- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- A2.2.-635-1021/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00569-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pažeidėjas
- A. A.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2016 m. liepos 8 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., konflikto metu tyčia sugadino I.K.. priklausantį turtą, t. y. mesdama akmenį į I. K. priklausantį automobilį „N. P.“, v/nr (duomenys neskelbtini) apgadino dešinės pusės stumdomas galines dureles, jas įlenkdama ir nubrozdino, padarydama 70 eurų turtinę žalą, šiais veiksmais ji tyčia sužalojo smulkios vertės turtą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50³ str..
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. A. teismo posėdyje kalta neprisipažino, bei paaiškino, kad ji nepataikiusi į automobilį. Ji prisipažįsta, kad akmenį metusi, bet ji gindama savo gyvybę, jis ją užpuolė. Ji į jokią mašiną nepataikiusi, ji ridenusi link jo kojų, kad jis atsitrauktų, neturėjusi ką daryti, jis jai suplėšė rūbus, ir buvusi parstumta garaže, susižalojusi ir ranką, ir užpakalį skaudėjo, ją parstūmė ant betoninių grindų grindinio. Ji tik gynėsi, nemetusi specialiai. Nuo ko sugadinimai, ji nežinanti. Jie nuvažiavo nuo kiemo, gal ten ir buvo tie sugadinimai, ji nemačiusi, nežiūrėjusi į jų tas mašinas. Liepusi pasitraukti nuo kiemo, nes buvo nepageidaujami asmenys. Jie kažkada buvo atvažiavę, kai po jų atvažiavimo pasigedusi savo asmeninių daiktų, todėl pasakiusi. Jie ne iš karto išėjo, kai pasakiusi, kad išeikit iš jos gyvenamų patalpų, jie buvo jos gyvenamojo namo patalpose, rūsyje. Rūsyje užpuolė, tąsė ją D. M.. Daugiau nieko nebuvo, jos tėvas juos pasikvietė, o ji savo tėvui buvo ne sykį pasakiusi, kad jai šitie žmonės yra nepageidaujami jos sodyboje. Tėvas M. Z., pasikvietė I., šituos žmones. Jis nežinojusi, kad jis juos pasikvietė, tik girdėjusi, kad mašina atvažiavo. Nuėjusi į savo gyvenamojo namo patalpas, į garažą. Mato stovi pilietis, ji jo nepažįstanti, nežinanti. Paklaususi jo ką jis čia veikia. Išsigandusi, jis vienas stovėjo tam garaže. Nemačiusi ką veikė M.. Tėvo nebuvo toje patalpoje. Sakiusi ką veiki, kaip įėjai. Paskui pamačiusi šitą Ingą, nežinanti kokia jos pavardė, ji jai niekas, svetimas žmogus. M. yra jos sugyventinis, turi dvi dukreles. Jie buvo dviese, vyras tas garaže. Jis priėjusi, pamačiusi I. Pasakiusi, kad jie nepageidaujami, prašiusi išeiti, nes ji po jų paskutinio apsilankymo neradusi kai kurių daiktų. Jie pradėjo rėkauti, aiškintis. Giminystės ryšiai nesieja. Jos tėvas buvo I. motiną vedęs. Jis su ja nebendraujantis, tėvas bendraudavo. Jis pasikvietė jai nežinant. Tėvas invalidas, 73 