- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-147-511-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00569-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Tomas Zdanavičius
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago, Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios V. T. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pagal kaltinimus padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, išteisintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2010-06-17 apie 18.30 val., savo bute, esančiame Respublikos g. 24-4, Kėdainiai, asmeninio konflikto metu vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui - žmonai V. T. į galvą, o nuo smūgio jai parkritus, vieną kartą įspyrė V. T. į kairį šoną ir du kartus į galvą, padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, kairės pusės VHI-to šonkaulio lūžimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, skruosto viršutinėje dalyje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, o dėl galvos smegenų sukrėtimo bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, lydimo VHI-to šonkaulio lūžimo V. T. sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl dėl užsitęsusio gydymo padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
A. T. 2010-10-04 apie 16.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu sudavė savo žmonai V. T. į galvą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje, dėl ko nukentėjusiajai nežymiai sutriko sveikata.
Dėl pastarojo kaltinimo prokuroro 2010-07-09 nutarimu baudžiamoji byla buvo nutraukta A. T. ir V. T. susitaikius, tačiau kaltinanant A. T. naujomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 str. 1d. ir BK 187 str. 3d., byla perduota į teismą ir dėl minėtos veikos, numatytos BK 138 str. 2d. 3p.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį - A. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir jį nuteisti bei patenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog A. T. yra padaręs nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d. A. T. kaltė padarius veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d., turėtų būti grindžiama šiais įrodymais: jos pačios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo procese ir teisme , kurie visą laiką buvo nuoseklūs, atitinkantys kitiems byloje esantiems įrodymams; medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas galėjo būti padarytas 2010-10-04, byloje nėra duomenų, kad ji pati susižalojo arba kad ją būtų sužalojęs ne A. T. , o kitas asmuo; pats A. T. pripažįsta , kad 2010-10-04 d. buvo kartu su ja jų bute, teisme jis patvirtino , kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kad jis ją pastūmė; kad 2010 m. spalio mėn. pradžioje bute , esančiame (duomenys neskelbtini) buvo A. T. ir triukšmavo, patvirtino kaimynė R. A. ir kiti kaimynai bei jos giminaitis M. V. ; sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, kuriuo A. T. dėl kaltinimų pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d., išteisintas, o dalyje dėl kaltinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, panaikinti ir priėmus naują nuosprendį A. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. ir nuteisti: pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu l m. 3mėn., pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn., pagal BK 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 4 mėn. Vadovaujantis BK 65 str. ir 63 str. l d., 4 d. laisvės apribojimo bausmes keičiant į laisvės atėmimo bausmę bei bausmes sudedant iš dalies, galutinę bausmę paskirti l m. 8 mėn. laisvės atėmimo, taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti l m., įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 dienoms, per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą, bei be teismo sutikimo nekeisti darbo, priteisti nukentėjusiosios V. T. civilinį ieškinį 654,45 Lt sumai dėl turtinės žalos ir mažinti ieškinį iki 2000 Lt dėl neturtinės žalos.
Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino A. T. . Išteisintojo A. T. kaltė, padarius nežymų sveikatos sutrikdymą bei tyčinį turto sužalojimą prokuroras grindžia atkartodamas kaltinamajame akte nurodytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenimis : įtariamojo A. T. parodymus, kad 2010-10-04 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo buvusios žmonos V. T. jis nemušė, mobiliojo ryšio telefono nesugadino, V. T. jį apkalba, su ja šiuo metu yra išsiskyręs (b.l. 108); nukentėjusiosios V. T. parodymus, kad 2010-10-04 apie 16.00 val., ji grįžusi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), rado juose savo vyrą A. T. . Jis pradėjo ant jos keiktis, iš kalbos suprato, kad buvo išgėręs. Jis pyko, kadangi ji buvo padavusi jį skyrybom. Jai einant iš virtuvės į koridorių pajuto iš nugaros smūgį į galvą. Nuo smūgio parkrito, sąmonės praradusi nebuvo. Po to, ji bandė išsikviesti policijos pareigūnus, tačiau A. T. sugriebęs jos 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną, metė jį į grindis, jį sulaužydamas. I. A. smurtinių veiksmų, ji išėjo pas savo brolį M. V. (b.l. 80); 2010-10-05 teismo medicinos specialisto išvados duomenimis, kad apžiūrėjus V. T. , rasta poodinė kraujosruva dešinio momens srityje, kuri galėjo būti padaryta vieną dieną prieš apžiūrą, tai yra, spalio mėn. 4d. V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 76-77); liudytojo M. V. parodymais, kad 2010m. spalio mėn. pradžioje, pas jį į namus atėjo jo sesuo V. T. , kuri skundėsi, kad ją sumušė vyras A. T. , ant Vidos veido matėsi sumušimo požymiai. Jo sesuo su savo vyru dažnai konfliktuoja ir tarpusavyje mušasi (b.l. 87-88); liudytojos I. D. parodymais, kad ji dažnai girdėdavo iš T. buto sklindant triukšmą, būdavo taip, kad V. T. išbėga į namo laiptinę ir rėkia, vadina savo vyrą necenzūriniais žodžiais. 2010m. spalio mėn. pradžioje girdėjo V. T. šauksmą laiptinėje. Pastaroji rėkė, kad jos vyras dažais ar klijais bute apipylė sieną. Jai nėra žinoma ar jos minėti kaimynai tarpusavyje mušasi (b.l. 89-90); liudytojos R. A. parodymais, kad 2010m. spalio mėn. apie 16-17 val., į jos motinos A. A. buto duris paskambino kaimynė V. T. , ji guodėsi, kad pastarosios vyras A. bute viską išdaužys ir sulaužys. Tuo metu girdėjosi iš T. buto sklindantis dūžtančių daiktų garsas. V. T. išėjo ir po kelių minučių grįžo, pasakė, kad išeina pas brolį, nes A. gali padegti butą. A. T. jis namo laiptinėje nematė. Pastarajai išėjus viskas nurimo. T. ne pirmą kartą pykstasi, triukšmauja (b.l. 91-92); liudytojos A. A. parodymais, kad 2010m. spalio mėn. pradžioje, po pietų, išgirdo iš kaimynų T. buto sklindantį triukšmą. T. dažnai pykdavosi, triukšmaudavo. Girdėdavosi V. T. balsas. Netrukus po to, į jos buto duris paskambino V. ir pasakė klausytis. Iš pastarosios buto girdėjosi kaip kažkas trankėsi, daužėsi. A. T. laiptinėje nebuvo. V. išėjo ir po 10 min. grįžo. V. paprašė jos nueiti į butą ir pažiūrėti ką padarė pastarosios vyras. Ji nuėjo į V. butą ir matė ant sienos pilkais dažais padarytą dėmę, buvo sulaužytas prieškambario komplekto stalčius, kambaryje sekcijos stiklas, televizoriaus dangtis. A. bute nematė (b.l. 93), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, jog buto kambaryje yra sulaužyti baldai (b.l. 66-70).
Prokuroras skunde taip pat nurodo, jog ekspertas, pateikęs specialisto išvadą dėl V. T. sužalojimo, teisme parodė, kad poodinė kraujosruva dešinio momens srityje negalėjo būti padaryta nukentėjusiajai V. T. krentant ar atsitrenkiant į durų staktą, tai turėjo būti smūgis iš viršaus į galvą. Teisme liudytojas M. V. suabejojo ar jo sesuo V. T. sumušta pas jį atėjo 2010m. spalio mėn., ar 2010 metų pavasarį, tačiau patvirtino, kad V. T. su savo vyru dažnai konfliktuodavo ir tarpusavyje mušdavosi.
