- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2YT-31932-820/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- D. T.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Edita Stepanenkovaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo - valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po motinos T. T. mirties (duomenys neskelbtini)., priimti. Nurodė, jog po pareiškėjas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Po pareiškėjo motinos mirties buvo ribojimai keliauti, nes buvo įvestas karantinas. Pareiškėjo neišlaido ir darbdavys. Be to, pareiškėjas dėjo visas pastangas, kad palikimą galėtų priimti įgaliotas asmuo, tačiau dėl objektyvių priežasčių įgaliojimas įgaliotinį pasiekė pavėluotai, praleidus trijų mėnesių terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog palieka pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėja iš esmės atkartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė, kad T. T. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvoje.
Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po palikėjos T. T. mirties palikimo niekas nepriėmė.
Pareiškėjas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjų veiksmai ar neveikimas 3 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.
Pareiškėjas yra palikėjos T. T. pirmos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą (sūnus) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, T. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Palikėja T. T. testamento nebuvo sudariusi, palikimo po jos mirties niekas nepriėmė. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties paduoti. Pagal bylos duomenis kitų pirmos eilės įpėdinių palikėja neturėjo. Kitų galimų vėlesnės eilės įpėdinių, pagal byloje esančius duomenis, teismas nenustatė. Pareiškėjas laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po palikėjos mirties, nes įpėdinis gyvena užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjo darbdavys nurodė, jog pareiškėjas reikalingas vykdyti darbo funkcijas, t. y. neturi galimybės išleisti pareiškėjo, palikėjos mirties metu buvo karantinas, kurio metu buvo sustabdytas ir vėliau ribotas notarinių paslaugų teikimas, todėl pareiškėjas negalėjo pats asmeniškai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nebuvo pasyvus ir ėmėsi veiksmų priimti palikimą per įgaliotinį. Iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) laiško pareiškėjui matyti, jog ambasada teikė ribotas paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. Pareiškėjas įgaliojimą gavo 2020 m. birželio 12 d. ir per kurjerių tarnybą išsiuntė įgaliotiniam, tačiau dėl kurjerių tarnybos kaltės siunta buvo dingusi ir atsiradusi pristatyta tik 2020 m. liepos 30 d. taigi, dėl objektyvių aplinkybių, o ne dėl pareiškėjo kaltės įgaliojimas buvo perduotas įgaliotiniam jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Apibendrinant minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas priimti palikimą, tačiau dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, praleido terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, jog kas nors būtų priėmęs palikėjo palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjos mirties paduoti dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjui trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos T. T. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjui D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant pareiškėjui trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.