metų, turi traumą, kartais nebūna šviesios atminties. Ta moteris I. iš jo šnektų suprantanti, kad jį išnaudoja. Ta moteris atėjo į garažą. Ji pasakiusi eikit. Jie pastovinėjo, vyriškis pasiėmė du kibirus, išėjo, ta moteris liko. Ji ją garažo durimis pastūmusi, kad ji išeitų. Tas vyriškis atlėkęs griebė ją už krūtų stipriai, kad ji ėmusi ir atsisėdusi ant žemės, ranka pasirėmusi. Stovėjo jos automobilis garaže. Atsistojusi, skaudėjo tą ranką man. Užsidariusi duris, galvojusi čia gerai nebus. Pasiėmusi lapuką, yra mašinoj tų lapukų, atsidariusi duris, išėjusi, kad užsirašyti mašinos numerius, nes ji nei jo nepažįstanti, I. tik vardą žinanti. I. mačiusi, o to žmogaus nemačiusi, jį tik pirmą kartą mačiusi. Berašant jai, jis burnojosi, ji neklausiusi, pyko gal, kad ji rašiusi tą numerį mašinos ir berašant priėjo prie jos, griebė jai už krūtų, suplėšė rūbus, ji kažkaip ištrūkusi. Pas ją alpinariumas iš akmenukų sudėtas. Pasilenkusi paridenusi akmenį, kad jis nuo jos atsikabintų, kaip jai apsiginti nuo vyriškio, kuris ją daužo, tąso. Šoko būsenoje ji buvusi, ją tampė. Ji akmenį paridenusi, žemai pametusi. Į automobilį nepataikiusi. Į tą pusę kur automobilis nemetusi. Ji nuėjusi savo keliais, nemačiusi kada jie išvažiavo. Nuotraukos yra, čia tiktai už jos sodybos ribų jos stovi, ji ten nėjusi, nežiūrėjusi. Buvo policija atvažiavusi. Policija į jos kiemą neužsuko. M. mašina stovėjo jau čia už tvoros, ne jos teritorijoje stovėjo. Tada, kai akmenį metusi, stovėjo ta mašina jos kieme. Stovėjo prie jos namo šono taip. Akmenį metusi ne į tą pusę, į priešingą pusę. Neišėjo apvogti, tai kažkaip sugalvojo, reikia kažkaip tai išnaudoti žmones. Tėvas kai vedė su ta moterimi, tai gal augino, dar ji buvo nepilnametė, gyveno kiek metų, negalinti pasakyti. Ten jų buvo reikalas, ką jie bendravo, ką jie darė. Tegu jos namuose nesirodo, ji jai nereikalinga. Nieko nereikalavusi, tik kad paliktų jos gyvenamo namo patalpas ir išvažiuotų. Jai namas priklauso, tėvas negyvena, atvažiuoja kaip svečias. Ji žmoniškai davusi kambariuką, kad galėtų persirengti, išsimiegoti. Tėvas gyvena Druskininkuose, turi kolektyvinį sodą, jis atvažiuoja į svečius, davę žemės, pasistatęs savo aviliukus, bičių, ant metų 3-4 kartus atvažiuoja. Ta moteris I., girdėjusi ne vieną sykį, sakiusi užrašyk jai tą sodą. Bijanti dėl vieno dalyko, jei senukui apsuks protelį ir priims kreditų, o išmokėti tuos kreditus turės vaikai. Tėvo ne visą laiką šviesus protas. Vieną sykį vienaip šneka, kitą sykį kitaip ir nelabai eina suprasti. Tai to neranda, tai to neranda, atrodo, kad kažkas tai paėmė, pavogė. Neturinti ką pridurti, gynusi save, savo gyvybę. Ar ji turėtų stovėti, kai ją daužo, plėšo rūbus.
Apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad A. A. – ne šeimos narys, ji netikra sesuo, jos mama susituokusi buvo su jos tėčiu. Sutinkanti duoti parodymus. Ji atvažiavusi pas patėvį paimti medaus, su juo bendraujanti, jis gyvena pas juos. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), jis laukė kol atvažiuosiantys iš Druskininkų. Jis ten tuo metu būna pas A.. Jis D. turi sodą, kurį jos mama paliko skyrybų metu. Jis ten jau buvo Z. M., gal visą savaitę. Jis paskambino, kad atvažiuotų paimti. Ji atvažiavusi liepos 9 d., vakare, atsivežusi du kūdikius, paauglę dukrą, 14 metų, buvo ir vyras. Nėra susituokę, jis abiejų vaikų tėvas. Atvykę su automobiliu N. P., priklausančiu asmeniškai jai, I. K.. Sustoję pas A. A. kieme prie garažo. Su ja bendraudavę, ji jai nepatinkanti, pažįstanti ją nuo tada, kai jai buvo 12 metų, dabar 37 metai. Bendraudavusi ir su jos vaikais, nesusipykusi, ji jos nemėgsta. Jai asmeniškai nebuvo pasakiusi, kad pas ją nevažiuotų. Ji atvažiuodavusi pas tėtį. Tą dieną atvažiavusi prie garažo, tėtis atidarė duris, ir ji iš karto puolė. Ją užaugino M. Tėtis miręs, tėvai išsiskyrę buvo, mama buvo tuo metu susirašiusi su M.. Jis ją laiko kaip dukrą. Tėvas išnešė kibirą medaus. A. puolė spardyti, liepė ant kelio pasistatyti mašiną, pradėjo stumdyti, kad neitų į garažą. Vyras buvo nunešęs medų, dėjo į mašiną, o tėvas išėjo persirengti. Ji ją pradėjo spardyti, vyras atėjo ginti, jis išskyrė. Vyras išskyrė, gal ją stumtelėjo, ji neišlaikė pusiausvyros ir dribtelėjo garaže ant grindų. Jie mašiną pasistatę ant kelio, nes ji liepė. Ji priėjo prie vartų, kur yra alpinariumas, griebė vieną iš akmenų ir sviedė į mašiną. Buvo karšta, automobilio durys buvo praviros, akmuo atsitrenkė ir į durelių briauną ir jis įlėkė į vidų, dukrai pataikė į ranką, kūdikiai išsigando. Akmuo iškrito iš mašinos ir buvo nufotografuotas, bei iškviesta policija. Automobilio durelės buvo praviros, akmuo įlėkė į vidų, čia yra vartai, čia stulpas, sviedė į pradarytas duris. Jos buvo pradarytos iki pusės maždaug. Akmens nubrozdinta vieta ir akmuo į vidų. Buvo karšta. Anksčiau nebuvo čia tokio nubrozdinimo. Laimė, kad akmuo neįkrito į vežimukus kūdikių. Akmuo tas pats, policija mašiną nufotografavo. Jai svarbu saugumas ir kad į vaikus nepataikė. Čia beeinanti A. A. griebė vieną akmenį ir sviedė į automobilį. Ji buvusi prie automobilio, ji netoli prieky stovėjusi, vyras buvo mašinoje. Ji pati gali paaiškinti į kur sviedė akmenį. Ji buvo prieky, durelės buvo atidarytos keleivio pusėje, lauke stovėjusi. Prie durelių vienas akmuo. Ji buvo išlipusi, mačiusi, kai vieną metė, padariusi nuotrauką. Ji metė tyčia akmenį, gal mašinos langus norėjo išdaužyti. Važiavo kaimo žmogus su dviračiu pro šalį, vyras ar matė, neatsimenanti, o tėvas nematė, persirenginėjo. Žalą nustatę, nubrozdinti dažai ir įgriovimas, reikėtų perdažyti. Kalbėjusi su Vilkaviškio policininkais, galvoję, kiek galėtų kainuoti remontas. Gal 70 eurų kainuos detalės pakeisti, sąmatą padaryti sako 60 eurų. Tai netrukdo važinėti. Žalą sudarytų perdažymas, glaistymas, poliravimas. Norėjusi, kad būtų atlyginta 70-100 eurų už pilną darbą, sąmatos nepadariusi. Atvažiavo policija, ji iškvietusi. Po įvykio nebendravę. Policija atvažiavo, pareigūnai nukreipė į policijos nuovadą. Patėvis gal matė įbrėžimą, laukė kol atvažiuos policija. Akmuo besisukdamas įlėkė į mašiną, akmuo besisukdamas įgauna pagreitį. Ji stovėjo prie stulpo. Ji nebuvo išėjusi pro vartus, stovėjo prie savo vartų kur stulpas. Durelės buvo praviros, buvo karšta, kūdikiai verkė. Dukra turėjo išvykti į stovyklą, nenorėję vykti pas gydytoją, buvo patinimas ir paraudimas ant rankos. Akmuo nebuvo ridenamas. Dukra išmetė į kiemą prie automobilio akmenį, nes ji išsigando. Policija jos neapklausė, čia yra pareigūnų kompetencija. Dukra galėtų paliudyti, išsigando. Ji mokosi mokykloje, (duomenys neskelbtini) vidurinėje.