Prokuroras teigia, jog teismas vertindamas šiuos parodymus neatsižvelgė į jų visumą, neįžvelgė bylos esmės, ignoravo patį faktą kaip, kad nukentėjusioji buvo sužalota, sužalota asmens - A. T. . Nukentėjusioji V. T. visose proceso stadijose tvirtai laikėsi savo parodymų, nurodydama, kad ją sužalojo jos buvęs vyras A. T. . Bylos esmė aiški - yra sužalojimai, yra asmuo juos padaręs. Teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė tuo, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, tai yra nepatikimi, tačiau teismas neįvertino tai, jog nukentėjusioji painiojosi tiktai smūgių eiliškume, datose, bet ne dėl paties fakto, ji niekada nebuvo suabejojusi, jog ją sužalojo jos buvęs vyras A. T. . Byloje yra duomenys, medicininiai duomenys, kad V. T. turi asmens sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai sunku prisiminti įvykių eigą, jų smulkmenas, todėl teismas į tai turėjo atsižvelgti, vertindamas nukentėjusiosios parodymus. Be to, pagal bylos medžiagą, V. T. dažnai būdavo mušama savo vyro, todėl egzistuoja ir objektyvusis faktorius, jog nukentėjusioji įvykių eiliškume galėjo painiotis. Nukentėjusiosios interesams apginti buvo paskirta nemoka valstybės garantuojama pagalba. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas buvo formuluojamas pagal objektyvius, byloje esančius duomenis. Nusikalstama veika dėl 2010-06-17 nesunkaus sveikatos sutrikdymo - buvo remtasi nukentėjusiosios parodymais kaip dėl paties fakto ir medicininiais dokumentais, specialisto išvada, kurioje pasisakyta dėl smūgių skaičiaus, jų lokalizacijos, padarymo mechanizmo, laiko, bei sveikatos sutrikdymo mąsto. Be to, paties fakto neginčijo ir kaltinamasis A. T. . Toliau, nusikalstama veika dėl 2011-10-04 nežymaus sveikatos sutrikdymo - buvo remtasi nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (rytojaus dieną po patirto sužalojimo), liudytojų parodymais, specialisto išvada, kurioje nurodyta smūgių skaičius, jų lokalizacija, padarymo laikas, sutrikdymo mastas. Kaltinimas pagal BK 140 str. 1 d. A. T. pateiktas : - „asmeninio konflikto metu vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu sudavė savo žmonai V. T. į galvą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje, dėl ko nukentėjusiajai nežymiai sutriko sveikata". Ekspertas, pateikęs specialisto išvadą dėl V. T. sužalojimo, teisme parodė, kad poodinė kraujosruvą dešinio momens srityje galėjo būti padaryta tiesioginiu smūgiu, suduodant kietu buku daiktu iš viršaus į galvą, o ne nukrentant ar atsitrenkiant į durų staktą, todėl akivaizdu, kad nustačius konflikto faktą tarp proceso dalyvių, turėjo būti vieno iš jų (A. T. ) suduota kitam (V. T. ) į galvą, o ne kaip teisme nurodęs kaltinamasis, jog jis neva pastūmė V. T. , norėdamas praeiti, o pastaroji trenkėsi į durų staktą. Teismas, vertindamas parodymus, nepasisakė apie kaltintojo manymu nenuoširdžius ir prieštaringus kitoms bylos aplinkybėms A. T. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. A. T. parodė, kad 2010-06-17 jis tik laikė keliu prispaudęs savo žmoną V. T. , kad ji nesimuistytu, jokių smūgių jai nesudavė, nors objektyviai teismo medicinos specialisto nustatyta daugybę sužalojimų veido srityje, sulaužyti šonkauliai. Toliau, 2011-10-04 kaltinamasis A. T. parodė, kad jis konflikto metu, bute, nieko nelaužė ir nedaužė, nors liudytojos Renata ir A. A. (iūtė) parodė, kad tuo metu kai V. T. buvo daugiabučio namo laiptinėje, iš pastarosios buto sklido triukšmas, dūžtančių ar laužomų daiktų garsas, po to, jos matė V. T. bute išlaužytus baldus, ištepliotas sienas. Taip pat, A. T. parodymai, jog jis norėdamas praeiti, pastūmė nukentėjusiąją, kuri galva trenkėsi į durų staktą, paneigti teismo medicinos specialisto išvada ir parodymais teisme.
