Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkų R. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Sergel“ prašymą suinteresuotiems asmenims antstolio G. K. kontorai, skolininkams R. G., I. G. dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pakeitė išieškotoją vykdymo procese.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir mastas nulemia procesinio teisių perėmimo galimybę ir mastą.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 straipsnis).

Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas turi pagrindą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, jeigu įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.

Sprendžiant klausimą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo teisiškai reikšmingas yra reikalavimo perleidimo faktas ir pagrindas. Bylos duomenimis, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-07-05 išieškotojui AB „Šiaulių bankas“ išdavė vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. G. ir skolininkės I. G. (b. l. 9-12). Iš pareiškėjo pateiktos 2012-05-31 Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad pradinis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Sergel“ reikalavimo teisę į R. G. skolą, išieškomą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-457-778/2011 (b. l. 4-8). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus sprendžia, kad jų pakanka konstatuoti, kad naujam kreditoriui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės. Reikalavimo teisės perleidimas naujam kreditoriui nepažeis skolininkų teisių ir labiau nesuvaržys jų prievolės. Apeliantų argumentai, kad pareiškėjas nepateikė išsamaus kreditinio reikalavimo perleidimo dokumento, o teismui pateiktas dokumentas yra suklastotas, atmestini kaip nieko nepagrįsti. Pažymėtina, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnis). Procesinių dokumentų priedus gali tvirtinti tiek fizinis, tiek juridinis dokumentą išdavęs ir gavęs asmuo. Pareiškėjo pateikta skolos perleidimo sutarties kopija yra tinkamai patvirtina ir atitinka CPK 114 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius, kad skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastota, kad yra kreiptasi į teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė pradinį išieškotoją nauju išieškotoju vykdymo procese.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 nutartį palikti nepakeistą.