Liudytojas Z.M. parodė, kad A. A. jo dukra, sutinkantis duoti parodymus. Jis nieko gero nematęs. Nukentėjusiosios paprašęs, kad su mašina atvažiuotų ir medų išvežtų. Buvo vedęs jos motiną. Ji ne jo mergaitė, ji buvo 7 metų, kai atėjęs pas juos. Pasišnekantis, jo dukros abi. Su K. sutinkantis, pašnekantis kai sueina, jis ir Druskininkuose ir čia pabūnantis, bites laikantis namuose, prašęs, kad parvežtų medų. Buvęs Vilkaviškio rajone tada, (duomenys neskelbtini) pas dukrą, prašęs, kad nuvežtų į Druskininkus, atvažiavo ji su vyru, buvo dukros mėnesio – dviejų, o kita didelė. A. liepė išvažiuoti iš namų K. Jiems pasakęs, kad išvažiuokite iš kiemo, nežinantis dėl ko pasakęs. Anksčiau buvo taip, kad ji stovėjo mašinos garaže ir prapuolė jos akiniai, dėl to liepęs išvažiuoti iš kiemo. Ir jis pylęs medų, nekreipęs dėmesio. A. sakė, kad akiniai dingo, už tuos akinius ir liepė jiems išvažiuoti iš kiemo. Supyko už tuos akinius. Jis išėjęs persivilkti. Grįžęs, kai buvo jau policija atvažiavusi. Pamušimo nematyti, pusė žirnio taškutis. Akmenukų pakrūmėje yra, nematęs kas metė. Buvęs kambariuose, persivilkęs kokia 15 minučių. Sakė, kad A. akmeniu paleido. Durelės buvo tik truputį pradarytos, kaip du pirštai toks plyšiukas buvo. Toliau prie eglės, prie krūmų akmenukas gulėjo. Akmenukas buvo prie durų, prie krašto vidinio takštelta. Pas lempas buvo skardos palankstyta. Nieko negirdėjęs, tik garaže girdėjęs triukšmą, kai medų nunešęs, girdėjęs, kad A. sakė – maukit iš kiemo. Sakęs išvažiuokit toliau, persivilkti nuėjau ir važiavę. Dėl tų akinių konfliktas tas nesusijęs su šiuo įvykiu. A. sakiusi, kad nepageidaujami jie, girdėjęs kelis sykius. Jam parodė akmenį, dažų nebuvo, toks lyg baltesnis įbrėžimas, vienas kaip žirnio pusę taškutis, ar jis buvo prieš tai, nežinantis, nematęs. Nesakęs, kad A. sakė, kad neatvažiuotų medaus.
Liudytojas D. M. parodė, kad anksčiau A. A. nepažinojęs. Vieną kartą buvęs su Passat automobiliu, tada jos nematęs. Su M. pažįstamas, A. jo dukra kiek žinantis, 3-4 metai jį žinantis. Jis pats dvynukes turintis, ir vienas jos vaikas iš pirmos santuokos. Jos susipešė, atėjęs skirti. Buvo liepos ar 7, ar 8, ar 9 diena, važiavęs su autobusiuku iš Druskininkų, M. prašė parvežti medų. Automobilis priklauso I. K.. Važiavę su dvynukėmis ir E. K.. Atvažiavę į kažkokį kaimą, įvažiavę į kiemą, moteriškės susikabino ir liepė nešdintis velniop. Išskyręs, pastūmęs, buvo susikabinę jos, ir A. atsisėdo ant žemės, parkrito, vyko viskas prie garažo ant staktos. Ji liepė nešdintis, paleido akmenį į autobusą, gerai, kad į vaikus nepataikė. Jis stovėjęs prie mašinos, sakęs - pabandyk mesti. Paleido akmenį ir viskas. Mažai trūko, kad vaikams pataikytų, nes atsimušė į duris, į staktą ir įlėkė į vidų. Jos mergaitei pataikė į koją kiek žinantis, ar į ranką. Kai metė akmenį, nukentėjusioji buvo prie vaikų atrodo. M. kur buvo nematęs. Tuo metu, kai metė, nežinantis, nematęs, nebuvo tuo metu M. Paskui jie laukė policijos atsistoję. Tą akmenį paleido, kai jie išvažiavę iš kiemo ir sustoję, gal dvi minutės praėjo, dar jos pyktis nebuvo užgesęs. Akmenų buvo, darželis, gėlynas. Pačio metimo nematęs, buvęs už mikroautobuso. Ji pasakė, kad mes. Matęs, kai akmenį pasiėmė, sakęs pabandyk mesti, bet paleido. Jis kažkur ėjęs tuo metu, už mikroautobuso buvęs tuo metu, kai akmenį paleido. Sakė žmona, kad dukrai K. į ranką ar į koją pataikė kažkur. Mašiną įlenkė, pataikė į patį kampą, nuotraukas telefone turintis, atsispausdinęs neturi. Žalą paprasčiausiai pasakė, neapsimokėjo jam kažką daryti, nes 50 eurų kainuoja tik nustatyti, o jam kainuos apie 60 eurų, kad tik padengs. Visas remontas kainuotų iki 200 eurų, remonto nedarysiąs. Jam reikalinga mašina, jis dirbantis.
