Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-15-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
A13.-15-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00857-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pažeidėjas
E. S.
Nukentėjusysis
J. A.
Institucija
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-15-1036/2020Teisminio proceso Nr. 4-52-3-000857-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui E. S., nukentėjusiajai J. A., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos atstovui Tadeuš Buiko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2018 m. liepos 29 d., apie 13:45 val., (duomenys neskelbtini), vedžiodama šunis, neužtikrino, kad šunys nebūtų palaidi, be antsnukių ir pavadėlių, taip pat nepatektų į bendro naudojimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), dėl to šunys užpuolė ir apkandžiojo J. A., tuo pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876, 8.9 ir 8.10 punktus.

E. S. teismo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną vaikščiojo paupiu kartu su trimis šunimis, kuriuos atsivežė. Padėjo atsivežti mama, bet ji išvažiavo. Šunys yra maišyti mišrūnai, bet didesni. Vieta kur viskas įvyko yra užvažiavus už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Toje vietoje miškas, pakrantė sunkiai praeinama. Du ar vienas šuo turėjo būti parišti, buvo su antpečiais, be antsnukių, bet toli nuo jos nėjo. Iš krūmų išlindo nukentėjusioji su vyru, vaikų kartu nebuvo. Žmonės sustojo, šunys palojo. Vyras buvo šviesiais drabužiais, moteris tuo metu buvo šiek tiek tamsesniais plaukais. Šunys kelias sekundes palojo, ji kelias minutes pastovėjo, apsisuko ir nuėjo, mano kad nukentėjusioji su vyru padarė tą patį. Žmonės tuo metu stovėjo sveiki. Tą pačią dieną buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jie apšaudė ir ją, ir šunis, buvo konfliktinė situacija. Nebuvo jokio pranešimo, policijos pareigūnai pradėjo tiesiog šaudyti. Negalėjo būti tokio fakto, kad jos šunys apkandžiojo. Matė apšaudymo metu, kad kitoje pusėje vilkšuniai buvo, baidarininkai su šunimis, toje pačioje upės pusėje vaikščiojo žmonės. Dar buvo pažįstamas vyras, kuris taip pat patyrė traumą. Buvau apklausta policijoje. Nesenai skaitė taisykles apie šunų vedžiojimą, bet dėl antsnukių nieko nebuvo parašyta.

Nukentėjusioji J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo labai karšta, todėl nusprendė su vyru kur nors nuvažiuoti. Su vyru ir vaiku, kuriam buvo trys metai, nuvyko prie upės, į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo i aikštelę, pagalvojo ten pasivaikščioti, parikti grybų. Ji su vaiku pradėjo eiti link upės. Einant arčiau upės išgirdo, kad atbėga šunys. Pamatė vieno šuns juodą galvą, kito neatsimena. Buvo trys šunys. Jie pradėjo bėgti link jos su vaiku. Likus dviem metrams iki šunų ji griebė vaiką ant rankų, paėmė už krūtinės, vaikas ją apsikabino, ir išgirdo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo šaukti šunis. Pagalvojo, kad ateis šuns šeimininkas ir juos paims. Ji negalėjo pajudėti. Vienas šuo, vidutinio dydžio, mišrūnas, pradėjo stverti jai į šlaunį, užpakalinėje dalyje. Du kartus į šlaunį stvėrė, į tą pačią vietą. Dengė tą vietą, kad daugiau nekąstu. Žino, kad ir jos pirštas šuns burnoje buvo. Iš nuotraukų matosi, kad ir kitą šlaunį sudraskė. Dešine ranka gynėsi, kairėje rankoje buvo vaikas. Šuo sužalojo ir ranką, buvo mėlynės. Išsigando, pradėjo šaukti, kad kanda. Tada pradėjo trauktis, artėjo link automobilio, šunys ją dar atakavo. Tada atėjo jos vyras, ji pradėjo rėkti „fu fu fu“. Su vaiku įšoko į automobilio galą. Matė pro veidrodėlį, kad ir vyrą puolė šunys, vėliau ir jis įšoko į automobilį. Buvo šokas. Įsėdus į automobilį, pasakė vyrui važiuoti, kad gal dar pamatys šunų šeimininką. Išvažiavo iš aikštelės, signalizavo garsiniu automobilio signalu, gal tada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juos ir matė. Nenorėjo taip visko palikti, todėl iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija jie buvo visi trys. Su policijos pareigūnais priėjo prie upės. Ten buvusio vyro paklausė ar matė kur šunys nubėgo. Tas vyras pasakė, kad tie žmonės čia kartais atsiveža šešis šunis, ir parodė, kur link jie nuėjo. Dar pasakė, kad jo žmona ten buvo ir matė, kaip viskas buvo, kad šunys juos puolė, o šeimininkė ėjo į priešingą pusę. Šunų šeimininkės nematė. Taip pat nematė ir šunų antsnukių, ir pavadžių. Šunys buvo be nieko. Toje vietovėje jos vyras yra buvęs daug kartų. Ji ten buvo pirmą kartą. Tai vieša vieta, ten gyvena žmonės, kurie irgi nesupranta kaip taip šunis atsiveža. Tą pačią dieną važiavo į Lazdynų ligoninę, kad jai suleistų skiepus nuo visų ligų, vaistus nuo pasiutligės, dar turėjo kursą skiepų. Kitą dieną temperatūra pakilo. Sužalojimai atsirado po įvykio, nes iki jo jokių sužalojimų neturėjo. Vaikas iki šios dienos atsimena įvykį, nežino ką jis jautė įvykio metu, mano, kad vaikas patyrė psichologinę traumą. Dabar vaikas sako, kad šunys pikti, urzgia, kanda, kaime nenori eiti net prie jų šuniuko. Nusprendė vesti sūnų pas psichologą. Vyko derybos dėl žalos atlyginimo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Prašo atlyginti turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas E. S. atžvilgiu surašytas už tai, kad ji administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vedžiodama tris šunis, neužtikrino, kad šunys nebūtų palaidi, be antsnukių ir pavadėlių, taip pat nepatektų į bendro naudojimo teritoriją, dėl to šunys užpuolė ir apkandžiojo J. A., tuo pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876, 8.9 ir 8.10 punktus. Teismas administracinio nusižengimo bylą E. S. atžvilgiu nagrinėja nurodyto administracinio kaltinimo ribose.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.

Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 (toliau – Taisyklės), 8.9 ir 8.10 punktuose, kurių pažeidimas inkriminuotas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, numatyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų bei užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino. Paaiškino, kad negalėjo būti tokio fakto, kad jos šunys kažką apkandžiojo, kadangi jai vaikščiojant kartu su trimis šunimis, iš krūmų išlindo nukentėjusioji su vyru, kurie buvo sveiki, o vaiko kartu išvis nebuvo. Jos šunys kelias sekundes palojo, kol nukentėjusioji su vyru išėjo. Jos šunys yra mišrūnai, didesni. Du ar vienas šuo turėjo būti parišti, buvo su antpečiais, be antsnukių, bet toli nuo jos nėjo. Vėliau įvyko konfliktinė situacija dėl to, kad atvažiavę policijos pareigūnai apšaudė ją ir šunis. Baigiamųjų kalbų metų E. S. jau pripažino, kad pažeidė Taisykles, tačiau neigė, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus dėl jos šunų. Tokius nenuoseklius, tarpusavyje prieštaringus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, paneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji J. A. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai teigė ir teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, jog kartu su vyru ir vaiku atvažiavus į (duomenys neskelbtini), prie upės, kur yra lankytina vieša vieta, jai su vaiku vaikštant paupiu, juos užpuolė trys šunys. Vienas šuo, vidutinio dydžio mišrūnas du kartus kando jai į šlaunį užpakalinėje dalyje, sudraskė kitos kojos šlaunį, sužalojo ranką. Dešine ranka stengėsi gintis, o kairėje rankoje laikė vaiką. Pradėjus trauktis link automobilio, šunys ją toliau atakavo. Buvo išsigandusi, šoko būsenoje, šaukė. Vėliau atėjo jos vyras, kurį šunys taip pat puolė. Po to visi įšoko į automobilį. Viso įvykio metu šunų šeimininkės nematė. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir betarpiškai įvykyje dalyvavęs liudytojas A. A. (A. A.), kuris parodė, kad įvykio dieną nusprendė nuvažiuoti prie upės. Žmona J. A. su vaiku nuėjo prie upės, o jis pasiliko prie automobilio. Pamatė tris šunis, šokinėjančius aplink žmoną. Žmona iškėlusi laikė vaiką. Pradėjo šunims rėkti, juos baidyti. Tada šunys visą dėmesį atkreipė į jį, žmona pradėjo judėti link automobilio, jis taip pat be staigių judesių pradėjo trauktis prie automobilio. Atsisėdęs į automobilį pamatė, kad žmonai iš galinės dalies kojos kraujas bėga, rankos taip pat buvo apdraskytos. Pavažiavo keliuku, ieškojo šunų šeimininko, bet nieko nebuvo. Po to paskambino policijai. Atvažiavusi policija ieškojo toliau, o jie nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, žmonai sutvarkė žaizdą, antibiotikus suleido ir išleido namo, išdavė nedarbingumą. Sūnus buvo išsigandęs. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, L. S. parodė, kad dirbant su kolega (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad ties (duomenys neskelbtini) laukia moteris, kuri miške buvo sužalota šunų. Atvykus į įvykio vietą, kuri yra vieša, bendro naudojimo, pamatė moterį, vyrą ir vaiką su BMV automobiliu. Vaikas buvo automobilyje. Ant moters kojos matėsi kraujas. Paklausus kas nutiko, papasakojo, kad vaikštant miške kažkur su vaiku ją užpuolė šunys, ji vaiką pakėlė aukštyn, o šuo ją užpuolė. Parodė vietą, kur viskas vyko ir išvažiavo į ligoninę. Nuvykus į nukentėjusios nurodytą vietą, išgirdo šunų lojimą. Išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti mišku. Einant mišku pamatė moterį ir vyrą su šunimis. Šunys buvo be antsnukių. Sakė „stoti“, „policija“, moteris atsisuko į juos ir pradėjo bėgti tolyn. Pradėjo vytis, sakė sustoti. Nežino ar tyčia ar ne, bet moteris paleido šunis. Šunys pradėjo bėgti link jų. Iš pradžių bėgo trys šunys, užtaisė ginklą ir iššovė vieną šūvį. Tada šunys prabėgo pro jį ir nubėgo link jo porininko. Jis iššovė kažkiek šūvių. Pamatė kaip vienas šuo bėga tiesiai porininkui į nugarą. Sušuko jam „(duomenys neskelbtini) atsargiai“, porininkas atsisuko, iššovė mažiausiai du šūvius. Šuo sucypė ir bėgdamas pro žolę įkrito į upę. Po šio veiksmo jie atsitraukėme saugiu atstumu. Po tų šūvių moteris su šunimis ėjo link jo porininko, kuris buvo su ginklu rankoje, sakė, kad geriau ją nušauti nei šunis. Įvykį matė ir liudytojas A. Z. (A. Z.), parodė, kad įvykio dieną iš kitos upės pusės, 70-80 metrų atstumu, matė moterį su šešiais šunimis, kurie buvo be pavadėlių, be antsnukių. Moteris žaidė su šunimis, maudė juos. Vėliau vienas šuo staigiai puolė į mišką, antras iš paskos, ir tada išgirdo žmogaus riksmą „gelbėkite, paimkite šunis“. Suprato, kad puola šunys. Moteris staigiai griebė vieną juodą šunį už pakarpos, nes jis taip pat norėjo bėgti iš paskos, ir pradėjo eiti prieš srovę link miesto pusės. Po mažiau nei 20 min. iš kitos upės pusės atėjo moteris ir klausė jo ar jis matė, kur nuėjo moteris su šunimis. Paklausė moters ar tai ji buvo užpulta, moteris atsakė, kad taip. Jis parodė į kurią pusę nubėgo šunys. Po kurio laiko išgirdo 5–6 šūvius. Kaimynui pasakė, kad policija šunis šaudo. Po to reportažą apie šį įvykį matė per televiziją. Šiuos šunis nuo birželio mėnesio mato beveik kiekvieną dieną, apie 18 val. Šunys būna be antsnukių, jie yra agresyvūs.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, E. S. vedžiojo šunis, jų tinkamai nekontroliavo, neužtikrino, kad nuo jų nenukentėtų pašaliniai asmenys. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad atsakomybėn traukiamo asmens E. S. parodymus paneigia ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys bylos duomenys. Specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 21-22) konstatuota, kad nukentėjusiajai J. A. nustatytas poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešiniame klube, dešiniame sėdmenyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame sėdmenyje ir kairėje šlaunyje, odos įbrėžimai kairėje šlaunyje, kastinės žaizdos dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajai atlikta imunizacija nuo pasiutligės. Sugretinus specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, jų susidarymo mechanizmą su aptartais nukentėjusios ir liudytojų parodymais akivaizdu, jog specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti būtent nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis. Tarp E. S. neveikimo ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad E. S., būdama atsakinga už savo šunis, už tinkamą jų laikymą, už tai, kad jie nepatektų į bendro naudojimo teritoriją ir nedarytų žalos kitiems asmenims, turtui, nebūtų palaidi, be antsnukių ir pavadėlių, nesiėmė pakankamų priemonių, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, kad jos laikomi gyvūnai be tinkamos priežiūros nepatektų į bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas, tuo pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 patvirtintų Taisyklių 8.9 ir 8.10 punktus. Teismas E. S. veiksmus kvalifikuoja pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjos asmenybę, į dėl nusižengimo padarymo kilusias pasekmes – nežymų nukentėjusios sveikatos sutrikdymą, kilusią turtinę žalą. Nesant jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui.

