Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei A. J., trečiajam asmeniui Žemės ūkio ministerijos NŽT Molėtų skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai - dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. Esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypo ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą.

UAB „ARISTOMA", atlikdama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus, tiksliai nustatė žemės sklypo ribas, todėl jas ginčyti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad A. J. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi natūraliomis gamtinėmis ribomis, t. y. Pastovėlio ežero ir Raselės upės pakrante. Kita dalis (pridedamo žemės sklypo plane pažymėta taškais 53-76) ribojasi ieškovų sklypus skiriančia riba - tvora, kuri įrengta prieš daug metų ir atitinka faktinio naudojimo ribas. Iš anksčiau pridėtos nuotraukos matosi tvoros fragmentas ir tai, kad P. S. sklypas dirbamas, šiuo metu taip pat pasėtos žemės ūkio kultūros. Taškuose 53-49 yra natūrali miško riba, o taškai 46 ir 49 nustatyti pagal riboženklius. Akivaizdu, kad esant minėtoms aplinkybėms, buvo nesudėtinga nustatyti ginčijamą sklypo ribą. Natūralios ribos ir tvora aiškiai matyti iš pridedamos UAB „ARISTOMA" schemos, parengtos orto foto žemėlapio pagrindu P. S. prašymu. Prieš rengiant ieškinį dėl dokumentų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių bei į VĮ Registrų centro Utenos filialą. Iš gautų dokumentų taip pat matyti, kad UAB „ARISTOMA" parengtas žemės sklypo planas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepriekaištingai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po atliktų kadastrinių matavimų P. S. žemės sklypo plotas sumažėjo. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus pateiktame A. J. žemės sklypo lauko matavimų abrise, aiškiai sužymėti atstumai metrais. Tačiau atsakovė nesutiko su UAB „ARISTOMA" parengta schema ir 2014-01-28 trečiajam asmeniui pateikė prašymą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Prašė patenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Iš anksčiau nurodyto seka, kad priverstiniam (teisminiam) žemės sklypo ribų nustatymui yra būtinos bent jau dvi sąlygos: (i) nesutarimas ir (ii) ribos turi būti neaiškios.

Ieškovas nei karto su atsakove geranoriškai nesprendė sklypo ribų nustatymo klausimo, ty. niekada kaimyniškai nesiūlė gražiuoju nustatyti besiribojančių žemės sklypų ribų. Ieškovas formaliai atliko jam priimtinus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos vienvaldiškai bando primesti atsakovei, nors su atsakove minėti sprendiniai niekada atskirai derinami nebuvo.

Dėl ieškovo savivalės, jis šioje byloje atsakovu patraukė atsakovę, tokiu būdu galimai piktnaudžiaudamas bei siekdamas nustatyti galimai nepagrįstą žemės sklypo ribą bei prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, nors jokios atsakovės kaltės tame nėra. Atsakovė niekada neteigė, kad ji nesutiktų nustatyti besiribojančių žemės sklypų ribas, paprasčiausiai su ja niekas minėtų veiksmų atlikimo nederindavo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, teigti, kad tarp šalių yra ginčas - nebūtų pagrindo, paprasčiausiai ieškovas nebendradarbiauja ir nesikooperuoja su atsakove, o pastaroji neturi galimybės pasisakyti dėl ieškovo ketinimų nustatyti žemės sklypo ribas.

Tam, kad tenkinti ieškovo ieškinį, teismas turi įsitikinti ieškovo reikalaujamų žemės sklypo ribų pagrįstumu.

Būtina atkreipti dėmesį į ypatingą reikšmę turinčias aplinkybes, o būtent - trečiojo asmens (Nacionalinės žemės tarnybos) 2014 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 40SD-(14.40.103 .)-970, kuriuo trečiasis asmuo, kaip valstybės institucija kontroliuojanti žemėtvarkos procesus Lietuvoje, konstatavo, kad „pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje esantį planą pažymėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje nėra galimybės, nes nustatytos ribos neatitinka preliminariai matuotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų gretimų Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų". Iš minėto dokumento seka, kad trečiasis asmuo jau konstatavo, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų planas yra ydingas, t.y. parengtas su neleistinais nuokrypiais. Todėl, minimas planas, kurį parengė UAB „ARISTOMA" apskritai negali būti laikomas tinkamu dokumentu, atspindinčiu tinkamai nužymėtas besiribojančių žemės sklypų ribas. Parengtas planas nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, kadangi akivaizdu, kad jis yra neteisingas ir neatspindintis realijų bei dokumentacijos.

