- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- PK-639-899/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00017-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo J. J. atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-04-17 Šiaulių apylinkės teisme gautas G. K. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo šio asmens atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privataus kaltinimo tvarka paduodamame skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 7-254) konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų.
Šiuo atveju pateiktame skunde G. K. iš esmės reiškia dvigubus reikalavimus, t. y. nėra aišku ką G. K. ginčija: ar prokuroro neteisėtus sprendimus/veiksmus, ar prašo iškelti privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, nes jo pateiktame skunde reiškiami tokie reikalavimai: pradėti privataus kaltinimo procesą arba šį skundą perduoti vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui organizuoti; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus 2014-03-28 išaiškinimą pripažinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei jį panaikinti. Pažymėtina, kad LR BPK nenumato dvigubų, nevienareikšmių reikalavimų nagrinėjimo privataus kaltinimo bylų procese. LR BPK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamieji įstatymai nenumato teismui nagrinėjant baudžiamąsias bylas privataus kaltinimo tvarka, vertinti prokurorų priimtų išaiškinimų/raštų, juo labiau jų naikinti. Teismo nuomone, skunde esant dvigubiems reikalavimams, ribojamos galimybės spręsti taikinimosi klausimą, o šio klausimo teigiamai neišsprendus – riboja asmens galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Šalies argumentai
Teismui pateiktame skunde G. K. pateikia paaiškinimus dėl J. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu, tačiau nesuformuluoti konkretūs kaltinimai. G. K., kaltindamas J. J. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, nurodė konkrečius LR BK straipsnius, jo dalis, tačiau nurodydamas galimai padarytas nusikalstamas veikas: vietą, laiką, padarinius nurodo bendrai. Pagal LR BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo atveju teismui pateiktame skunde tiksliai nėra įvardinta, kokios pasekmės 2012-12-12 buvo sukeltos G. K. – fizinis skausmas ar nežymus sveikatos sužalojimas. Tai taip pat riboja asmens, kuris yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad G. K. savo skunde mini pareigūno tarnybinį pranešimą, medicininę pažymą, t. y. nurodo konkrečius šių dokumentus numerius, tačiau šių dokumentų neprideda prie skundo. Tokiu būdu G. K. nepateikia duomenų, kurie patvirtintų galimai padarytas nusikalstamas veikas ir kartu patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes. Vadovaujantis LR BPK 97 straipsniu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau pažymėtina, kad G. K. šiuo metu nėra įkalinimo įstaigoje, jo judėjimo laisvė nėra apribota ir jam nėra atimta galimybė pačiam pateikti skunde minimus dokumentus.
LR BPK 413 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra šio kodekso 412¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Šiuo atveju G. K. skundas teismui paduotas vienu egzemplioriumi, t. y. nėra pateikto dar vieno skundo egzemplioriaus, skirto asmeniui, kaltinamam galimai padarius nusikalstamas veikas.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad paduotas skundas neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. reikalavimų.
LR BPK nenumato galimybės pašalinti skundo trūkumus, todėl LR BPK 412 str. reikalavimų neatitinkantis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su LR BPK 412 str. 2 d. nustatytus reikalavimus atitinkančiu skundu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 3 d., teismas
nutaria:
G. K. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.