Prokuroras teigia, kad dėl nepataisomai sugadinto nukentėjusios mobiliojo ryšio telefono yra taip pat pakankamai duomenų, tai yra, nukentėjusiosios parodymai, daikto apžiūros protokolas, sutarties dėl telekomunikacijos bendrovės „Tele2" paslaugų suteikimo kopija, ir čia, teisme, dar kartą pasitvirtino, jog nukentėjusioji dėl pačių faktų neklysta, jos parodymai dėl esmės yra patikimi -V. T. teisme aiškiai apibūdino telefono aparatą ir parodė, kad jį, kurį įgijo iš „Tele2" bendrovės kartu su sutartimi, susikeitė su savo buvusiu vyru A. T. . Pažymėtina, kad mobiliojo ryšio telefono aparatas buvo nepataisomai sugadintas ne įgytas su sutartimi, o kitas, teisėtai įgytas (išmainytas) iš A. T. .
Prokuroras nurodo, jog teismas neteisingai priėjo išvados, jog nepakanka duomenų, patvirtinančių A. T. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, teismas neįvertino kompleksiškai visų bylos aplinkybių apie tai, jog tai neatsitiktinis atvejis, o nuolatinis smurtavimas šeimoje, A. T. prieš V. T. , be to, ir pats kaltinamasis paskutinio žodžio teise neprašė būti išteisintam, o sakė, jog gailisi ir atliks bausmę, kurią paskirs teismas. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusios asmens sveikatos būklę, neįvertino, jog ji būtent dėl sveikatos būklės galėjo duoti netikslius parodymus, aiškindama įvykių seką ir jų eigą, teismas neįvertino, jog pats faktas dėl sužalojimo ir kalto asmens liko nepakitęs, todėl manytina, jog teismas neturėjo skeptiškai (nepatikimai) vertinti nukentėjusiosios parodymų, o turėjo atsižvelgti į bylos visumą, nes priešingu atveju asmenų, turinčių asmens sveikatos sutrikimų, ar dėl kitų priežasčių nesugebančių atkartoti, atpasakoti nuosekliai įvykių aplinkybių, teisės liks neapgintos. Tai per menka priežastis, kad pažeistos asmens teisės nebūtų atstatytos, o kaltas asmuo nebūtų nubaustas. Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra realus ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, o ieškinys dėl neturtinės žalos turėtu būti mažinamas, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo sunkumą, kaltinamojo turtinę padėtį ir į tai, kad dėl veikos (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) kaltinamasis su nukentėjusiąją jau buvo susitaikę. Kaltinamasis savo kaltę neigia, žalos neatlygino, kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu (apysunkiu, nesunkiu it baudžiamuoju nusižengimu), todėl bausmės dydis turėtu atitikti bausmės tikslams, siekiamiems rezultatams, tai yra, kad kaltas asmuo būtų nubaustas tinkamai ir adekvačiai jo padarytai nusikalstamai veikai, kad kaltas asmuo ateityje nenorėtų daryti naujų nusikalstamų veikų, kad būtų atstatytos pažeistos nukentėjusio asmens teisės.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinami dalinai.
Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1d.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. T. pagal BK 140 str. 1d. pasisakė, jog A. T. kaltė padarius šiuos nusikaltimus neįrodyta. Teismas, atlikęs nukentėjusiosios parodymų analizę, pasisakė, jog nukentėjusiosios skirtingi parodymai, kuriuose kaltinamojo atliktų smurtinių ar kitų neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu ilgainiui vis daugėjo, nors nuo įvykio jau praėjo pakankamai daug laiko, nukentėjusiosios neadekvatus elgesys proceso dalyvių atžvilgiu, duomenys apie nukentėjusiosios psichinę sveikatos būklę ir kitus susirgimus ir kt. neleidžia nukentėjusiosios parodymų vertinti kaip patikimų, logiškų ir nuoseklių, kas leistų teismui jais remiantis kriminaline bausme nuteisti kaltinamąjį. Teismas teigė, jog neatmetama versija, kad nukentėjusioji, po santuokos nutraukimo likusi su ypač mažomis lėšomis pragyvenimui, gali manipuliuoti ir siekti arba susigrąžinti nemažą darbo užmokestį gaunantį sutuoktinį arba jam atkeršyti.
