Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. P. prašymą dėl bausmės švelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. P. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. 2025 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo L. P. prašymas vadovaujantis BK 62 straipsniu, peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pasikeitus bausmės skyrimo taisyklei, ir, skiriant bausmę, vadovautis bausmės minimumo taisykle bei švelninti jam skirtą 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki minimalios bausmės.

3. Prašyme nurodo, kad BK 61 straipsnio redakcija, galiojusi iki naujos įstatymų redakcijos, numatė bausmės skyrimą vadovaujantis bausmės vidurkio taisykle. Naujoji įstatymo redakcija numato bausmės skyrimą vadovaujantis bausmės minimumo taisykle, išskyrus atvejus, kuriais teismas taikydamas išimtinai didesnę laisvės atėmimo bausmę nei minimumas tokį sprendimą turi motyvuoti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Naujoje BK 61 straipsnio redakcijoje nustatyta bausmės skyrimo taisyklė ir sąlygos, kurioms atitinkant, teismas skiria bausmę vadovaujantis bausmės minimumu.

3.1. Nors įstatymų leidėjas nekeitė nusikaltimo, dėl kurio padarymo jis nuteistas, o būtent BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės dydžio, tačiau naujoji BK 61 straipsnio pataisa tiesiogiai koreliuoja su bausmės skyrimo taisykle ir bausmės dydžiu.

4. Atsiliepimų dėl prašymo negauta.

Prašymas atmetamas.

5. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuosprendžio vykdymo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija (BPK 362¹ straipsnio 1 dalis).

6. Nuteistasis ir pats prašyme nurodo, kad 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3060 (TAR, 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. 19686) BK 260 straipsnis nebuvo pakeistas, todėl įtakos jo teisinei padėčiai neturi.

7. Nuteistasis prašymą peržiūrėti jo bylą ir palengvinti jo teisinę padėtį grindžia BK 61 straipsnio nuostatų, aktualių skiriant bausmę, pakeitimais, nurodydamas, jog keitėsi BK 61 straipsnio nuostatos, ir bausmė turi būti skiriama bausmės dydį skaičiuojant nuo jos minimumo, todėl turėtų būti švelninama ir jam paskirta bausmė, paskiriant minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Visgi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 2024-08214) 50 straipsnio 3 dalimi, šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. BK 61 straipsnio pakeitimas numatytas šio įstatymo 22 straipsnyje, o baudžiamoji byla, kurioje L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas, išnagrinėta visų instancijų teismuose – pirmosios, apeliacinės bei kasacinės, todėl šiuo atveju netaikytinas.

8. BK 260 straipsnio 3 dalies, pagal kurią L. P. yra nuteistas, sankcija numato laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi bausmės vidurkis yra 12 metų 6 mėn. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, L. P. paskirta 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima bausmės minimumui. Bausmės skyrimo metu galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neribojo teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalavo motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodė, jog bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tuo metu, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką buvo pripažinta, jog tai nereiškia reikalavimo skirti artimesnę taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, bausmę, taip pat, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį, o įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokios bausmės, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam jos vidurkiui. Taigi L. P. buvo paskirta bausmė, nežymiai viršijanti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, tokiu būdu bausmės skyrimo metu ji faktiškai buvo skaičiuojama nuo bausmės minimumo. Kaip jau minėta, BK 61 straipsnio pakeitimas numatytas aukščiau nurodyto įstatymo 22 straipsnyje, o baudžiamoji byla, kurioje L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas, išnagrinėta visų instancijų teismuose, todėl BK 61 straipsnio pakeitimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

9. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistajam L. P. paskirtą bausmę ar kitokiu būdu lengvinti jo teisinę padėtį, nes teismas, sprendžiantis klausimą dėl naujai įsigaliojusio įstatymo (ne)taikymo atgal, nekeičia įsiteisėjusių teismų nuosprendžių, jeigu baudžiamojo įstatymo pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. P. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.