- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- 2A-699-796/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- BIGBANK NK AS filialas
- Kategorijos
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas –Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal D. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, M. P., akcinė bendrovė SEB bankas, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus A. B., prašantis pripažinti iš atsakovo išieškomą skolą solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, uždaroji akcinė bendrovė „Transadria“, prašanti solidariai priteisti skolą iš ieškovės ir atsakovo, akcinė bendrovė „Swedbank“, reiškianti reikalavimą priteisti skolą iš D. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius D. P.), suinteresuotas asmuo BIGBANK NK AS filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. P. patikslintu ieškiniu teismo prašė: nutraukti jos santuoką su atsakovu D. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini).; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; santuokoje įgytą turtą padalyti ir atsakovui nuosavybės teise priteisti ieškovės vardu registruotus 48 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jų vertė 1 390,08 Eur; nustatyti, kad prievolė kreditorei AB SEB bankui pagal paskolos sutartį ieškovės ir atsakovo yra solidari, išieškotojui A. B. esanti skola yra asmeninė atsakovo D. P., o prievolę BIGBANK privalo įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“.Trečiasis asmuo A. B. pateikė teismui savarankišką reikalavimą pripažinti, kad skola A. B., kuri išieškoma antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje (2013 m. vasario 26 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/13/00337) iš D. P., yra solidarioji ieškovės D. P. ir atsakovo D. P. prievolė; taip pat prašė priteisti iš ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu.Trečiasis asmuo UAB „Transadria“ pareiškė savarankiškus reikalavimus, juos tikslino ir prašė priteisti iš ieškovės D. P. ir atsakovo D. P. solidariai 24 000 Eur įsiskolinimą UAB „Transadria“, taip pat priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė motyvais, kad atsakovui D. P. patikėjo nemažą pinigų sumą, kad šis nupirktų automobilių; tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis ir pinigai perduoti patikėjimo teise, susitariant, kad D. P., veikdamas kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, per vieną mėnesį už perduotą pinigų sumą nupirks apie 10 automobilių ir perduos juos UAB „Transadria“. Praėjus sutartam laikotarpiui atsakovas automobilių nepristatė, lėšos neatgautos. 2016 m. gegužės 26 d. UAB „Transadria“ išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 014 dėl 24 000 Eur; 2016 m. gegužės 31 d. raštu D. P. įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. grąžinti 24 000 Eur. Pinigai negrąžinti. Skola egzistuoja, ji atsiradusi santuokos metu iš veiklos, kuri užtikrina pajamas abiem sutuoktiniams, t. y. gautos pajamos naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Teigia, kad ieškovė apie sudarytą sandorį žinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu nuspręsta:Ieškovės D. P.ieškinį tenkinti iš dalies: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. P. ir D. P. nutraukti; 2) po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti santuokines pavardes; 3) kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.Trečiojo asmens A. B. reiškiamus savarankiškus reikalavimus atmesti. Trečiojo asmens UAB „Transadria“ reiškiamus savarankiškus reikalavimus tenkinti ir priteisti UAB „Transadria“ solidariai iš D. P. ir D. P. 24 000 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens AB „Swedbank“ ieškinį tenkinti iš dalies: 1) priteisti AB „Swedbank“ iš D. P. 5 640,81 Eur skolą, kintamas sutartines metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo skolos apskaičiavimo dienos, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 11,3 proc. metinių palūkanų dydžio banko skolinimosi ir rizikos pelno maržą (šios palūkanos kiekvienų metų balandžio 15 d. ir spalio 15 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant „Rueters“ informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 11,3 proc. AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržas), sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio ir skaičiuojamos nuo skolos apskaičiavimo dienos (2017 m. kovo 15 d.) iki kredito grąžinimo AB „Swedbank“ dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2016 m. gruodžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) kitus AB „Swedbank“ reikalavimus atmesti.Pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Transadria“ reikalavimo teismas pripažino, kad trečiasis asmuo pateikė pakankamai įrodymų, kad jo reikalavimas būtų tenkintas visa apimtimi. Teismas pripažino, kad dokumentais įrodytas pinigų perdavimo faktas – 2016 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderis patvirtina D. P. gavus iš UAB „Transadria“ 24 000 Eur. D. P. 2016 m. gegužės 31 d. pats parašė įsipareigojimą gražinti minėtą pinigų sumą trečiajam asmeniui, rašte save įvardydamas fiziniu asmeniu, jokių užuominų, kad veiktų juridinio asmens vardu, nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas neįrodė, jog atsakovui perduotos piniginės lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, dėl to ginčo prievolė pripažinta solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti trečiojo asmens UAB „Transadria“ savarankiški reikalavimai ir priteista UAB „Transadria“ solidariai iš apeliantės ir atsakovo D. P. 24 000 