Žemės įstatymo 2 str. 17 p. numato, kad „<..> žemės sklypo riba - riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane."

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 36.3.4. punkte pažymima, kad žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižomi „<...> linijiniai situacijos elementai, su kuriais sutampa žemės sklypo ribos <...>".

Tarp ieškovo ir atsakovės sklypų riboženkliai sutampa su stabiliais kraštovaizdžio elementais, o ten kur nėra natūralių riboženklių - žemės sklypų riba eina tiesia linija. Tačiau ieškovo teismui pateiktame žemės sklypo plane nužymėta sklypų riba neatitinka tikrųjų ir nuo seno nusistovėjusių žemės sklypo ribų:

1. Ribos plane taškuose 46-76 nepagrįstai nurodytos laužtinėmis linijomis

1.1. Ieškovo plane žemės sklypų ribos numatytos laužtinėmis linijomis, suformuojant daug žemės sklypų posūkio taškų pagal pavienius žemės sklypuose esančius medžius. Tokių laužtinių ribų pagal atsakovės sklypo viduje esančius medžius nustatymo niekada nebuvo.

1.2, Tokiam ribų nustatymui laužtinėmis linijomis nėra jokios objektyvios būtinybės.

1.3. Laužtinės linijų ribos nebus nei racionalus, nei patogus sklypų naudojimo būdas. Tiek naudojant žemės sklypus, tiek tveriant tvorą, ribos turi būti tiesios ir aiškios linijos. Tuo tarpu ieškovo pateiktame plane laužtinėmis linijomis pažymėtų sklypų ribos nėra aiškios ir dėl to sklypų naudojimas pasunkėja, kyla abejonių, kur faktiškai prasideda ir baigiasi vieno savininko žemė, kur prasideda kito.

2. Ribos ieškovo pateiktame UAB „ARISTOMA" plane nurodytos nepagrįstai. Riba pateiktame plane pažymėta taškais 116-117-118, ribojanti ieškovo ir atsakovo namų valdos sklypus, iš tiesų eina stabilaus kraštovaizdžio elementu - sklypus skiriančiu keliuku. Tuo tarpu ieškovo plane keliukas priskirtas ieškovo sklypui, riboženklius perkeliant prieš keliuką į atsakovės sklypą, ir kelio plotą užimant. Tokiu būdu: riba nustatyta neteisingai, ne pagal natūralų riboženklį - kelią. Statinių eksplikacija (pridėta prie atsiliepimo į pirminį Ieškovo ieškinį) rodo, kad riba visada buvo kelias, skiriantis ieškovo ir atsakovės sklypus. Kad kelias, skiriantis sklypus visada egzistavo patvirtina ir LR Molėtų rajono Mindūnų apylinkės viršaičio 1993 m. gegužės 20 d. raštas (pridėtas prie atsiliepimo į pirminį Ieškovo ieškinį) bei Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 13 d. raštas „Dėl kelių" Nr. SD-1297 (pridėtas prie atsiliepimo į pirminį Ieškovo ieškinį).

Visiškai nesuprantama ir nepateisinama, kodėl ieškovas įrodinėdamas žemės sklypo ribą remiasi ne savo, o atsakovės žemės sklypo abrisu? Dar keisčiau atrodo tai, kad žemės sklypo planas, kuriuo remiasi ieškovas parengtas 2013 m. rugpjūtį, kai atsakovės abrisus ieškovas išsireikalavo iš Nacionalines žemės tarnybos tik 2014 m. rugpjūčio mėn., t.y. po vienerių metų.

Tuo atveju, jeigu ieškovas įrodinės, kad jo matininkų parengtas žemės sklypo planas yra suderinamas su atsakovės žemės sklypo abriso duomenimis, tai teismas turėtų atsižvelgti į akivaizdų ieškovo matininkų parengto žemės sklypo plano trūkumą - t.y. nenužymėtus atstumus tarp ieškovo žemės sklypo ribų taškų, taip pat atstumo tarp nurodytų taškų ir Rašelės upės pakrantės. Antra vertus, susipažinus su ieškovo pateikta schema, kuria atvaizduojamas projektuojamas ieškovo žemės sklypas su atsakovės žemės sklypo abriso duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad ribos iš esmės ir akivaizdžiai skiriasi.