Teisėjų kolegija sutinka, jog nukentėjusiosios V. T. parodymai ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisiamojo posėdžio metu kito, kas plačiai aptarta skundžiamame teismo nuosprendyje, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pabrėždamas nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į bylos duomenis, rodančius su tokio nenuoseklumo galimas priežastis bei nepakankamai įvertino kitus byloje surinktus duomenis ir jų tarpusavio ryšį, todėl padarė neteisingas išvadas dėl bylos aplinkybių ir A. T. nepagrįstai išteisino pagal BK 140 str. 1d.
Iš pareiškimo-protokolo matyti, jog nukentėjusioji V. T. 2010-10-05 kreipėsi į policiją, nurodydama, jog 2010-10-04 apie 16.00 val., namuose kilus konfliktui, jai einant iš virtuvės į koridorių, A. T. jai iš nugaros pusės kažkokiu daiktu sudavė į galvą. Nuo smūgio ji parkrito, tačiau sąmonės praradusi nebuvo ( T.1, b.l. 64).
Iš specialisto 2010-10-05 išvados matyti jog apžiūrėjus V. T. , rasta poodinė kraujosruva dešinio momens srityje, kuri galėjo būti padaryta vieną dieną prieš apžiūrą ( 2010 m. spalio mėn. 4 d.), kietu buku daiktu, objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai. V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 76-77).
Taigi, pirminiai nukentėjusios pateikti duomenys apie A. T. 2010-10-04 padarytą sužalojimą atitinka teismo medicinos specialisto išvados duomenis tiek dėl sužalojimų padarymo laiko, tiek dėl mechanizmo.
Kaltinamasis A. T. pagal šį kaltinimą kaltu neprisipažino, tačiau pripažino, jog 2010-10-04 tarp jo ir nukentėjusiosios jų bute įvyko konfliktas, kurio metu, norėdamas išeiti iš buto, jis pastūmė nukentėjusiąją, nuo ko ji ir galėjusi patirti minėtą sužalojimą. Tačiau toks kaltinamojo paaiškinimas aiškiai prieštarauja teismo medicinos specialisto V. B. teismo posėdyje duotam paaiškinimui, jog tokiu A. T. nurodytu būdu minėtas sužalojimas nukentėjusiajai negalėjo būti padarytas, nes sužalojimas padarytas smūgiu iš viršaus į galvą.
Esant prieštaringiems konflikto šalių parodymams, yra svarbios aplinkybės, kurios apibūdina nukentėjusiosios ir išteisintojo santykius, tačiau dalis šių aplinkybių įrodymų visumos kontekste teismo nebuvo įvertintos.
Iš bylos matyti, jog buvę sutuoktiniai A. T. ir V. T. nuolat konfliktuodavo, ką patvirtina liudytojų A. A. , V. V. , I. D. ir M. V. parodymai.
Konfliktų metu prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas fizinis smurtas, ką patvirtina ne tik nukentėjusios, bet ir liudytojo M. V. parodymai, jog matė sumuštą nukentėjusiąją, o taip pat specialistų išvadų (2010-06-16 Nr. G148/10(12), 2010-06-22 Nr. G153/10(12)) duomenys, patvirtinantys jog apžiūrint nukentėjusiąją ir kitais atvejais buvo rasti kūno sumušimai ir kiti sužalojimai ( T.1. b.l. 26-27, 29-30), V. T. specialistams teismo medikams aiškino, jog minėtus sužalojimus jai padarė A. T. .
