Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Šlitui, nuteistajam R. C., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-06 nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu pagal BK 228str.1d. ir nuteistas 30 MGL (3750 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju - Kauno miesto VPK VP Patrulių rinktinės 5–jo būrio vyresniuoju patruliu, 2006-09-30, apie 18:30 val., tarnybiniu automobiliu Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) patruliuodamas kartu su Kauno miesto VPK VP Patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu R. C., Kaune, Lozoraičio gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), sustabdė vairuotoją R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui už greičio viršijimą bei nestojimą policijos pareigūnams stabdant, R. M. pasodinus į policijos tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės, Kauno miesto VPK VP Patrulių rinktinės 5-jo būrio vyresnysis patrulis R. C., būdamas tarnybinio automobilio vairuotojo vietoje, pasisukęs į nukentėjusįjį R. M., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo 23str.1d. ir 24str.1d. reikalavimus, kairės rankos plaštaka R. M. tyčia sudavė du smūgius į kairės veido pusės sritį, padarydamas nukentėjusiajam R. M. galvos sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, pereinant į skruostą - nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis R. M. patyrė didelę žalą, t.y. R. C. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 228str.1d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. C. nurodo, kad incidento metu jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį nenaudojo, todėl objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jo veiksmuose galėjo būti ir buvo nusikalstamos veikos požymių, surinkta nebuvo. Apeliantas tai vertina kaip nukentėjusiojo siekį, padedant nepilnametėms liudytojoms, atsilyginti jam už surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl grubaus kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Nuteistasis teigia, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo R. M. ir liudytojų M. L. bei A. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis parodė, kad jiems sėdint tarnybiniame policijos automobilyje, apeliantas kairės rankos delnu jam sudavė du vienas po kito smūgius į kairįjį skruostą. Liudytoja A. Z. parodė, jog R. M. automobilio viduje buvo suduotas tik vienas smūgis, o liudytoja M. L., kad nukentėjusiajam vienas smūgis buvo suduotas dar iki įsisodinimo į automobilį. Šių prieštaravimų panaikinti nepavyko.

Apeliantas pažymi, kad su nukentėjusiuoju, kaip su kelių eismo taisyklių pažeidėju pasielgė teisingai ir principingai, nepažeisdamas pareiginės instrukcijos, todėl yra apkaltintas nepagristai. Prašo panaikinti 2007-12-06 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo nuteistojo skundą atmeti.

Nuteistojo R. C. skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad R. C. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228str.1d., o atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, parinko teisingą bausmės rūšį.

Nuteistojo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, t.y. nukentėjusiojo R. M. parodymai, liudytojų M. L. ir A. Z. parodymai, 2006-10-02 specialisto išvada Nr. G 1064/06 (06), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kita bylos medžiaga.

Iš nukentėjusiojo R. M. parodymų matyti, kad jis 2006-09-30, apie 15 val., atvyko iš Alytaus į Kauno miestą pas pažįstamą merginą M. L.. Apie 18.20 val. Kaune, Savanorių prospektu, netoli picerijos „Delano“ važiuodamas kartu su A. Z. ir M. L. savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) išgirdo, kaip M. L. pasakė jam, jog ji matė, kad jų automobilį lyg tai ketino stabdyti policijos pareigūnas, kurio ji tiksliai nepastebėjo. Tuomet R. M. nedelsdamas pasuko į dešinį skersgatvį ir kiek pavažiavęs sustojo. Automobiliui sustojus visi išlipo iš jo, netrukus privažiavo policijos automobilis Audi 80 su skiriamaisiais ženklais, tačiau be įjungtų švyturėlių ar garsinio signalo. Iš jo išlipo du policijos pareigūnai ir pribėgę prie nukentėjusiojo griebė jį už kaklo (tai buvo R. C.), o kitas tuo metu griebė už rankos (tai buvo R. C.) ir įsodino į tarnybinį automobilį (ant galinės sėdynės). Pareigūnai taip pat įsėdo į tarnybinį automobilį, tai yra R. C. - prie vairo, R. C. - į keleivio sėdynę. Šie pareigūnai, vartodami necenzūrinius žodžius, pasakė R. M., kad šis viršijo leistiną greitį ir nestojo pareigūnų stabdomas. Nukentėjusiajam aiškinant, kad jis nepastebėjo jį stabdžiusio pareigūno, R. C. (pareigūnas sėdintis vairuotojo sėdynėje), pasisukęs į R. M., kairės rankos delnu sudavė jam vieną po kito du smūgius į kairįjį skruostą. Po to šis pareigūnas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą bei išdavė nukentėjusiajam laikiną vairuotojo pažymėjimą. Kadangi abi merginos - A. Z. ir M. L. incidento metu stovėjo šalia tarnybinio automobilio ir viską matė, R. M. išlipus iš automobilio, abi merginos jo paklausė „gavai?“. Tos pačios dienos vakare, apie 20-20.30 val., R. M. kreipėsi į Alytaus miesto greitosios pagalbos priėmimo skyrių, nes dėl pareigūno suduotų smūgių jam skaudėjo galvą, sutino akis. 2006-10-02 nukentėjusysis kreipėsi į M.Riomerio universiteto teismo medicinos specialistus ir jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuo tokių pareigūno veiksmų jis patyrė didelę fizinę ir moralinę žalą, bet civilinio ieškinio nereiškia, nes neturi jokio pagrindo ar tikslo apkalbėti policijos pareigūną.

