyvenančių asmenų, t.y., vyro ir moters, nors ir neįregistravusių partnerystės, t.y., sugyventinių, santykiai ir jie prilyginami šeimos narių santykiams.

Panašiai šeimos nario sampratą administracinio teisės pažeidimų byloje Nr. A2.6-212-714/2009 yra aiškinęs ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas, tokios praktikos yra laikomasi ir Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje panašioje faktinėmis aplinkybėmis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1737-537/2013.

Kartu svarbu pažymėti, kad G. G. nurodė teismui bei patvirtino, kad visi kiti poįstatyminiu aktu nustatyti reikalavimai jo buvo įvykdyti. Pažeidimu pripažinta tik tai, kad jo patėvis nėra šeimos narys. Šias aplinkybes, t.y. kad visi kiti aukščiau cituotu noriminiu aktu nustatyti reikalavimai buvo įvykdyti, teismui visiškai patvirtino byloje apklaustas institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnas E. J..

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad N. L. ir G. G. mama ir sugyventiniai nėra pagrindo G. G. veiką kvalifikuoti kaip kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą ir jo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250str. 1p., 287str. 1d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš G. G. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK, neatvykus jo išklausyti taip pat ir G. G..