Byloje esantys duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, jog įvykio dieną vyko analogiško pobūdžio šeimyninis konfliktas, ko neneigia ir ištiesintasis. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinime pagal BK 140 str. 1d. nurodytas V. T. galvos sužalojimas būtų padarytas kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis. Pastebėtina ir tai, kad nors nukentėjusioji skirtingai nurodė A. T. smurto veiksmų 2010-10-04 jos atžvilgiu apimtį ir kai kurias aplinkybes, tačiau, jog A. T. 2010-10-04 konflikto metu jai sudavė smūgį į galvą, nukentėjusioji nurodė visuose byloje duotuose parodymuose.
Vertinant V. T. parodymų nenuoseklumą, pastebėtina, kad ji pati patvirtino, jog blogai prisimena seniau buvusius įvykius. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kelių metų bėgyje jai buvo nustatyti keli galvos smegenų sumušimai, depresinės būklės, postresinės būklės atvejai, histerioninio tipo asmenybės sutrikimas, lėtinė ir paroksizminė smegenų išemija ( t.1, b.l. 174-176), be to, specialistų išvados bei informacijos apie sveikatos būklę duomenys ( t.1, b.l. 174-176) rodo, jog V. T. patyrusi ne vieną fizinio smurto prieš ją pavartojimo atvejį ir visuma šių aplinkybių paaiškina, kodėl nukentėjusioji laikui bėgant byloje duodama parodymus painioja įvykius bei tas pačias bylos aplinkybes aiškina skirtingai. Tačiau pirminiai nukentėjusios tuoj po įvykio pateikti duomenys apie jai A. T. 2010-10-04 jai padarytą sužalojimą visiškai atitinka teismo medicinos specialisto išvados duomenis tiek dėl sužalojimų padarymo laiko, tiek dėl mechanizmo ir teisėjų kolegijai abejonių nekelia.
Sugretinus visumą aptartų duomenų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog 2010-10-04 apie 16.00 val. savo bute asmeninio konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu vieną kartą suduodamas V. T. į galvą, nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje padarė A. T. , dėl ko nukentėjusiajai nežymiai sutriko sveikata. Ši A. T. veika atitinka BK 140 str. 1d. numatytą nusikaltimą.
Dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 2d. 3p.
Kaltinamasis A. T. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2010-06-17 apie 18.30 val., tuo metu buvusiai sutuoktinei V. T. išprovokavus konfliktą, priekaištaujant jam dėl neištikimybės, šaukiant jo ir daužant stiklus, kad girdėtų kaimynai, dulkių siurblio vamzdžiu puolus jį mušti, neiškentęs apglėbė ją rankomis, paguldė ant žemės, kad ji nesimuštų, laikė prispaudęs kojos keliu, kad nesimuistytų, kuomet ir galėjo lūžti jos šonkauliai, grūmėsi su buvusia sutuoktine, nes ji bandė keltis. Pripažįsta, kad sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu. Parodė, jog buvusi sutuoktinė kiekvieną dieną jį provokuodavo, kad jis liktų kaltas, tokie konfliktai tarp jų kildavo ir anksčiau.
N. V. T. parodė, kad 2010-06-17 d. apie 18.30 val. kilo žodinis konfliktas su A. T. . Jai einant prie kriauklės, pajuto smūgį iš nugaros į galvos sritį. Po smūgio nukrito, tada kaltinamasis A. T. ją gulinčią spardė. Jai buvo suduoti 3-4 smūgiai. Kai ji bandė keltis, A. T. trenkė aliuminiu vamzdžiu nuo dulkių siurblio lyg į dešinę galvos pusę, po ko ji prarado sąmonę.
Liudytojos A. A. , V. V. , I. D. iš esmės analogiškai parodė, jog, gyvendamos kaimynystėje su T., girdėdavo, kaip jie pykstasi. Matė nukentėjusiąją vaikštant su kraujosrūvomis veide.
Liudytojas M. V. parodė, kad prieš skyrybas T. konfliktavo. Jo sesuo V. T. buvo sumušta, buvo mėlyni jos paakiai, žandai, sumušta galva, skaudėjo šonkaulius. V. T. jam pasakojo, kad A. T. ją trankė aliuminio dulkių siurblio vamzdžiu, spardė koja.