Šiame kontekste nesuprantama, kodėl ieškovas teigia, kad atsakovė nesutiko su UAB „ARISTOMA" parengta schema ir 2014-01-28 trečiajam asmeniui pateikė prašymą <...>", juk minėta schema, kaip matyti, parengta 2014 m. birželio mėnesį, tai kaip ji galėjo būti suderinta su atsakove? Panašu, kad minėta schema buvo parengta tik prieš kreipiantis į teismą. Manytina, kad šis ieškovo kitų proceso dalyvių klaidinimas, neigiamai charakterizuoja patį ieškovą.

Apibendrinus, esant duomenų bei dokumentų neatitiktims ir dviprasmybėms teismas neturėtų tenkinti ieškovo ieškinio, kadangi nustačius žemės sklypo ribas nesant tam aiškaus ir nedviprasmio pagrindo, būtų sukurta situacija, kai teismo sprendimu būtų nustatyta neobjektyvi žemės sklypų riba.

Atsakovė atkreipia teismo bei ieškovo dėmesį į galimai apskritai neteisingai suprojektuotą atsakovo žemės sklypą UAB „ARISTOMA" parengtame plane, kadangi, atsižvelgiant į plane nurodytus pravažiavimo keliukus, esamas ieškovo žemės sklypas turėtų skilti į du atskirus žemės sklypus (taškuose tarp: 1-49, 119-148 (vienas sklypas) ir 49-118 (antrasis sklypas)), kadangi juos akivaizdžiai dalina pravažiavimo keliukai. Antra vertus, tokiu žemės sklypo skilimu, matomai nėra suinteresuotas pats ieškovas, kadangi tokiu atveju būtų neginčytinai apspręstas atsakovės patekimas į jos žemės sklypą besiribojantį su Rašelės upe.

Neatsietai, nuo anksčiau nurodyto, būtina pažymėti, kad nepaisant to, kad žemės sklypo plane yra pažymėtas pravažiavimo keliukas, jungiantis įsiterpusį atsakovės žemės sklypą su kitu atsakovės žemės sklypu besiribojančiu su Rašelės upe, parengtame plane nėra pažymėtas kelio servitutas, atsakovės nuomone tai yra itin didelis parengto žemės sklypo plano trūkumas.

Atsakovė šiuo metu teismui savo kadastrinių matavimų su sklypo ribomis pateikti negali dėl ieškovo kaltės. Nors atsakovė yra senyvo amžiaus ligota pensininkė slauganti neįgalų sūnų (kurio negali palikti vieno), ji buvo nuvykusi atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos būtų galima palyginti su ieškovo pateiktaisiais. Tačiau ieškovas, nesant tam jokiam pagrindui - iškvietė policiją, kadangi matininkas neva įėjo į ieškovo valdą. Matininkas atlikti matavimų negalėjo. Atsakovė sutiktų sudaryti taikos sutartį arba galimai pripažintų ieškinį, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas užtikrintų, kad neribos atsakovės galimybių naudotis keliukais, jungiančiais atsakovės sklypus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - Nuostatai), 125 punkte nurodyta, kad jei yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo (licencijos turėtojas).

Nuostatų 126 punktas reglamentuoja, jog kai teritorinis skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini.

Molėtų skyrius 2dl4-01-31 gavo gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės A. J. pretenzijas, jog UAB „ARISTOMA", 2013-05-07 atlikdama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, neteisingai nustatė sklypo ribas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" 32.1.1. punktas reglamentuoja, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Molėtų skyrius pagal ieškovo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir besiribojančio žemės sklypo savininkės A. J. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1995-07-20 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2-jo Vilniaus žemėtvarkos skyriaus parengtus planus, neturi galimybės nustatyti, ar atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo tiksliai nustatytos žemės sklypo ribos, nes minėtuose žemės sklypų planuose nėra nurodytų linijų ilgių tarp riboženklių, bei 1995 m. žemės sklypų lauko matavimų abrisuose nėra išmatuotų atstumų nuo gerai atpažįstamų situacijos elementų, kad būtų galima nustatyti ginčijamoje riboje esančių riboženklių dislokavimo vietą.

Vadovaujantis suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jeigu sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą.

