Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š. (M. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 6 MGL dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 13 parų arešto bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 19 parų arešto bausme, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, turto (automobilio „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos (300 Eur)) konfiskavimas (arešto bausmę atliko ir iš pataisos įstaigos paleistas 2021 m. birželio 30 d.);

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 55 parų arešto bausme, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turto (automobilio „Honda Civic“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 15 d.);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

17. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. Š. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

18. Kaltinamasis M. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną šventė tėvo gimtadienį, vartojo degtinę, o po to važiavo iki parduotuvės, esančios 100 metrų atstumu nuo namų, jį sustabdė policijos pareigūnai ir, gali būti, kad nustatė 2,44 promilės girtumą. Kaltinamojo teigimu, jis buvo normaliai išgėręs, iki parduotuvės pėsčiomis nueiti jam neišėjo. Aptariamo įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį, kurį jis pirko, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Tokie kaltinamojo M. Š. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas policijos pareigūnas E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su pareigūne E. K. patruliuodamas Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nusprendė jį sustabdyti. Liudytojo teigimu, minėtas automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) g. 15 namo. Priėjęs prie vairuotojo pastebėjo, kad jo judesiai ir kalba buvo sulėtinta, vairuotojas nesiorientavo aplinkoje, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš pradžių vairuotojas neigė vartojęs alkoholį, bet vėliau pripažino, kad maždaug prieš valandą laiko vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus vairuotojo blaivumą, 17.10 val. (pirmu pūtimu) matuokliu nustatytas 2,52 promilės girtumas, o 17.31 val. (antru pūtimu) – 2,44 promilės girtumas (b. l. 15-17). Analogiškos neblaivaus M. Š. vairavimo ir sustabdymo aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio vyriausiosios patrulės E. K. 2021 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime, jos iš esmės atitinka liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį (b. l. 10). Aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis M. Š. buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 14 d., 17.11 val. M. Š. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, serijos Nr. ARJK-0145, nustatytas 2,52 promilės girtumas, o 17.32 val. – 2,44 promilės girtumas (b. l. 50, 51). Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1527437 kopijos matyti, kad alkotesterio Draeger Alcotest 7510, serijos Nr. ARJK-0145, patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. kovo 3 d., yra tinkamas naudoti (b. l. 49). Alkotesterio rodmenyse užfiksuotus duomenis detalizuoja neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad 2021 m. rugsėjo 14 d., M. Š. 17.10 val. (pirmojo tikrinimo metu) nustatytas 2,52 promilės girtumas, o 17.31 val. (antrojo tikrinimo metu) – 2,44 promilės girtumas; M. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 47-48). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

19. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog M. Š. 2021 rugsėjo 14 d., apie 17.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 15, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.

20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės

21. Teismas, skirdamas bausmę M. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

22. Pirmiausia, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

23. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Š. – yra jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 33-35), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 36-37), iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas 5 kartus, tarp jų – ir už vairavimą esant neblaiviam, be to, už vairavimą esant neblaiviam jis buvo nuteistas ir po analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 39-45), aptariamą nusikalstamą veiką M. Š. padarė praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po arešto bausmės, paskirtos už vairavimą esant neblaiviam, atlikimo. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nesurinko.

24. Teismo vertinimu, M. Š. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad M. Š. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, iš esmės tokį jo elgesį nulemia ir alkoholio vartojimas. Kaltinamajam pirmą kartą už vairavimą esant neblaiviam buvo paskirta arešto bausmė, kuri tam tikram laikotarpiui izoliavo jį nuo visuomenės, tačiau matyti, kad arešto bausmė už vairavimą esant neblaiviam įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, o išėjęs į laisvę ir vėl nusikalto, t. y., praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams po paskirtos arešto bausmės atlikimo, kaltinamasis vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas šiuo teismo nuosprendžiu. Be to, už vairavimą esant neblaiviam M. Š. nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, tačiau šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dar nepradėta vykdyti. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį M. Š. paskyrus – laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal M. Š. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

25. Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. Š. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

26. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š. aptariamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio priėmimo (pastarasis nuosprendis dar nepradėtas vykdyti), šiuo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme) ir M. Š. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Teismas, pridėdamas bausmės dalį, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgia į 23-24 nuosprendžio punktuose bei minėtame 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendyje nurodytus motyvus.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 17.10 val. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. 14.02 val. (t. y. viena diena) (b. l. 56, 69).

28. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti M. Š. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

29. Pažymėtina, kad M. Š. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis šiuo nuosprendžiu teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu M. Š. taip pat nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad M. Š. yra jauno amžiaus, yra teistas, tačiau laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, nuteistojo nusikalstamas elgesys yra nulemtas alkoholio vartojimo, pats kaltinamasis išreiškė norą gydytis priklausomybės ligas. Teismo manymu, yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

30. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog M. Š. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju turės didesnį neigiamą poveikį, nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtinas, kad pats M. Š. teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi dėl savo veiksmų, sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl M. Š. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejų metų laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 8, 10 punktuose – gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

31. Kaltinamajam M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 66-68) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina M. Š.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

32. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad M. Š. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje ir po šios nusikalstamos veikos padarymo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, veika padaryta neišnykus ankstesniam teistumui, 2021 m. rugsėjo 14 d. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė iš jo buvo atimta už ankstesnio nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo byloje esančio nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 15 d.

33. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. Š., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį jam pačiam. Tai patvirtina byloje esanti, tačiau VĮ „Registra“ neįregistruota 2021 m. rugsėjo 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pardavėjas MB „Autoluitas“, pirkėjas – M. Š., gamybinė markė – „Volvo V40“, valstybinis registracijos numeris – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina – 250 eurų, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-30). Taigi, pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

34. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Gaudentas Balčiūnas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti, nustatant terminą nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d. (b. l. 70-72). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. Š. (M. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme) ir M. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 17.10 val. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. 14.02 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 8 ir 10 punktais, M. Š. paskirtos septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti M. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir ketveriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti M. Š.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.