- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- 1-220-1079/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Lietuva, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2022 m. balandžio 21 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutine laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. kovo 2 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, prie įėjimo į namą durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 2.81 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, ranka sudavė, vieną smūgį į veido dešinę pusę ties dešine akimi savo sutuoktinei J. Ž., tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš savo sutuoktinę sukėlė jai fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
R. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo jo gimtadienis, išėjo pas kaimyną, šventė, o kai grįžo į namus įvyko konfliktas. To konflikto nelabai atsimena. Matyt žmona supyko, kad parėjo girtas ir jie susipyko. Neatsimena smūgių sudavimo žmonai, žmona sakė, kad sudavė jai į kairę pusę iš delno, taip turbūt ir buvo, bet pats to neatsimena. Neprisimena šitų aplinkybių dėl girtumo. Turi problemų su alkoholio vartojimu, žada koduotis. Atsimena tik kaip atsibudo areštinėje. Pas kaimyną išgėrė daug: dviese porą 0,7 litro talpos degtinės. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Namuose šventė gimtadienį, bet šeimos nariai – tėvai, vaikai – negeria alkoholio. Nematė ant sutuoktinės veido sužalojimų, mėlynių nebuvo. 2022 m. buvo teistas už analogišką veiką. Buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laikytis šių įpareigojimų sekėsi gerai. Tada 6 ar 9 mėnesius nevartojo alkoholio. Dabar apie mėnesį nevartoja alkoholio. Šiuo metu ūkininkauja, turi grūdinį ūkį. Po 2022 m. teistumo, kažkurį laiką negėrė. Žmona nereiškia jam civilinio ieškinio. Po įvykio gyvena kartu su šeima. Kalbėjosi apie įvykį, atsiprašė sutuoktinės. Metų pradžioje buvo išduoti smurto artimoje aplinkoje orderiai. Žmona kvietė policiją, kad nebūtų girtas, tada gyveno pas savo mamą. Savo veiksmus vertina blogai.
Nukentėjusioji J. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kovo 2 d. tvarkėsi lauke, nes prieš tai kieme kepė mėsą, liko iešmai, kiti daiktai. Sutuoktinis parėjo iš kaimyno. Kai jis yra girtas, jam viskas yra blogai. Kilo konfliktas. Konfliktas prasidėjo keiksmažodžiais, įžeidinėjimais. Pro šalį ėjo žmonės, gretimam kieme kažkas kalbėjo, ji tiesiog pasuko galvą į tą pusę pažiūrėti ir buvo smūgis. Jai sudavė ranka, delnu į dešinę veido pusę. Iš karto truputį skaudėjo akį, nes gal truputį labiau akį užgavo, bet mėlynė neatsirado. Po suduoto smūgio buvo nežymus patinimas paakyje. Dėjo ledą, šaldė, sekančią dieną nieko nesimatė. Tą vakarą tik truputį buvo patinimas. Po suduoto smūgio apie 1-2 valandas truputį dilgčiojo, dėjo ledą. Nežino iš kur pas ją atsirado nubrozdinimas ant smakro. Tai pamatė vėliau. Apie nubrozdinimą nelabai ką gali papasakoti, nes nejuto iš kur jis atsirado. Konflikto metu ar pati kliuvo į savo striukę, ar sutuoktinis su savo striuke įbrėžė. Policiją iškvietė sutuoktinio tėtis ar brolis, tiksliai nepasakys, nes jie buvo vėliau atvažiavę. Nepaklausė, kuris iš jų paskambino. Pati policijos nekvietė. Netoleruoja tokio sutuoktinio elgesio. Pareigūnams nurodė, kad sutuoktinis ne pirmą kartą smurtauja, nes buvo įvykis 2022 m. Kvietė policiją ir jam buvo išduoti orderiai dėl jo neblaivaus elgesio, nes jis grįžta girtas ir reiškia savo nepasitenkinimą. Sutuoktinis atsiprašė jos už tokį elgesį. Sutuoktinio smurtą vertina blogai, dažniausiai, kai jis yra girtas konfliktuodavo žodžiu. Girtas jis yra piktas ant viso pasaulio ir pakankamai agresyvus, viskuo nepatenkintas, bet smurto nebūdavo. Turi problemų su alkoholio vartojimu, nuo to laiko, kai nebedirba, gėrė be sustojimo apie 3 mėnesius. Pas teismo medicinos ekspertą nevažiavo, tik buvo atvažiavusi greitoji, kuri apžiūrėjo ją, pamatavo kraują spaudimą, davė raminančią tabletę. Mėlynės nebuvo dėl to, kad dėjo ledą ir kad smūgis tikrai nebuvo stiprus. Prieš suduodamas smūgį sutuoktinis nieko nesakė, tik buvo virtinė keiksmažodžių.
Kaltinamojo R. Ž, kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje ir nukentėjusiosios duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
2025 m. kovo 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su foto lentele, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. kovo 2 d., prie jų namo, adresu (duomenys neskelbtini) apie 17.00 val. jos neblaivus vyras R. Ž., panaudojo fizinį smurtą prieš ją, t. y. vieną kartą kumščiu trenkė jai į veido sritį, dėl ko savo tokiu elgesiu sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo įstatymų nustatyta tvarka patraukti jos vyrą baudžiamojon atsakomybėn už tokį jo elgesį. Kitos aplinkybės: įvykio vieta yra, adresu (duomenys neskelbtini), prie name esančių lauko durų, pro kurias galima patekti į butą, kur ir gyvena nukentėjusioji. Apžiūrint nurodytą nukentėjusiosios įvykio vietą kur buvo naudotas fizinis smurtas, jokių akivaizdžių smurto ar kitų grumtynių požymių nepastebima (t. 1, b. l. 11-14, 20-24);
2025 m. kovo 2 d. asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose užfiksuota, kad matomas J. Ž. dešinio paakio patinimas, paraudimas bei ant smakro nubrozdinimas (t. 1, b. l. 36, 39-41);
2025 m. kovo 2 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje užfiksuota, kad namuose rasta sėdinti moteris, kuri teigia, kad ją lauke apie 17.00 val. sumušė vyras. Kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, be sąmonės nebuvo. Matosi dešinės akies paraudimas, smakro nubrozdinimas, akimi mato gerai (t. 1, b. l. 43-44);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remiantis J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) , turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant įvykio aplinkybes, duodama išvada: 1. J. Ž. nustatytas odos nubrozdinimas smakre. J. Ž. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; 2. J. Ž. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant kietą buką daiktą ar paviršių. J. Ž. nustatyto kūno sužalojimo padarymo galimybė griuvimo metu nėra atmetama; 3. J. Ž. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu; 4. J. Ž. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku; 5. J. Ž. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 51-52);
2025 m. kovo 2 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso (alkotesteris Alcotest ARKB-0141) fiksuotais rodmenimis, kad J. Ž. nustatytas 0,00 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 53);
2025 m. kovo 2 d. 18.46 val. alkoholio kiekio matavimo prietaiso (alkotesteris Alcotest ARKB-0141) fiksuotais rodmenimis, kad R. Ž. nustatytas 2,81 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 83);
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje. BPK 38 straipsnyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam R. Ž. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sutuoktinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. Ž. 2025 m. kovo 2 d. apie 17.00 val. žodinio konflikto metu būdamas neblaivus trenkė vieną smūgį į veido dešinę pusę ties dešine akimi savo sutuoktinei J. Ž., taip sukeldamas jai momentinį fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Motyvuojamoji dalis
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis R. Ž. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jam iš karto po įvykio nustatytas 2,81 promilės neblaivumas. Kaltinamasis teistas už analogišką nusikalstamą veiką, bausmę atlikęs, teistumas neišvykęs (t. 1, b. l. 73-77); turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 61-72); UAB (duomenys neskelbtini) registruotas priklausomybės ligų kabineto įskaitoje diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybė (t. 1, b. l. 82); nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 60).
Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamąjį R. Ž. charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. Ž. skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam R. Ž. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, R. Ž. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ta aplinkybė įtakojo jo nusikalstamą elgesį, R. Ž. bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo įsitikinimu, bausmės atlikimo metu paskirti įpareigojimai ir draudimai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo R. Ž. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 2 d. 18.50 val. iki 2025 m. kovo 3 d. 14.00 val. (viena diena), vieną dieną prilyginant trims laisvės apribojimo bausmės dienoms, ir laikytina, jog R. Ž. yra atlikęs tris laisvės apribojimo bausmės dienas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
Kaltinamajam R. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 99-101).
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. Ž. gynėjas teisme buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kaltinamajam ginti paskirta advokatė Juta Kareivė, kuri kaltinamajam teikė teisines konsultacijas, susipažino su byla, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir gynė kaltinamąjį bylą nagrinėjant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už R. Ž. suteiktą teisinę pagalbą pagal 2025 m. balandžio 1 d. pirminę pažymą Nr. APD-2025-03848 (t. 1, b. l. 139-142) sudaro 240,09 Eur.
Įvertinęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tai, kad kaltinamasis R. Ž. yra jauno ir darbingo amžiaus, kaltinamasis turi galimybę dirbti bei gauti pajamų, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti, kad valstybės patirtos už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos kaltinamojo turtinei padėčiai, nurodyta proceso išlaidų sumos yra reali ir pagrįsta, todėl pripažinus kaltinamąjį R. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo nurodyta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo R. Ž..
Kaltinamajam išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti sumažintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, R. Ž. įpareigoti:
– dalyvauti elgesio pataisos programoje;
– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sveikatos priežiūros įstaigoje.
Visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 2 d. 18.50 val. iki 2025 m. kovo 3 d. 14.00 val. (1 (vieną) dieną) ir laikyti, jog R. Ž. yra atlikęs tris laisvės apribojimo bausmės dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Ž. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš R. Ž. 240,09 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 9 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybei.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Išaiškinti R. Ž., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Išaiškinti R. Ž., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.