Nepilnametė liudytoja E. K. parodė, kad Vilkaviškio rajone nesilankanti. Anksčiau, kai maža buvusi, su mama į Vilkaviškį atvažiuodavusi. Paskutiniu laiku Vilkaviškyje nebuvusi. A. A. mačiusi, paskutinį kartą buvusi, kai jie buvo, kai buvusi maža. Turinti senelį, pavardė Z. M., atvažiuoja pas bites Vilkaviškio rajone. Turi savo bites, prižiūri. Ji gyvenanti su mama, tėtis yra, D. M. – patėvis. Automobilį turi, pilkos spalvos autobusiuką. Vežasi ją. Senelis bites laiko Vilkaviškio kaime, kaimo pavadinimo neatsimenanti. Vasarą tikrai nebuvo atvažiavusi. Girdėjusi, kad buvo apgadintas automobilis. Įvažiavę į kaimą, liepos mėnesį buvo. Kartu buvo atvažiavusi mama ir patėvis. Važiavę su autobusiuku. Turi tik šį automobilį, apgadinimo žymių buvo. Žymės atsirado iš to, kad ši moteris metė akmenį į mašiną ir akmuo pataikė į ranką ir buvo mėlynė, ištinusi ranka. Viduje ant galinės sodynės sėdėjusi. Mačiusi, kai metė moteris, metė kuria ranka nemačiusi. Mačiusi, kad metė akmenį. Ji stovėjo prie vartų, akmuo iš kur pas ją atsirado, nemačiusi, gal ji rado. Pataikė į kairę ranką, tas akmuo ir išlėkė iš mašinos, nukrito ant žemės prie pat. Pataikė į automobilį, prie durelių. Ten buvo viena tokia žymė. Dėl ko metė akmenį, nežinanti. Konfliktas buvo. Ji sėdėjusi prie sesių, jos buvo išsigandusios. Automobilis stovėjo už kiemo. Kieme buvo į važiavę į kiemo vidų, senelis atidarė garažo vartus, atėjo ši moteris, paskui ši moteris šaukė, kad išvažiuotų iš kiemo, jie pasistatę mašiną kitur. Ji metė akmenį, pataikė į ranką ir tas akmuo išskriejo. Pas daktarus nesikreipusi, nes turėjusi išvažiuoti į stovyklą. Kai akmuo skriejo, mama buvo prie mašinos, gale mašinos, o patėvis mašinoje. Kai išvažiavę iš kiemo ir sustoję, po kiek laiko metė akmenį. Ji prižiūrėjusi seses, nes jos buvo išsigandusios, ir kaip tas akmuo įlėkė į vidų, pastebėjusi, tą akmenį išmetusi lauk. Sesės buvo automobilyje. Sėdynių prieky yra dvi, ant galinės sėdynės prie lango sėdėjusi. Akmuo didelis. Ji viduje sėdėjusi prie kairio lango, prie kairio tos mergaitės. Mergaitės buvo vežimėlyje, durys buvo praviros. Atidarė mama. Ji gale sėdėjusi. Ji prie vartų metė akmenį. Vežimas buvo prie lango, kur ji sėdėjusi, šone. Durelės buvo praviros iki pusės, akmuo atšoko į durelių svirtį ir skriejo į ranką, išlėkė pro dureles mašinos. Durys atidarytos, atitrauktos ne visiškai, iki pusės. Galėjusi pralįsti per tą tarpą, ir vežimukas galėjo pralįsti. Mačiusi, kaip akmuo atskriejo, nežiūrėjusi pro langą. Kai akmuo skriejo, paskui išlėkė į lauką. Buvo pasisukusi į dešinę. Vaikai buvo čia, į tą pusę buvo pasisukusi. Akmuo į mašiną ir atsimušė jai į ranką. Akmuo pataikė į mašiną ir paskui jai į ranką ir jai buvo mėlynė. Tas akmuo atsimušė vieną kartą, atšoko nuo ko, neatsimenanti. Akmuo kai skriejo ir išlėkė iš mašinos.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad šviesios spalvos mikroautobusas stovi prie augančių eglių dešiniu šonu į jas. Prie galinių derlių maždaug per vidurį apie 30-40 cm. guli akmuo. Prie vartų matyti policijos automobilio dešinio sparno fragmentas. Ant automobilio galinių durelių dešinėje pusėje už jų rankenos ties durelių kraštu yra matomi dažų nubrozdinimai-įlenkimai (4-6 l.)