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog V. T. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kairės pusės VHI-to šonkaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, skruosto viršutinėje dalyje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, o dėl galvos smegenų sukrėtimo bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, lydimo VHI-to šonkaulio lūžimo V. T. sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji specialistui paaiškino, kad A. T. ją mušė vamzdžiu nuo siurblio, sudavė į galvą, įspyrė į kairiąją krūtinės pusę, mušė kumščiais į galvą, ji buvo praradusi sąmonę. Specialistas išvadoje nurodė, jog V. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2010-06-17 apie 18 val.) ir būdu, paveikus kietu buku daiktu. Objektyviai užfsifiksavę trijų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti ir daugiau (b.l. 26-27).
A. T. pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku 2010-06-17 tarp jo ir nukentėjusiosios V. T. buvo konfliktas, kurio metu nukentėjusiajai galėjęs lūžti šonkaulis, kai jis nukentėjusiąją prispaudė keliu, kad ši nesimuštų. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma - specialisto išvados duomenys, patvirtina ne išteisintojo, bet nukentėjusiosios nurodytą jos sužalojimo mechanizmą. Be to, akivaizdu, jog kraujosrūvos nukentėjusiosios veide, konstatuotos specialisto išvadoje, negalėtų atsirasti prispaudus nukentėjusiosios krūtinę prie grindų. Šioje dalyje A. T. parodymai vertinami kritiškai. Tuo tarpu V. T. parodymai bei pirminiai jos paaiškinimai apie sužalojimo jai padarymą, kaip ji šio įvykio metu buvo sužalota A. T. , atitinka specialisto išvados duomenis, kitus aptartus įrodymus ir abejonių šioje dalyje nekelia.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog A. T. , kaltinime nurodytu metu ir būdu, suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 smūgius, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nurodytą kaltinime.
Dėl kaltinimo veika, numatyta BK 187 str. 3d.
Pirmiosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo pasisakė, jog nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sugadino nukentėjusiosios 300 Lt vertės telefoną .
Teisėjų kolegija su tuo sutinka.
Prokuroro apeliaciniame skunde šis kaltinimas iš esmės grindžiamas nukentėjusiosios V. T. parodymais, kad išteisintasis A. T. , smurtaudamas prieš ją, 2010-10-04 įvykio metu sudaužė jos telefoną bei liudytojų parodymais, kurie iš esmės patvirtina tik tiek, jog V. T. ir A. T. konfliktuodavo, o konfliktų metu buvo žalojamas turtas. Teismas nuosprendyje aptarė, jog V. T. parodymai dėl jos telefono sudaužymo aplinkybių nenuoseklūs ir teisėjų kolegija to nekartoja. Prieštaringi ir pateiktieji duomenys apie sudaužytą telefoną - pirmosios instancijos teismas gana išsamiai aptarė, jog kaip daiktinis įrodymas byloje pateiktasis ir teismo apžiūrėtas telefonas NOKIA aiškiai nėra tas, sutartį dėl kurio teismui pateikė nukentėjusioji ir rėmėsi sugadintą telefoną įvertindama 300 Lt. ( T.2, b.l. 13). Atsižvelgus į nukentėjusiosios dėl sveikatos būklės ribotas galimybes išsamiai prisiminti ir duoti teisingus parodymus apie seniau įvykusius įvykius, kas jau aptarta, bei įvertinus, kad nukentėjusioji V. T. , kreipdamasi į policiją tuoj po įvykio 2010-10-05, nurodė kitas telefono sudaužymo aplinkybes- kad telefonas buvo sudaužytas 2010-09-26, o ne 2010-10-04 įvykio metu ( T.1, b.l. 64 ), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad būtent kaltinamasis A. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2010-10-04 sugadino nukentėjusiosios 300 Lt vertės telefoną. Galimybės prieštaravimams šalinti teismo išnaudotos, o likusios abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Todėl A. T. pagal šį kaltinimą išteisintas pagrįstai.