ANK 346 straipsnio 20 dalyje be kita ko numatyta, kad už ANK 346 straipsnio 4 dalies padarymą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Administracinio nusižengimo tyrimo metu gyvūnai identifikuoti nebuvo, todėl teismas neturi realios galimybės svarstyti administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą.

Dėl turtinės žalos

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra materiali – reiškia, kad administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai byloje yra nustatoma ne tik veika, bet ir jos padariniai bei priežastinis ryšys tarp jų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl E. S. neveikimo, kuris pasireiškė netinkamu šunų laikymu, neužtikrinant, kad jie nebūtų palaidi, be antsnukių ir pavadėlių, taip pat, kad nepatektų į bendro naudojimo teritoriją, kilo padariniai – J. A. dėl šunų užpuolimo ir apkandžiojimo patyrė turtinę žalą. Tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji sužalota dėl E. S. neveikimo, žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 74–76),nukentėjusios prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, įpareigojant padarytą turtinę žalą - 82,48 eurus atlyginti per 1 (vieną) mėnesį nuo nutarimo įsitesėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

E. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų baudą).

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 19104054903.

Išaiškinti E. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nukentėjusiosios J. A. prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš E. S. nukentėjusiosios J. A. naudai 82,48 eurus turtinės žalos atlyginimo, įpareigojant šią sumą atlyginti per 1 (vieną) mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas