Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-24 · Administracinė byla Nr. I-3176-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
I-3176-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02488-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3176-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-02488-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) priteisti 5400 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2013-04-29, 2014-05-21, 2014-06-04, 2014-06-27, 2014-08-01, 2014-09-24 buvo gydomas LAVL antisanitarinėmis sąlygomis. Atvežus pareiškėją į LAVL, laukimo salėje buvo daug asmenų, kurie rūkė, o lango atidaryti nebuvo galima. Taip pat tą dieną negavo pietų. Kiemelyje nebuvo vietos rūkymui, nuorūkos mėtėsi visur. Išduodamas inventorius buvo prastas – pagalvės susidėvėjusios, o patalynė skylėta. Palatų sienos atsilupinėjusios, nuo lubų krito dažai. Ventiliacijos palatose nebuvo. Palatose buvo gydomas kartu su 8-9 kitais asmenimis. Palatos neįrengtos – nebuvo kėdžių ir tik vienas stalas. Dušuose nebuvo grindų, kranai supuvę, sienos atsilupinėjusios. Pareiškėjas mano, kad neteisėtai buvo laikomas kamerų tipo palatoje. Be to, kamerų tipo palatoje Nr. 27 buvo neuždaras tualetas.

LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–13).

LAVL nurodo, kad pareiškėjas nuo 2013-04-29 iki 2013-05-03 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 3 (19,80 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2014-05-21 iki 2014-05-28 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 1 ( 32,62 m², 9 lovos) palatoje; nuo 2014-06-04 iki 2014-06-20 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 3 ( 28,49 m², 6 lovos) palatoje; nuo 2014-06-27 iki 2014-07-11 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 1 ( 32,62 m², 9 lovos) palatoje; nuo 2014-08-01 iki 2014-08-08 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 1 ( 32,62 m², 9 lovos) palatoje; nuo 2014-09-24 iki 2014-10-01 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 27 ( 21,25 m2, 7 lovos) kamerų tipo palatoje.

Atsiliepimas

Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, nevedama. Atsiliepime nurodo, kad LAVL vykdydama savo funkcijas vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 76Š2010, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele ir atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Nurodo, jog kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta, bei langai ir taip užtikrinama tinkama oro ventiliacija. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos. Gydomųjų skyrių patalpos (palatos) yra nuolat remontuojamos. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Pacientams kartą per savaitę yra užtikrinama galimybė nusimaudyti po dušu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kartą per savaitę ligoninėje laikomiems asmenims suteikiama galimybė nusimaudyti po dušu ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos 2010-04-11 Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus, o vadovaujantis Taisyklių 258 p. kartą per savaitę skalbiama patalynė ir rankšluosčiai. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, jam gydantis LAVL.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 10) matyti, kad iš pareiškėjo 78 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo ir gydymo sąlygas.

Pareiškėjas nurodo, kad jam atvykus į LAVL nebuvo suteikti pietūs. Pareiškėjas nenurodo, kurio vizito į LAVL metu tai įvyko. Pažymėtina, kad Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, nustato, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 p.). Kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių; išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (32 p.). Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (34 p.). Laisvės atėmimo įstaigos privalo bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą maitinimą iš vienos įstaigos į kitą perkeliamiems asmenims. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę į sausą davinį, tačiau prašymo dėl to neteikė, taigi neteisėti veiksmai šiuo atveju nenustatyti.

Pareiškėjas žalą kildina ir iš jo laikymo vienoje patalpoje su rūkančiais asmenimis. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Byloje esantys rašytiniais įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra rūkantis asmuo (b. l. 15-18), taigi pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl netinkamų LAVL palatų ir dušų įrengimo pastebėtina, kad LAVL atlieka patalpų remontą (b. l. 28-36). LAVL 2014-01-31 darbų priėmimo aktas Nr. BD-297 patvirtina, jog Chirurginio skyriaus dušo patalpos buvo remontuotos (b. l. 28), o Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat pažeidimų nenustatė (b. l. 20-21; 49-51). Pareiškėjas taip pat teigia, jog tualeto įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau iš teismui pateiktų foto nuotraukų ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog tualetas nuo gyvenamosios patalpos yra atitvertas sienele, o LAVL nurodė, jog sienelės aukštis yra 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas žalą kildina ir iš baldų palatoje trūkumo. Nurodė, jog ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Pažymėtina, jog net ir konstatavus, jog buvo pažeisti LAVL palatų įrengimo reikalavimai, esant kėdžių ir stalo trūkumui, nes tokių aplinkybių atsakovė nepaneigė, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė dėl to jam kilusios žalos. Stalo ir kėdžių nebuvimas palatoje pareiškėjo teigimu sukėlė didelius nepatogumus, tačiau neįvardinta konkrečiai kokius. Teismo vertinimu nepatogumai dėl galimai per mažo kėdžių ir/ar stalų kieko yra nulemti jau anksčiau nustatyto kamerų perpildymo.

Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo būti laikomas kamerų tipo palatoje. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato jokių kitų išimčių nuteistiesiems dėl laikymo LAVL sąlygų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai, konstatuotina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų.

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl minimalaus gyvenamo ploto neužtikrinimo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytais pažeidimais pažeistų vertybių svarbą (teisės į orumą, teisės į privatumą, teisės į saugią sveikatai aplinką), pažeidimų mastą (6 laikotarpiai) ir trukmę (pažeidimai truko 61 dieną), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta 5 400 Eur suma, kadangi jo nurodyti pažeidimai pasitvirtino tik dalyje, todėl, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma teismo vertinimu yra 732 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. K. 732 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus) neturtinei žalai atlyginti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, už laikotarpius nuo 2013-04-29 iki 2013-05-03, nuo 2014-05-21 iki 2014-05-28, nuo 2014-06-04 iki 2014-06-20, nuo 2014-06-27 iki 2014-07-11, nuo 2014-08-01 iki 2014-08-08, nuo 2014-09-24 iki 2014-10-01.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė