Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-134-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
1A-586-134-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
A. B.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Vytautas Valašinas
Kategorijos

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-586-134/2013Teisėjas Artūras DilysProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1, 2.4.6.3.4 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-83-2-00001-2012-0

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Rimao Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,nuteistajam A. B.,gynėjui advokatui Vytautui Valašinui,

nukentėjusiajam A. B., jo atstovui R. D.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam ir per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 284 str. 1 d nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutine bausme A. B. skirtas 9 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam ir per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš A. B. A. B. priteistas 5279,74 Lt turtinės žalos atlyginimas, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 800 Lt atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2011 m. gruodžio 7 d., apie 14.30 val., D. V. priklausančios sodybos, esančios r. kieme, suduodamas A. B. vieną smūgį kumščiu į veidą, ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, nuo ko A. B. parkrito, gulinčiam spirdamas ne mažiau kaip septynis kartus į galvą, nugarą, tuo padarydamas kairės ausies ūmų trauminį sraiginio nervo uždegimą, nosies pertvaros lūžį su iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimą, muštines žaizdas kairiame antakyje ir apatinės lūpos paviršiuje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairės ausies srityje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 7 d. apie 14.30 val., viešoje vietoje - D. V. priklausančios sodybos, esančios., kieme, dėl menkavertės priežasties, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: suduodamas A. B. vieną smūgį kumščiu į veidą, ne mažiau penkis smūgius į galvą, nuo ko A. B. parkrito, gulinčiam spirdamas ne mažiau septynis kartus į galvą, nugarą, tuo padarydamas kairės ausies ūmų trauminį sraiginio nervo uždegimą, nosies pertvaros lūžį su iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimą, muštines žaizdas kairiame antakyje ir apatinės lūpos paviršiuje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairės ausies srityje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą nemotyvuotai atmetė liudytojų parodymus, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti šio teismo išvadas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Pažymi, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką grindžiama vien nukentėjusiojo ir jo draugo (ar pavaldaus nelegalaus darbuotojo) liudytojo A. G. duotais parodymais, nors jie prieštarauja kitų liudytojų parodymams, o taip pat neteisingai aiškinant specialisto išvadose užfiksuotus duomenis ir visiškai nevertinant ir nepasisakant dėl liudytojų D. V. ir O. N. parodymų, nepagrįstai atmetant jo ir liudytojo Ž. B. parodymus. Akcentuoja, kad nuo ikiteisminio tyrimo pražios jis nuosekliai tvirtino, kad konflikto iniciatorius buvo A. B., kuris ir pirmas pradėjo konfliktinę situaciją – puolė jį, o jis tik besigindamas, t.y. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis keletą kartų smogė jam, ką apelianto nuomone patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje jam nustatyti sužalojimai bei liudytojų Ž. B. ir D. V. parodymai. Teismo išvados, kad jis buvo aktyvus konflikto dalyvis ir sudavė eilę stiprių smūgių A. B. į galvą, tuo jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o jo patirti nežymūs sužalojimai laikytini kaip A. B. ginimosi nuo jo agresyvaus kėsinimosi pasekmė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes prieštarauja byloje esantiems tiek jo paties, tiek liudytojų parodymams. Apelianto tvirtinimu vien ta aplinkybė, kad specialisto išvadose A. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o jam – nežymus sveikatos sutrikdymas, neduoda jokio pagrindo tvirtinti, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, vertindamas jo ir A. B. parodymus nurodė, kad jie yra tarpusavyje prieštaringi, todėl vertinant šių parodymų tikrumą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytus objektyvius įrodymus. Tačiau realiai teismas atsižvelgė tik į medicinos specialisto išvadas ir nepagrįstai nurodė, kad specialisto išvada patvirtina A. B. parodymus, kad jis buvo intensyviai mušamas jam suduodant smūgius į galvą, o ne ginantis jį nustumiant ar pargriaunant nuo jo puolimo.

