Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjai M. K., pareiškėjos atstovui advokatui Dmitrijui Aleksandrovui (Dmitrij Aleksandrov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – O. A., J. A., V. O., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

2.1. Teismo posėdyje pareiškėja savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad su mirusiuoju A. O. susipažino 2017 m. spalio 18 d. ir nuo to laiko pradėjo artimai bendrauti. Netrukus pareiškėja kartu su A. O. apsigyveno kartu pas mirusiojo motiną, kartu gyveno ir mirusiojo brolis V. O.. Pareiškėjai ir A. O. gyvenant kartu ji pastojo nuo pastarojo, tačiau A. O. netikėtai iki vaiko gimimo mirė. Pareiškėjos teigimu, A. O. žinojo, kad pareiškėja laukiasi vaiko nuo jo ir šį vaiką pripažino. Gimus vaikui – A. K., mirusiojo artimieji giminaičiai – motina O. A., brolis V. O. ir sesuo J. A. pripažino mažametį A. K. kaip A. O. vaiką ir tėvystės pripažinimui neprieštaravo. Nurodė, kad juridinį faktą siekiama nustyti, kad A. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

2.2. Liudytojas N. K. (N. K.) teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra M. K. brolis, jam buvo žinoma, kad M. K. gyveno kartu su A. O. iki pat jo mirties pas mirusiojo motiną Kauno rajone. Liudytojo teigimu, A. O. žinojo, kad M. K. laukiasi vaiko nuo jo ir šį vaiką pripažino.

2.3. Suinteresuoti asmenys O. A., J. A., V. O. į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Kadangi visiems suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

2.4. Tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas Tarnybos prašymas, kuriame nurodoma, jog Tarnyba yra pateikusi išvadą byloje, todėl prašoma bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Kadangi Tarnybai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Aylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

2. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

3. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

5. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas žinos savo kilmę, turės teisę paveldėti velionio turtą, jeigu tokio bus. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, matyti, jog mažamečio A. K. motina yra M. K., o duomenų apie tėvą nėra (el. b. l. 3).

6. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos matyti, kad A. O. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra. Jo tėvas – A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir motina – O. A., gimusi (duomenys neskelbtini), be A. O. turi dar vieną dukrą ir vieną sūnų – J. A. ir V. O., kurie yra A. O. sesuo ir brolis (el. b. l. 4–5, 19, 20).

7. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

8. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

9. Atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, teismas 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. nutartimis paskyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (el. b. l. 53–54, 86–87). Byloje pateiktas Lietuvos Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. balandžio 24 d. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas tikslu nustatyti giminystės ryšį, paimant A. K., O. A. ir V. O. kraujo ėminius (el. b. priedo l. 22–28). Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad 99,99 % tikimybė, jog O. A. biologinis sūnus ir V. O. biologinis brolis yra A. K. biologinis tėvas.

10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pareiškėja neturi galimybės ne teismo tvarka gauti tėvystės faktą patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus: 2019 m. balandžio 24 d. Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir liudytojo paaiškinimus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjos M. K. sūnaus A. K. tėvas yra A. O., gimęs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 str. 1, 2 d., 3.148 str. 1 d.). Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

11. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo A. O. sūnus A. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

12. Taip pat tenkintinas pareiškėjos prašymas suteikti jos sūnui A. K. tėvo pavardę (CK 3.227 str. 2 d., 3.228 str. 1 d., CPK 480–485 str.), todėl A. K. pavardė keičiama į „O.“ (CK 3.167 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (el. b. l. 6–7). Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą bei teismo išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakesiti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „O.“.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.