Iš liudytojos M. L. parodymų matyti, kad 2006-09-30, apie 16 val., pas ją atvyko pažįstamas R. M.. Vėliau, jiems susitikus ir su A. Z., visi nutarė važiuoti R. M. vairuojamu automobiliu į piceriją „Delano“, esančią Savanorių prospekte. Apie 18.30-19 val., jiems važiuojant Savanorių prospektu, M. L. pamatė, kai policijos pareigūnas lyg tai bandė stabdyti jų automobilį, bet ji to nesuprato, tačiau apie tai pasakė R. M., kuris pasuko į netoliese dešinėje pusėje buvusį skersgatvį ir kažkur sustojo. Kai automobiliui sustojus visi iš jo išlipo, prie jų privažiavo tarnybinis policijos automobilis. Iš jo išlipę pareigūnai grubiai įsodino R. M. į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės. Į automobilį įsėdo ir pareigūnai – R. C. sėdo į vairuotojo vietą, o R. C. į keleivio priekinę sėdynę. Incidento metu abi merginos stovėjo šalia tarnybinio automobilio. Kadangi šio automobilio langas buvo praviras, ši liudytoja girdėjo, kai pareigūnai klausė nukentėjusiojo „kodėl jis nestojo“, į ką pastarasis atsakė, kad nematė, tuomet pareigūnas (sėdėjęs vairuotojo vietoje) pasisukęs dešinėn, trenkė R. M. ranka į veidą vieną kartą, kitų smūgių ji nematė. Nukentėjusiajam išlipus iš šio automobilio, merginos paklausė - „gavai?“, į ką jis atsakė - „gavau“. Ant kairiojo nukentėjusiojo skruosto matėsi paraudimas.

Iš liudytojos A. Z. parodymų matyti, kad 2006-09-30, apie 18.20 val., jai važiuojant su M. L. ir R. M. jo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) Savanorių prospektu, M. L. pasakė, kad jų automobilį galimai stabdė policijos pareigūnas. Tuomet R. M. pasuko į dešinėje pusėje esantį skersgatvį ir kiek pavažiavęs sustojo. Visiems išlipus iš automobilio, prie jų privažiavo policijos tarnybinis automobilis, iš kurio išlipę du policijos pareigūnai paėmė R. M. už sprando ir įsodino į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės. Pareigūnai taip pat įsėdo į automobilį, kurių vienas, sėdėjęs vairuotojo vietoje, pasisukęs dešinėn, trenkė nukentėjusiajam kaire ranka į veido sritį. Incidento metu merginos stovėjo šalia tarnybinio automobilio. Vėliau jos abi nuėjo prie kito namo, kur sutikusios pagyvenusią moterį sužinojo, kad gatvė, kurioje jos randasi, yra S.Lozoraičio. Merginoms sugrįžus, pareigūnų jau nebuvo. Tuomet jos paklausė R. M. „gavai?“, jis atsakė „gavau“. Ant jo kairiojo skruosto matėsi paraudimas. Iš R. M. liudytoja sužinojo, kad policijos pareigūnai surašė jam administracinės teisės pažeidimo protokolą už greičio viršijimą ir nestojimą policijos pareigūnams stabdant.

Iš 2006-10-02 specialisto išvados Nr. G 1064/06(06) (b.l.l.18-19) matyti, kad R. M. padarytas galvos sumušimas, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, pereinant į skruostą, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų (b.l. 25-32) matyti, kad nukentėjusysis R. M. konkrečiai nurodė įvykio vietą ir vietą policijos tarnybiniame automobilyje, kur policijos pareigūnas R. C. jam sudavė du smūgius į veidą.