Teigia, kad savo parodymuose teismui pripažino, kad A. B. ne tik stūmė, bet ir gindamasis sudavė jam smūgius. Teismo posėdžio metu, aiškindamas įvykio aplinkybes, jis nurodė, jog po to, kai atsisakė A. B. sumokėti jo prašomus 100 Lt, o vėliau ir prašomus 200 Lt, šis vijo jį iš kiemo, o po to puolė ir sudavė smūgį į veidą. Gindamasis jis A. B. sudavė smūgį atgal, A. B. jo draugas atitraukė, tačiau A. B. ištrūkęs vėl puolė jį, todėl jis vėl jam sudavė smūgį. Tada jam buvo spirta į koja, o jis ir vėl sudavė smūgį atgal. Viso A. B. jam sudavė 6-7 smūgius, o jis tiek pat sudavė smūgių atgal, t. y. jis savo parodymuose nurodė, kad gindamasis nuo užpuolimo jis A. B. ne tik pastūmė, dėl ko pastarasis buvo ir nugriuvęs, bet ir sudavė jam smūgius, nuo ko galėjo A. B. atsirasti teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Teigia, kad 2012-05-14 specialisto išvada Nr. G620/12(05) nustatytų sužalojimų lokalizacija akivaizdžiai patvirtina, jog A. B. jam sudavė smūgius, spyrė, nes nei dilbyje, nei kelio sąnario srityje nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti jam suduodant smūgius A. B..

Nesutinka, kad smurto naudojimo prieš A. B. aplinkybes neva patvirtina ir tai, kad pas jį buvo atsidūręs nukentėjusiojo A. B. mobilus telefonas, kuriuo buvo nufotografuotas jo automobilis. Teigia, kad aptariamą telefoną rado besimėtantį kieme ant žemės, ką patvirtina liudytojos D. V. parodymai ir šį telefoną perdavė A. B. darbininkui.

Teismas, vertindamas A. B. parodymus, kad tuo metu, kai jis kartu su D. V. ėjo apžiūrėti veršelių, buvo užpultas ir sumuštas apelianto, o pats tik gynėsi, nesuduodamas jam nei vieno smūgio, nepagrįstai neatsižvelgė, kad jie prieštarauja ne tik D. V. duotiems parodymams, bet ir specialisto išvadoje Nr. G620/12(05) nustatytiems jam šio įvykio metu padarytiems sužalojimams. Mano, kad byloje surinkti įrodymai (jo parodymai, liudytojų Ž. B., D. V. ir O. N. parodymai, specialisto išvados) leidžia neginčijamai teigti, jog konflikto iniciatorius buvo būtent nukentėjusiuoju pripažintas - A. B.. Teigia, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis neturėjo jokios priežasties užpulti A. B., priešingai - iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad D. V. nusprendus veršelius parduoti jam, o ne A. B., bei atsisakius padengti A. B. prašomas neva patirtas kelionės išlaidas, priežastį supykti ir užpulti turėjo būtent A. B., ką jis ir padarė. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos D. V. duoti parodymai, jog ji A. B. visą laiką sakė, jog veršelius parduos nuolatiniams pirkėjams, kad apžiūrėti veršelių A. B. ji nesiūlė, o kilusio konflikto iniciatorius buvo šiaulietis, t.y. A. B.. Tai, kad puldamas A. B. jį sužalojo nežymiai, o jis gindamasis A. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą, įstatymo nėra laikoma būtinosios ginties ribų peržengimu.

Be to, atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra nustatytas nei vienas viešosios tvarkos pažeidimui būtinas požymis: įvykio vieta yra nuošalus ūkininkės D. V. kiemas, konfliktas tarp A. B. ir jo kilo dėl asmeninių paskatų (D. V. atsisakius A. B. parduoti veršelius, o jam reikalaujant iš jo sumokėti 100 Lt, vėliau 200 Lt), byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų savo veiksmais siekęs demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, tuo labiau kad dėl jo atliktų veiksmų būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Mano, kad teismas netinkamai išspendė ir A. B. pareikštą civilinį ieškinį iš dalies (5279,74 Lt sumoje kurių 3437,87 Lt, yra gydimosi metu (nuo 2011-12-07 iki 2012-01-12) negautos pajamos, o 1566,83 Lt skelbimai spaudoje) jį patenkindamas. Apelianto nuomone šios sumos turėtų būti tikslinamos, o tai, kad dėl įvykio metu nustatytų sužalojimų jis patyrė ir nuostolius, nors nurodytu laikotarpiu gydėsi namuose, t.y. jo judėjimas nebuvo suvaržytas, kaip ir galimybė verstis darbine veikla tai tiksliam nuostolių nustatymui yra būtinas papildomas tyrimas, dėl ko A. B. pareikštas ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, paliekant jam teisę dėl jo patenkinimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai patikrino byloje surinktus duomenis juos ištyrė ir teismo sprendimą motyvuotai grindė įrodymais, todėl nuteistojo A. B. apeliacinis skundas turėtų būti atmetamas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde pakartoja savo ankstesnio proceso metu dėstytą versiją, kurios esmė ta, kad jis nukentėjusįjį A. B. sužalojo būtinosios ginties sąlygomis : nukentėjusysis jį agresyviai puolė ir sudavė smūgius, o jis gindamasis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, smogė atgal ir sužalojo nukentėjusįjį. Šią versiją pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir motyvuotai paneigė.

Šioje byloje nustatyta, kad konflikte, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, dalyvavo ar jį stebėjo dvi asmenų grupės: nuteistasis, jo brolis Ž. B. ir nuteistajam galvijus pardavusi D. V. bei nukentėjusysis ir jo pažįstamas A. G.. Šių dviejų konfliktavusių pusių parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės skiriasi: nuteistasis, jo brolis ir D. V. teigia, kad nuteistąjį užpuolė ir sumušė nukentėjusysis, o nukentėjusysis ir A. G. - kad nukentėjusįjį užpuolė ir sužalojo nuteistasis. Atsižvelgdamas į šių parodymų prieštaringumą, teismas pagrįstai pagrindiniu įrodymų šaltiniu pripažino ne šiuos tiesioginius, bet netiesioginį įrodymą – teismo medicinos specialisto išvadą, o asmenų parodymais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka šią išvadą.

Teismo medicinos ekspertas, atlikęs nukentėjusiojo medicininį tyrimą, nustatė, kad jis patyrė kairės ausies ūmų trauminį sraiginio nervo uždegimą, nosies pertvaros lūžį su iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-o danties panirimą, muštines žaizdas kairiame antakyje ir apatinės lūpos viršutiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairės ausies srityje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dėl kairės ausies sraiginio nervo uždegimo ir nosies pertvaros lūžio jo sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 53-54 bl.l.). Iš šių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai skirtingose galvos dalyse : kairiojoje ausyje, nosyje, dešiniajame viršutiniame žandikaulyje, kairiajajame antakyje ir vokuose, apatinėje lūpoje, taip pat sukrėstos smegenys. Atsižvelgdamas į skirtingas sužalojimų vietas ir skaičių, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis sužalojimus galvos srityje patyrė ne griūdamas, o dėl patirtų trauminių poveikių. Šie duomenys atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad nuteistasis, kilus žodiniam konfliktui, jam sudavė smūgius rankomis ir spardė pargriuvusį apie į įvairias kūno vietas. Tokias pačias nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes nurodė ir liudytojas A. G., iš kurio parodymų matyti, kad nuteistasis pirmas kelis kartus smogė nukentėjusiajam į veidą, liudytojui juos išskyrus, nuteistasis vėl rankomis ir kojomis mušė nukentėjusįjį, jį tempė žemyn pargriaudamas ir suplėšydamas striukę.

Nuteistojo teismo medicinos specialisto išvadoje jam konstatuoti du sužalojimai : poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje ir audinių patinimas kairiajame kelio sąnaryje, padaryti kitais bukais daiktais, dėl šių sužalojimą sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 118 b.l.). Taigi, nuteistasis konflikto metu patyrė žymiai lengvesnius sužalojimus, padarytus žymiai mažesniu smūgių skaičiumi, nei nukentėjusysis. Šie duomenys neatitinka nuteistojo parodymų apie nukentėjusiojo jam suduotų smūgių skaičių ir intensyvumą : 6-7 smūgiai rankomis ir kojomis. Liudytojas Ž. B. nurodė dar mažesnį nuteistojo veiksmų intensyvumą : nuteistasis nukentėjusįjį tik atstumdavo ir pargriaudavo. Iš esmės tokius pačius parodymus davė ir liudytoja D. V., kuri teigė, kad nuteistasis tik nustumdavo ir pargriaudavo nukentėjusįjį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde liudytoją D. V. apibūdina kaip vienintelę liudytoją, nesusijusią nei su viena iš šalių jokiais ryšiais, todėl davusią objektyviausius parodymus, tačiau šie teiginiai prieštarauja pačios D. V. parodymams, kad nuteistasis yra nuolatinis jos galvijų pirkėjas. Taigi, D. V. ir nuteistąjį sieja pažintis ir prekybiniai ryšiai, lėmę tai, kad ji, kaip ir Ž. B., davė dar palankesnius nuteistajam parodymus, nei jis pats.

Sugretinus nukentėjusiajam teismo medicinos specialisto išvadomis konstatuotus didesnio kiekio ir sunkumo sužalojimus nei nuteistajam, darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir liudytojo A. G. parodymai apie nuteistojo smurtinius veiksmus – smūgius ir spyrius koja stovinčiam ir gulinčiam nukentėjusiajam – atitinka šią specialisto išvadą. Nors teismo medicinos specialistas nukentėjusiajam nenustatė sužalojimų nugaroje, tačiau, atsižvelgus į jo paties parodymus, kad gulėdamas juto smūgius į nugarą, liudytojo A. G. parodymus, kad nukentėjusysis buvo pargriautas, tempiant striukę žemyn, ir spardomas, nesiremti šia parodymų dalimi nėra pagrindo.

Kitos konflikto pusės : nuteistojo, liudytojo Ž. B., jų pažįstamos D. V. parodymų, kad nukentėjusysis intensyviai puolė nuteistąjį, šis, pasak jo, gynėsi smūgiuodamas atgal, o pasak liudytojų – tik atstumdamas nukentėjusįjį, nepatvirtina nei nukentėjusiojo, nei nuteistojo teismo medicinos specialistų išvados. Nukentėjusiajam stiprūs (sukėlę nosies pertvaros lūžį, ausies nervo trauminį uždegimą, muštines žaizdas, smegenų sukrėtimą) ir sutelkti į gyvybiškai pavojingiausią kūno dalį – galvą – sužalojimai negalėjo kilti, nuteistajam tik ginantis ir, juo labiau – tik atstumiant nukentėjusįjį.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nuteistasis konflikto metu taip pat patyrė sužalojimus : kairiojoje rankoje jam nustatyta kraujosruva, kojos sąnaryje –minkštųjų audinių patinimas. Remdamasis šia išvada, nuteistasis skunde teigia, kad ji prieštarauja nukentėjusiojo ir A. G. parodymams, kad nukentėjusysis nuteistajam nesudavė nei vieno smūgio ir patvirtina jo ir jam palankių liudytojų parodymus, kad būtent nukentėjusysis jį aktyviai puolė ir sumušė. Tačiau, kaip jau aptarta, sužalojimų skaičius, sunkumas ir vietos nerodo jokio intensyvaus prieš nuteistąjį panaudoto smurto. Liudytojo A. G. parodymais nustatyta, kad jis kontaktavo su nuteistuoju, jį nustumdamas nuo nukentėjusiojo, be to, sužalotos nuteistojo galūnės, kuriomis jis smūgiavo nukentėjusiajam. Šie įrodymai leidžia teigti, kad konflikto metu nuteistajam buvo didelė tikimybė būti sužalotam kontakto su A. G. ar nukentėjusiuoju metu.

Vertindama konflikto eigą, kolegija atsižvelgia ir į kitus netiesioginius įrodymus. Nuteistasis yra sportuojantis, fiziškai žymiai stipresnis už nukentėjusįjį. Policijos pareigūno liudytojo V. K. parodymais nustatyta, kad, jam nuvykus į konflikto vietą, joje rado sužalotu veidu nukentėjusįjį, kuris nurodė jį sužalojusio asmens automobilio valstybinį numerį. Šį automobilį pareigūnai sustabdė vykstantį iš įvykio vietos. Šios aplinkybės, rodančios, kad konflikto metu jėgų santykis buvo nuteistojo pusėje, o po konflikto būtent nuteistasis, nelaukęs policijos pareigūnų, pasišalino iš įvykio vietos, netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo ir A. G. parodymus apie nuteistojo intensyvų smurtavimą prieš nukentėjusįjį ir jo negalėjimą adekvačiai apsiginti bei tai, kad būtent nukentėjusysis pranešė policijai apie konfliktą.