Pažymėtina, kad ieškinio dalykas yra privačių žemės sklypų ribų nustatymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnis reglamentuoja, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalykas išimtinai privataus pobūdžio, Molėtų skyrius neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio nuostatomis teismo prašome Molėtų skyrių iš atsakovų pakeisti į trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Taip pat Molėtų skyrius nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo ir prašo nagrinėti šią bylą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šioje civilinėje byloje ieškovas, vadovaudamasis LR CK 4.45 str., siekia nustatyti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Pagal CK 4.45 straipsnį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas - mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba yra neaiški, o jos nustatymas - nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančiosios linijos nustatymą. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Tai atitinka tiek CK 4.45 straipsnio reikalavimus, tiek nusistovėjusią teismų praktiką ((p Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.S.. v. A.J., bylos Nr. 3K-3-453/2010).

Byloje nustatyta, jog 213 m. ieškovas P. S. kreipėsi į UAB „ARISTOMA“, prašydamas atlikti žemės sklypo – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. UAB „ARISTOMA“ direktorius R. M., vykdydamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2. punkto reikalavimus, 2013-04-25 raštu SD-13/158 kvietė besiribojančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę A. J. į 2013-05-07 vykusį sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimą. Atsakovė A. J. į ribų ženklinimą neatvyko, tačiau pranešė R. M., jog dėl sūnaus ligos negali nurodytu laiku atvykti ir prašė ieškovo sklypo ribų ženklinimą atidėti kitai datai. Suderinus su R. M. dėl datos, ji atvyko į vietą ir R. M. pradėjo sklypo ribų ženklinimą, tačiau įvykus konfliktui tarp atsakovės A,J. ir matininko, sklypo ribos nebuvo paženklintos. Tai posėdžio metu patvirtino liudytojas R. M. ir atsakovė A. J.. UAB „ARISTOMA“ 2013-05-29 raštu SD-13/215 atsakovei A. J. išsiuntė paženklinimo –parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (b.l.129). Šis paženklinimo-parodymo aktas negali būti vertintinas kaip įrodymas, nes pats žemės sklypo ribų ženklinimas nebuvo atliktas iki galo. Įvykus konfliktui tarp matininko ir atsakovės, matininkas išvyko ir nebaigė sklypo ribų parodymą-ženklinimą. NŽT Molėtų skyrius nevertino matininko veiksmų dėl atsisakymo parodyti-paženklinti ieškovui priklausančio sklypo ribas ir žemės sklypo planą suderino. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla buvo pateikta Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2013-11-26 sprendimu Nr. (11.10.4)-UGS-1266 atsisakė kadastro žemėlapyje pažymėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nes nustatytos ribos neatitinka preliminariai matuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovei A. J.. Atsakovė A. J. 2014-01-28 kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydama iš naujo, jai dalyvaujant, atlikti ieškovui P. S. priklausančio sklypo kadastrinius matavimus. Šiuo raštu atsakovė paaiškino, jog ji su matininku B. norėjo padaryti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ieškovas P. S. iškvietė policijos pareigūnus bei išvarė matininką (b.l.107-108).

Būtent šiuo raštu ieškovas P. S. vadovavosi, nurodydamas, jog atsakovė su nustatytomis ribomis nesutinka ir tuo pagrindu pateikė ieškinį teismui. Su šią ieškovo pozicija negalima sutikti. Iš bylos medžiagos ir įvykių sekos matyti, jog problemą dėl ieškovo ir atsakovės sklypų ribų neatitikimo iškėlė ne atsakovė A. J., o Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Atsakovė, antrindama Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, prašė pakartotinai atlikti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir norėdama šio sklypo ribas suderinti su savo sklypo ribomis pakvietė matininką B.. Tačiau ieškovas tam paprieštaravo ir neleido ieškovei pasitikrinti kaip savo, taip ir ieškovo besiribojančių sklypų ribas. Tai negalima laikyti atsakovės atsisakymu suderinti sklypų ribas. Faktiškai dėl atsakovo kaltės ribos nebuvo suderintos. Tačiau, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro 2013-11-26 sprendimą Nr. (11.10.4)-UGS-1266, darytina išvada, jog ribos tarp sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neaiškios. Ieškovas neišnaudojo visų galimybių suderinti neaiškias sklypo ribas su atsakove ir kreipėsi į teismą. Formaliai, pagal LAT suformuotą praktiką, toks ieškinys teismui gali būti reiškiamas. Tačiau, vertinant atsakovės poziciją teismo posėdžio metu, kuomet ji su ieškiniu sutiko ir tik kėlė klausimą dėl patekimo į savo sklypą, darytina išvadą, jog šis ginčas galėjo būti išspręstas be bylos nagrinėjimo teisme. 2015-09-14 d. išvažiuojamojo posėdžio metu buvo apžiūrėta riba, skiriančia abu sklypus. Atsakovė ribos tarp sklypų neginčijo, tik norėjo pasiaiškinti kai kurių taškų vietas natūroje. Plane pažymėtą tiesė taškuose 49-46 iš tiesų yra neaiški, nes dalis šios tiesės yra apaugusi sunkiai praeinamais krūmais. Tačiau visumoje sklypų riba yra aiški, nes dalis ribos sudaro tvora, kuri vizualiai matosi, kad pastatyta senai bei kiti posūkių taškai, kurie sutampa su stabiliais vietovės objektais-betoniniais stulpeliais, šimtametėmis pušimis ir t.t.

