Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė advokato padėjėja D. Sitnikienė pareiškimą palaikė; pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis buvo ne vienintelis tėvų vaikas, jo tėvai turėjo daugiau vaikų, bet jie mirę (negalėjo detalizuoti kada).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių Telšių vyskupijos jungtuvių metrikos ištraukos ir gimimo liudijimo nustatyta, kad V. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir K. L. (gimusi (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15); (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus J. B. (pareiškėjas) (b. l. 16).

Gyventojų registro tarnybos išraše ir mirties liudijime (b. l. 3, 21) teigiama, kad nuo 1977 m. gruodžio 7 d. (iki savo mirties) V. B. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone; (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė K. B..

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 8-14) įrodo, kad nuo 1976 m. V. B. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys (tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone; o du žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, V. B. atiteko nuosavybės teise pagal Apskrities valdytojo 1996 m. kovo 8 d. įsakymus Nr. 195-v ir 196-v bei pagal Apskrities viršininko 2004 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 31-16907, t. y. po jo sutuoktinės K. B. mirties.

Pareiškėjas pateikė jo tėvui V. B. AB „Lietuvos draudimas“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. atsiųstą mokėjimo sąskaitą už būsto (kuriame nuolat negyvenama) draudimą ir čekį (b. l. 19); ištrauką iš atsiskaitymo už elektros energiją knygelės, kad 2003 m. vasario 20 d. už sunaudotą elektros energiją sumokėta 80,04 Lt (identifikacinių duomenų apie mokėtoją ar būstą, kuriam patiekta elektros energija, nėra), VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pažymą (b. l. 17), kurioje teigiama, kad V. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini), sumokėjo vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Mirties liudijimas, Šiaulių m. savivaldybės 7-ojo notarų biuro 2011 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. B-15, išrašas iš testamentų registro (b. l. 4-6) patvirtina, kad 2011 m. gegužės 3 d. mirė V. B., o jo palikimą 2011 m. gegužės 24 m. priėmė pareiškėjas.

Tiek 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK numato, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto (plačiąja prasme) paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant (jiems paveldėti atsisakius, atėmus iš jų paveldėjimo teisę) – valstybei. Siekiant įgyti nuosavybės teisę paveldėjimo būdu, palikimą reikia priimti (išskyrus atvejus, kai palikimas atitenka valstybei bendrais pagrindais). Palikimo priėmimas – vienašalis sandoris. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia valią įgyti palikimą sudarantį turtą nuosavybės teise. Palikimo priėmimas išreiškiama tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis konkliudentiniais veiksmais išreiškia valią tapti paveldimo turto savininku. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, jei pradėjo turtą valdyti ir juo naudotis kaip savą: turtą prižiūri, saugo, moka mokesčius ir panašiai.

Kaip matyti iš Šiaulių apskrities archyvo 2011 m. gruodžio 19 rašto Nr. PŽ-596 (8.4) (b. l. 7), 1978-1990 m. Šiaulių valstybinės notarinės kontoros, 1990-1992 m. Šiaulių rajono notarų biuro dokumentuose į K. B., mirusios (duomenys neskelbtini) (diena nurodyta taip, kaip yra dokumente), turtą paveldėjimo bylos nėra. Todėl prašomas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui (V. B. įpėdiniui) teisines pasekmes.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta c. b. G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ ir kt.).

Byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, jų sąsajumas, pakankamumas leidžia daryti išvadą, kad V. B. po savo sutuoktinės K. B. mirties (duomenys neskelbtini) iškart priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti ir juo naudotis kaip savo: toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojosi juo bei namo priklausiniais, būstą išlaikė, draudė. Atsižvelgiant į tai, yra faktinis pagrindas pareiškimą tenkinti. Anot pareiškėjo atstovės, byloje susiklostė paveldėjimo transmisijos būdu teisiniai santykiai (1964 m. CK 589 str., 2000 m. CK 5.58 str.). Teismas su tokiais pareiškėjo atstovės teiginiais nesutinka, kadangi jie akivaizdžiai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, kad V. B. iškart mirus jo sutuoktinei K. B., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, o paveldėjimas transmisijos būdu susiklosto, jei įpėdinis miršta po palikimo atsiradimo, per nustatytą terminą nespėjęs jo priimti.

Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje nesiekia 10 Lt, tad jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei K. B., iškart priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad padidėtų pareiškėjo J. B., priėmusio tėvo V. B. palikimą, paveldimo turto apimtis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.