Nors nukentėjusiajam padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymių sveikatos sutrikdymų, tačiau jis patyrė fizinį skausmą, po suduoto smūgio jam skaudėjo galvą, jautė nepatogumą, pažeminimą, nes smurto panaudojimo faktą matė ir su R. M. buvusios merginos A. Z. ir M. L.. Teisėjų kolegija, neišeidama iš kaltinimo ribų ir atsižvelgdama į tai, kad 2006-12-15 Kauno m. VPK viršininko A. K. įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam policininkui R. C. už Policijos patrulių veiklos instrukcijos 110p. ir 114p. bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.13p. nuostatų pažeidimus, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, daro išvadą, kad nuteistasis tokiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, kadangi veikė priešingai policijos veiklos principams. Be to, savo neteisėtais veiksmais R. C. pažeidė aukščiausiojo šalies įstatymo – LR Konstitucijos 21 straipsnį, kuriame deklaruojama, kad žmogaus asmuo neliečiamas. R. M. policijos pareigūnų stabdomas ir nepaklusdamas jų teisėtiems reikalavimams pažeidė įstatymą, tačiau tai neduoda pagrindo naudoti prieš nukentėjusįjį smurtą kaip auklėjamąją priemonę ar siekį pažeminti jį už nusižengimą įstatymui. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad dėl pareigūno R. C. priešingų teisei veiksmų, R. M. patyrė didelę neturtinio pobūdžio žalą.

Įvertinus visus šiuos įrodymus ir aplinkybes, nekyla abejonių, kad R. C. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228str.1d.

Esant prieštaravimams tarp R. C. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie vertintini kaip siekis padėti savo kolegai R. C. išvengti baudžiamosios atsakomybės. 2006-11-13 apklaustas liudytoju R. C. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad prieš R. M. jokios prievartos nenaudojo nei jis, nei R. C., niekas nuketėjusiajam nei už rankų, nei už kaklo nesuėmė, į automobilį pastarasis įsėdo pats. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje R. C. parodė, kad pareigūnai priėję prie vairuotojo ir, paėmę jį už rankų, įsodino į tarnybinį automobilį. R. C. nurodė, kad nematė, jog įvyko koks nors konfliktas tarp R. C. ir R. M., t.y. nematė, ar automobilyje buvo pavartotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu. Visi šie prieštaravimai dėl svarbių įvykio aplinkybių verčia abejoti R. C. parodymais.

R. C. teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų M. L. bei A. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, t.y. nukentėjusysis parodė, kad jiems sėdint tarnybiniame policijos automobilyje, apeliantas kairės rankos delnu jam sudavė du vienas po kito smūgius į kairįjį skruostą. Liudytoja A. Z. parodė, jog R. M. automobilio viduje buvo suduotas tik vienas smūgis, o liudytoja M. L., kad nukentėjusiajam vienas smūgis buvo suduotas dar iki įsisodinimo į automobilį. Tačiau liudytoja M. L., 2007-01-24 apklausta liudytoja, aiškiai nurodė, kad nors ankstesnėse apklausose ji teigė, kad pareigūnas, išlipęs iš tarnybinio automobilio keleivio pusės, priėjęs prie R. M., sudavė jam vieną smūgį į kairįjį skruostą, tačiau šį pareigūno veiksmą ji neteisingai suprato, tai yra pareigūnas nukentėjusiajam smūgio į veido sritį nesudavė, o panaudodamas jėgą, staigiu rankos judesiu sugriebė jį už sprando, kadangi tai vyko labai greitai, jai atrodė, jog pareigūnas sudavė R. M. smūgį į veido sritį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jos parodymai nekito. Liudytoja A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad matė tik vieną smūgį. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie iš esmės tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs. Nors abi liudytojos nurodė, kad matė kai R. M. pareigūnas ranka sudavė tik vieną smūgį į veido sritį, o nukentėjusysis nurodė, kad jam pareigūnas kairės rankos delnu sudavė du vienas po kito sekančius smūgius į kairįjį skruostą, tačiau šis prieštaravimas nėra pagrindas suabejoti nukentėjusiojo ar liudininkų parodymais, nes specialisto išvada liudija apie smūgio faktą ir jo sukeltas pasekmes, neminint smūgių skaičiaus. Todėl apelianto teiginiai, kad incidento metu jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo, o tik pasielgė teisingai ir principingai su kelių eismo taisyklių pažeidėju, nepažeisdamas pareiginės instrukcijos, todėl objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jo veiksmuose galėjo būti ir buvo nusikalstamos veikos požymių, surinkta nebuvo, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Vadovaujantis aukščiau minėtais faktais ir aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228str.1d.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam R. C. skirtinos bausmės – baudos dydžio, neteisingai įvertino aplinkybes, kurių pagrindu jam buvo paskirta bausmė, kuri yra gerokai mažesnė nei numato tokios bausmės rūšies vidurkis, t.y. per švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismo nurodyti bausmės sumažinimo motyvai, tokie kaip padarytas apysunkis, tyčinis nusikaltimas, ši veika baigtinė, nėra jo asmenybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas skirti bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei numato tokios bausmės rūšies vidurkis. Kadangi tai nėra esminis BPK pažeidimas bei nėra skundo dėl paskirtos per švelnios bausmės, todėl teisėjų kolegija negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties ir bausmę sugriežtinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. C. apeliacinį skundą atmesti.