Iš automobilio registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis N. P., v/n (duomenys neskelbtini)registruotas I. K. vardu (b.25 l.).
ATPK 50³ straipsnis numato administracinę atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, kadangi 70 eurų padaryta žala yra mažesnė negu 3 MGL (112,98 MGL), nuo kada atsiranda baudžiamoji atsakomybė.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. A. pripažino, kad ji rideno akmenį link liudytojo D. M. gindamasi kieme, tačiau jo nemetė į automobilį ir jo neapgadino. Teismas laiko tokius jos parodymus gynybine jos versija, kurią paneigia byloje esantys įrodymai. Iš pačios A. A. parodymų, nukentėjusiosios I. K., liudytojo D. M., liudytojo Z. M. parodymų matyti, kad prieš tai įvyko tarp jų konfliktas, įvyko apsistumdymas, kurio pasekoje A. A. liepė nukentėjusiajai ir liudytojui D. M. išvaryti automobilį iš kiemo. Iš šių asmenų parodymų matyti, kad A. A. nenori, kad nukentėjusioji pas juos lankytųsi, tai buvo išsakiusi jai ir savo tėvui. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybė traukiama A. A. buvo įpykusi ant nukentėjusiosios, liudytojo D. M. dėl jų atvykimo, be to įtarė juos ankščiau pavogusius akinius, todėl po įvykusio konflikto, apsistumdymo, neatslūgus konflikto sukeltoms emocijoms, sąlygojama pykčio ant nukentėjusiosios metė akmenį link jos automobilio, ko išdavoje jį sužalojo, padarydama 70 Eur. turtinę žalą. Kad A. A. metė akmenį, ir juo apgadino automobilio dureles patvirtina nukentėjusiosios I. K. parodymai, liudytojo D. M. parodymai, nepilnametės E. K. parodymai, policijos padarytos ir prie bylos pateiktos fotonuotraukos, bei nukentėjusiosios pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad A. A. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 503 str., todėl yra baustina.
ATPK 50³ str. sankcija už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą numato administracinę nuobaudą - baudą nuo 28 iki 86 eurų.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.2 d.).
Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą ( ATPK 30² str.1d., 2 d.)
A. A. administracine tvarka nebuvo bausta. Jos atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jai skirtina bauda, lygi ATPK 50³ str. sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 50³ str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., ir skirti administracinę nuobaudą – 57 Eur ( penkiasdešimt septynių eurų) baudą.
Nutarimo nuorašą išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK bei įteikti (išsiųsti) A. A., nukentėjusiajai I. K..
Pažeidėjai išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita) įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16059547782. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.