- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2-10846-615/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07065-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovui G. G., jo atstovei advokatei I. S., atsakovui V. A., jo atstovui advokato padėjėjui K. P., trečiajam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. A. dėl deliktinės atsakomybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3550,17 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, dublike, taip pat ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-06-0 atsakovas V. A. ieškovui G. G. nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Pociūnų km., Kauno raj., nukirto 9 medžius (2 ąžuolus, 1 drebulę, 1 uosį, 5 egles) bei 4 lazdynų krūmus. Ieškovas 2013-06-11 nuvyko pas atsakovą, kuris raštu paaiškino, kad nukirsti medžius jam neva liepęs R. P., todėl jis juos ir iškirto. Atsakovas nurodė, kad nežinojo, jog šie medžiai buvo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. 2013-07-02 dėl padarytos nusikalstamos veikos (vagystės) ieškovas kreipėsi į Domeikavos policijos nuovadą, tačiau 2013-07-09 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes ieškovas tikėjosi, kad jam padaryta žala bus atlyginta. 2013 lapkričio mėnesį ir 2014 metais registruotais laiškais ieškovas atsakovui siuntė prašymus dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu, tačiau padaryta žala ieškovui atlyginta nebuvo. 2014 metais ieškovas kreipėsi į Vytėnų girininkiją dėl to, kad būtų įvertinta ieškovui padaryta žala. Girininkas T. R., apžiūrėjęs kirtavietę, nustatė, kad padaryta žala, be PVM, sudaro 3550,17 litų sumą.
Taip pat nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, t.y. neišsiaiškino, kas yra tikrasis žemės sklypo savininkas, negavo tikrojo žemės sklypo savininko sutikimo kirsti medžius, medžius kirto neturėdamas tam jokio leidimo iš valstybinės miškų tarnybos. Negana to, pats V. A. pripažįsta savo kaltę, t.y. tiek faktą, kad medžius ieškovo žemės sklype iškirto jis, tiek tai, kad iškirstą medieną jis pasiėmė sau. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neturėjo jokio leidimo ar pagrindo iškirsti ne jam nuosavybės teise priklausančius medžius ir juos pasiimti sau. Apie medžių kirtimus turi būti iš anksto informuotas Miškų kontrolės skyriaus teritorinis poskyris, gautas leidimas kirtimui, ketinami kirsti medžiai turi būti įvertinti specialią kvalifikaciją turinčio asmens, jo sužymėti ir tik tada gali būti vykdomi kirtimai (LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo" 20,21,24,25p.). Tačiau atsakovas vykdė kirtimus ieškovo žemės sklype nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, be ieškovo žinios, padarydamas ieškovo žemės sklypo daliai didelę žalą, nes netinkamai iškirsti miško medžiai daro įtaką ir kitiems likusiems medžiams, o miško atkūrimui prireiks ne vienerių metų.
Atsiliepimas
Atsakovas V. A. rašytiniu atsiliepimu į ieškinį, tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, civilinėje byloje atsakovu patraukti R. P. ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas klaidina teismą nurodydamas faktines aplinkybes, susijusias su jam nuosavybės teise priklausančioje miško dalyje iškirstais medžiais. Nurodė, kad trečiasis asmuo R. P. atsakovui pasiūlė padėti iškirsti medžius, R. P. motinai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Pociūnų k., Kauno r., kuris ribojasi su ieškovo G. G. mišku. Atsakovas su R. P. susitarė, kad dvi iškirstas priekabas su medžiais atveš jam, o už pagalbą kertant mišką, kitą priekabą su medžiais galės pasiimti sau. Nurodė, kad kirsdamas medžius nežinojo ir negalėjo žinoti tikslių miško ribų, jas nurodė R. P.. Atsakovas taip pat nesutinku su ieškovo paskaičiuota žala, kadangi ieškovo nurodomas nukirstų medžių kiekis kelia abejonę ar būtent tiek medžių neteisėtai buvo nukirsta.
Trečiasis asmuo R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad riba tarp žemės sklypų buvo užaugusi ir matininkas blogai parodė ribą. R. P. pripažįsta, kad jis suklydo nurodydamas ribą. Patvirtino, kad miškas priklauso jo motinai. Nepamena ar atsakovas jo prašė parodyti miško nuosavybės dokumentus. Tretysis asmuo medienos gabenimo nematė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnis). Pagal CK 6.246- 6.249 straipsnius, civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, civilinėje byloje privalo įrodyti esant visas keturias sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas civilinėje byloje įrodė esant visas keturias sąlygas būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 185 straipsnis).
Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovui G. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės (miško) sklype, esančiame Pociūnų kaime, Kauno rajone, be ieškovo sutikimo buvo iškirsti medžiai (b.l. 7-11). Todėl laikytina, kad ieškovas įrodė jam padarytos žalos faktą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovas. Tiek pats atsakovas, tiek tretysis asmuo R. P., civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės (miško) sklype esančius medžius be ieškovo sutikimo kirto atsakovas V. A. kartu su pagalbininkais ir dalį medienos išsivežė sau. Todėl laikytina, kad civilinėje byloje yra įrodytas ir priežastinis ryšys, tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos.
Atsakovas neigia savo kaltę ir savo neteisėtus veiksmus dėl ieškovui padarytos žalos nurodydamas, kad medžius ieškovui priklausančiame žemės sklype jis iškirto suklaidintas gretimo žemės (miško) sklypo savininko trečiojo asmens R. P., kadangi pastarasis nurodė, jog visi kirtini medžiai yra jam (trečiajam asmeniui) priklausančiame žemės sklype. Tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovo kaltė ir neteisėti civilinės teisės prasme veiksmai pasireiškė tuo, kad jis iš asmens, tariamai nuosavybės teise valdančio visą žemės (miško) sklypą, kuriame turėjo būti kertami medžiai, nepareikalavo jo nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad visi ketinami kirsti medžiai yra būtent trečiajam asmeniui priklausančio žemės (miško) sklypo ribose. Vertinant atsakovo veiksmus (neveikimą) kitaip, susidarytų situacija, kad kiekvienas asmuo, kito asmens nurodymu, galėtų be žemės (miško) savininko sutikimo iškirsti jo sklype esančius medžius ir tokius veiksmus atlikusiam asmeniui dėl jų nekiltų civilinė atsakomybė, kas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, numatytiems Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Be to, nagrinėjamu atveju civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ginčo miškas yra priskirtas III grupės (apsauginių) miškų kategorijai (b.l. 10). Pagal galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau- ir Nuostatų) 20.5 punktą leidimai kirsti neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo, nėra privalomi. Tačiau pagal Nuostatų 21 punktą privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.5 punkte nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.
Trečiasis asmuo R. P. civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad miško ginčo kirtimo atveju Nuostatų 21 punkto reikalavimų jis įvykdęs nebuvo (nebuvo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikęs pranešimo apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje buvo jo numatytas kirsti miškas ir nebuvo pasibaigęs Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytas terminas). Todėl nei trečiasis asmuo R. P., nei atsakovas vykdyti miško kirtimo ginčo atveju teisės iš viso neturėjo, o atsakovo kaltė ir neteisėti civilinės teisės prasme veiksmai pasireiškė taip pat ir tuo, kad jis, prieš pradėdamas kirsti medžius, neįsitikino, jog medžių kirtimas pagal galiojančius teisės aktus yra teisėtas.
Atsakovas taip pat nesutinku su ieškovo paskaičiuota žala, kadangi ieškovo nurodomas nukirstų medžių kiekis kelia abejonę ar būtent tiek medžių neteisėtai buvo nukirsta. Atsakovas išsakė savo abejones, kad dalį medžių galėjo nukirsti ir visai kiti, jam nežinomi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką- nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 ir kt.). Įvertinęs ieškovo ir atsakovo į civilinę bylą pateiktų įrodymų visumą, taip pat tą aplinkybę, kad ieškovas po atsakovo įvykdyto medžių ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės (miško) sklype kirtimo iš karto aktyviai pradėjo ginti savo pažeistas teises (po kelių dienų nuvyko pas atsakovą, paėmė iš jo paaiškinimą, praėjus santykinai neilgam laiko tarpui kreipėsi į policiją (b.l. 11, 14), taip pat tą aplinkybę, kad nei atsakovas nei trečiasis asmuo R. P. nenurodė, nepateikė ir teismo neprašė išreikalauti jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės (miško) sklype panašiu laikotarpiu medžius būtų kirtę kokie nors kiti, šalims nepažįstami asmenys, teismas sprendžia esant labiau tikėtina buvus ieškovo nurodomas aplinkybes. Ieškovo į bylą pateikto VĮ Kauno miškų urėdijos Vytėnų girininkijos atlikto iškirstų medžių vertės nustatymo, atsakovas byloje neginčijo, jokių šį paskaičiavimą paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ieškovas prašomą iš atsakovo priteisti žalos dydį įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina jo patirtų išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti dydį. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra ženkliai mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nurodytas užmokesčio sumas. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. A. tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. A., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3550,17 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų 17 ct) (1028,20 Eur) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo V. A., a.k (duomenys neskelbtini) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) (463.39 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. A., a.k (duomenys neskelbtini) 22,93 Lt (dvidešimt du litus 93 ct) (6,64 Eur) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.