Atsakovės nesutikimas su pareikštu ieškiniu nėra atsisakymas pripažinti atsakovo ir jos besiribojančių sklypų ribas. Atsakovė iš principo sutiko su besiribojančių sklypų riba, tačiau kėlė klausimą dėl patekimo į jos sklypą. Patekti į atsakovės sklypą galima tik per ieškovo sklypą. Tačiau ieškovas neleido atsakovei su matininku B. patekti į jos sklypą ir pasitikrinti ieškovo plane nurodytą ribą tarp jos ir ieškovo sklypų. Tai vertintina kaip ieškovo piktnaudžiavimu savo teisėmis ir negali būti traktuotina kaip atsakovės atsisakymas suderinti sklypų ribą.

Atsakovės samprotavimai dėl patekimo į jos sklypą ir reikalavimas iš ieškovo sutikimo patekti į savo sklypą šioje byloje nenagrinėtinas, nes atsakovė šiuo klausimo nepareiškė procesinio reikalavimo. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas tarp dviejų privačių žemės sklypų savininkų ir ši byla nepriskirtina prie bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir joje neginamas viešasis interesas, todėl teismas, nesant procesinio reikalavimo, negali nagrinėti atsakovės samprotavimų. Tai gali būti kitos civilinės bylos dalyku.

LR CPK 93 str. 4 d. nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šioje byloje atsakovė, derinant sklypų ribas bendradarbiavo su matininku tinkamai. Ji, negalėdama atvykti į ribų paženklinimą, apie tai pranešė matininkui ir su juo suderino kitą datą. Atvykus į vietą suderintu laiku, matininkas nebaigė sklypų ribos suderinimą, nes apsižodžiavo su atsakovė, ir išvyko. Tai posėdžio metu patvirtino liudytojas R. M.. Atsakovė A. J., norėdama pasitikrinti sklypų ribą, pakvietė kitą matininką- B.. Tačiau ieškovas P. S. iškvietė policiją ir taip neleido atsakovei patekti į savo sklypą ir patikrinti atsakovės ir ieškovo besiribojančių sklypų ribą. Pateikdamas teismui ieškinį ieškovo atstovas pagal įgaliojimą L. S. suklaidino teismą dėl savo procesinės padėties, nes nurodė ieškovu ne patį sklypo savininką, o save (b.l.2-3). Taip pat šioje byloje buvo pateikti du patikslinti ieškiniai (b.l.87-89;104-105). Pirmame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje A. J. procesinė padėtis buvo tretysis asmuo, tik antrame patikslintame ieškinyje A. J. tapo atsakove. 2015-07-13 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė A. J., pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, nes su ribomis sutinka. Šį pasiūlymą ieškovo atstovas priėmė. Posėdis buvo atidėtas. Tačiau šalims nepavyko sudaryti taikos sutarties, nes šalims nepavyko susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų. Šis ginčas tarp ieškovo ir atsakovės galėjo būti išspręstas kitokių būdu. Atsakovė A. J. nustatant besiribojančių sklypų ribą, bendradarbiavo sumatininku, tačiau jai įgyvendinti savo teises (patikrinti ribos teisėtumą) neleido ieškovas ir taip piktnaudžiaudamas savo teisėmis konstatavo, jog atsakovė atsisakė suderinti ribas. Toks ieškovo elgesys yra netinkamas ir ieškovas pats sau turi prisiimti visas bylos bylinėjimosi išlaidas. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės A. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo P. S. ieškinį tenkinti visiškai. Nustatyti pagal UAB „ARISTOMA“ parengtą žemės sklypo planą (M1:20000, sklypo plotas 111241 kv.m, žemės sklypo kadastro Nr.6250/0003:79) P. S. žemės sklypo ribą taškuose 46-76.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.