Dėl bausmių
A. T. padarė tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus žmogaus sveikatai. Nusikalto būdamas neteistas. Dirba, darbovietės AB "Lifosa" charakterizuojamas labai teigiamai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui jam pagal BK 140 str. 1d. skirtina įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 138 str. 2d. 3p., nesant sankcijoje numatytų alyternatyvių - įstatymo numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus padarytas veikas ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, abi bausmės skirtinos švelnesnės už sankcijos vidurkį. Bausmės subendrintinos pagal BK 65 str. ir 63 str. taisykles. Subendrintosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas pagal BK 75 str., kadangi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Nuknetėjusioji V. T. byloje pareiškusi civilinį ieškinį dėl 704,45 litų turtinės ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo ( T.1, b.l. 154). Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginio grindžia tuo, jog gydydamasi nuo sužalojimų vaistams išleido 404,45 lito, 300 litų sudaro žala dėl sudaužyto telefono NOKIA. Nukentėjusioji patvirtinti išlaidoms, patirtoms gydantis dėl 2010-10-04 padaryto sužalojimo, pateikė vaistinių kvitus, tačiau juose nurodyti vaistai buvo įsigyti gerokai vėliau - 2011 m. balandžio - rugsėjo mėnesiais, taigi praėjus pakankamai ilgam laikui nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo, už kurį šioje byloje atsakingas A. T. ( T.2, b.l. 7-10). Be to, iš bylos matyti, jog nukentėjusioji serga daugeliu ligų, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėti vaistai buvo skirti gydyti būtent minėtą 2010-10-04 nukentėjusiosios patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl šioje dalyje V. T. ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Pagal kaltinimą, numatytą BK 187 str. 3d., dėl telefono sudaužymo, A. T. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl šioje 300 litų dalyje pagal BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent dėl nuteistojo A. T. 2010-10-04 padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji V. T. patyrė neturtinę žalą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, išgyvenimų, streso. Tačiau nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis sveikatos sutrikdymas būtų sukėlęs didelių neigiamų pasekmių, liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai. Be to, įvertinus liudytojų A. A. , V. V. , I. D. ir M. V. parodymus matyti, jog konfliktai nukentėjusiosios ir kaltinamojo šeimoje būdavo dažni, dažnai juos pradėdavo pati nukentėjusioji. Todėl tokia įvykių seka pačiai nukentėjusiajai negalėjo būti netikėta. Nukentėjusiosios brolis, liudytojas M. V. apie nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius paaiškino, jog ji "pati viską išprovokuoja, taip pat pati muša savo vyrą ir pati gauna atgal nuo vyro" ( T.1. b.l. 88). Be to, byloje pateikta duomenų apie konfliktišką nukentėjusiosios būdą, atitinkamą jos elgesį ir kitų asmenų atžvilgiu ( T. 2, b.l. 22-23). Todėl teisėjų kolegija nė kiek neabejoja, jog nusikalstami A. T. veiksmai dalinai buvo sąlygoti ir pačios nukentėjusiosios nederamo elgesio kaltinamojo atžvilgiu. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 str. 1 ir 2 d. ), mano, jog visiškai pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą V. T. yra 1000 litų. Likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. T. išteisinimo pagal BK 140 str. 1d. ir bylos nutraukimo pagal BK 138 str. 2d. 3p. bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
A. T. pripažinti kaltu pagal 140 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 3 p. bei nubausti:
pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu l metams.
Vadovaujantis BK 65 str. laisvės apribojimo bausmes keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis 63 str. l d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti l (vienerius) metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti l (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 dienoms, be teismo sutikimo nekeisti darbovietės, sumokėti 5 MGL ( 650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Priteisti iš A. T. 1000 litų V. T. neturtinės žalos atlyginimo. 300 litų dalyje civilinį ieškinį dėl sugadinto telefono palikti nenagrinėtą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.