Nuteistojo smurtinių veiksmų pobūdis, nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, jam suduotų smūgių skaičius, jų lokalizacija, žaizdų pobūdis rodo, kad nuteistasis vadovavosi ne gynybiniais, bet puolamaisiais tikslais, siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį. Tokius nuteistojo veiksmus nulėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, o jo pyktis dėl nukentėjusiojo jam išsakytų reikalavimų konflikto pradžioje. Nenustačius, kad nuteistasis veikė būtinosios ginties situacijoje, negalimas ir jos ribų peržengimas.

Sugretinęs teismo medicinos specialisto išvados duomenis su nukentėjusiojo ir liudytojo A. G. nurodytu nukentėjusįjį sumušusiu vieninteliu asmeniu – A. B. bei jų išdėstytais nuteistojo veiksmais, teismas pagrįstai konstatavo tokią nukentėjusiojo sumušimo eigą ir pasekmes, kurios išdėstytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nuteistojo veiksmuose nustatyti visi būtini BK 138 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jo prašymas išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo atmestinas.

Tačiau kolegija pripažįsta A. B. nuteisimą pagal BK 284 str. 1 d. nepagrįstu. Nusikalstamos veikos motyvai yra esminis požymis, atribojantis viešosios tvarkos pažeidimą nuo nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Byloje nustatyta, kad nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nulemti konkretaus ginčo ir priežasties : pykčio dėl to, kad nukentėjusysis pareiškė turintis pirmumo teisę pirkti D. V. galvijus, po to ėmė reikalauti kelionės išlaidų atlyginimo ir vėl ėjo pirkti galvijų. Kadangi galvijų supirkimas yra nukentėjusiojo ir nuteistojo darbinė veikla ir jų pragyvenimo šaltinis, šių galvijų įsigijimas jiems buvo reikšmingas, todėl dėl to kilusio konflikto negalima laikyti menkaverte priežastimi, kaip tai įvardinta nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nuteistojo fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo nukreiptas ne į viešosios tvarkos pažeidimą, įžūlaus elgesio demonstravimą, o turėjo aiškias asmeninio pobūdžio paskatas : jį fiziškai pašalinti iš konflikto dėl galvijų ir juos nusipirkti pačiam. Nors nuteistasis smurtavo viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tačiau asmeninių savanaudiškų motyvų dominavimas nuteistojo veikoje rodo, kad jis neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios pažeisti viešą tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintinos aplinkybės, susijusios su viešosios tvarkos pažeidimu, o nuteistasis dėl šios veikos išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad teismas, skaičiuodamas nukentėjusiojo negautas 1 mėnesio pajamas, jo metinių pajamų dydį turėjo sumažinti sumokėtų mokesčių suma, t.y. (41254,43-2063)/12=3265,9), todėl priteistos atlyginti turtinės žalos suma mažintina 171,97 Lt (3437,87-3265,9=171,97; 5279,74-171,97=5107,77). Kitą turtinės ir neturtinės žalos dydžio įvertinimą kolegija pripažįsta teisingu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis prašė atlyginti jo turėtas ir pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 708541 patvirtintas išlaidas advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti : atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 100 Lt, kasacinio skundo rengimas – 800 Lt, atstovavimas kasacinės instancijos teisme – 600 Lt, iš viso 1500 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str., nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš nuteistojo, nes jis inicijavo apeliacinį procesą, lėmusį nukentėjusiojo sprendimą kreiptis į kasacinės instancijos teismą ir patirti šias išlaidas. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad šiuo sprendimu nuteistojo apeliacinis skundas pripažintas iš dalies pagrįstu, ši suma mažintina iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 328 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

n usprendė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. B. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrinimą su bausme, skirta pagal BK 138 str. 1 d.

Sumažinti iš A. B. A. B. priteistos atlyginti turtinės žalos sumą iki 5107,77 Lt.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. A. B. 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėEligijus GladutisEvaldas Vanagas