Eur, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens UAB „Transadria“ reikalavimą apeliantei atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo ir niekada jokių pareigų šioje įmonėje neužėmė, be to, turimas akcijų kiekis nebuvo pakankamas daryti įtaką įmonės veiklai. Apeliantės teigimu, nors pabrėžiama, kad pinigai buvo perduoti atsakovui D. P., kaip fiziniam asmeniui, tačiau akivaizdu, kad susitarimas iš esmės buvo sudarytas su juridiniu asmeniu. Apeliantei apie atsakovo ir trečiojo asmens susitarimus nebuvo žinoma, apie sandorį jai nepranešta, jos sutikimo nereikalauta. Be to, sandoris buvo sudarytas atgaline data, nes realiai nei 2016 m. gegužės 26 d., nei 2016 m. gegužės 31 d. pinigai atsakovui neperduoti.Apeliantė su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau keletą metų. Atsakovas apie jo sudaromus sandorius apeliantės neinformuoja. Ji nedisponavo informacija apie bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimą. Visus reikalus, susijusius su šia įmone, tvarkė atsakovas D. P..Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo su atsakovu tardamasis dėl verslo reikalų apeliantės sutikimo negavo, sandorio sąlygų su ja nederino ir jokių piniginių sumų jai nei 2015 m., nei 2016 m. neperdavė, tad trečiasis asmuo, kaip verslininkas, veikė savo rizika, dėl savo neatsakingumo prisiimdamas ir galimas rizikingo sandorio pasekmes.Apeliantė nėra bendraskolė, dėl to jai negali būti nustatyta solidarioji atsakomybė dėl prievolės įvykdymo UAB „Transadria“. Teismo sprendimas motyvuojamas prielaida, kad apeliantė galėjo žinoti apie sandorį tarp D. P. ir UAB „Transadria“, ir remiantis tuo, kad neįrodyta, jog tariamai gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikalams. Teismas nepagrįstai netikėjo D. P. parodymais, jog jo tėvas pinigų negavo. Teismas įsiskolinimą trečiajam asmeniui sieja su atsakovo veiksmais. Teismas kritiškai nevertino J. D. parodymų apie pinigų perdavimo aplinkybes ir dokumentų pasirašymą.Atsiliepimu atsakovas D. P. prašo apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad:UAB „Transadria“ klaidina teismą dėl prievolės kilmės ir jos pobūdžio. Skola, kuri dar finansiškai nėra tinkamai suformuota, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė veiklą su UAB „Transadria“. Atsakovas nurodo, kad jis niekada negavo iš UAB „Transadria“ pinigų, nevykdė jokių įsipareigojimų pirkti automobilius, nebuvo atsakingas šiai įmonei. Atsakovas neigia aplinkybes, kad UAB „Transadria“ buvo patikėjusi jam nemažą pinigų sumą. Pažymi, kad kasos išlaidų orderis Nr. 014, išrašytas 2016 m. gegužės 26 d., ir D. P. 2016 m. gegužės 31 d. pasirašytas raštas yra pasirašyti ne dokumentuose nurodytomis datomis, o 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „Transadria“ direktoriui J. D. suklaidinus, kad būtina pasirašyti šiuos dokumentus, nes buhalterijai to reikia metų pabaigoje. Atsakovas nėra tikras dėl skolos sumos, nes J. D. nurodė, jog tai yra preliminari suma. UAB „Transadria“ nėra pareiškusi finansinio reikalavimo nei atsakovui, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“.Gautų pinigų panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei veiklai ar atsakovo asmeninių skolų grąžinimui ar verslui negali būti tapatinamas su šeimos narių poreikių tenkinimu. Paskolos sutarčių suma (24 000 Eur) aiškiai per didelė ir neprotinga kasdieniams šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, sutartys sudarytos neturint ieškovės sutikimo bendrovės ūkinei veiklai vystyti, todėl ieškovė negali atsakyti už atsakovo prievoles šiam kreditoriui. Atsakovo nuomone, UAB „Transadria“ neįrodžius, jog sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti, nėra pagrindo prievoles pagal šias paskolos sutartis pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl finansiniai įsipareigojimai gali būti priskirti tik atsakovui, kadangi, teismo vertinimu, tai yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė. UAB „Transadria“, tardamasi dėl verslo reikalų su atsakovu, su ieškove sandorio sąlygų nederino. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad prievolė prieš UAB „Transadria“ solidari, nes nenustatė jokių aplinkybių dėl pinigų panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti.Atsiliepimu UAB „Transadria“ prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš apeliantės priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad:Apeliantės hipotezės prieštaringos. Trečiojo asmens nuomone, ieškovei buvo gerai žinoma, su kuo ir kada jos sutuoktinis sudarinėjo sandorius tiek savo, tiek juridinio asmens vardu. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė ir atsakovas neįrodė, jog perduotos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Tretieji asmenys į bylą pateikė ne vieną įrodymą, kad sutuoktiniai šeimos poreikiams, o ypač vaikų interesams tenkinti skirdavo nemažai lėšų.UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta santuokos metu, tad net jei atsakovas pinigus būtų ėmęs ir juridinio asmens vardu, tai nutraukiant santuoką ši prievolė, kaip ir kitas įmonės turtas, sutuoktiniams, įmonės akcininkams, būtų bendra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, tai, kad apeliantė prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo UAB „Transadria“ pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl 24 000 Eur skolos priteisimo solidariai iš ieškovės ir atsakovo. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti trečiojo asmens UAB „Transadria“ savarankiški reikalavimai. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria UAB „Transadria“ priteista solidariai iš ieškovės ir atsakovo 24 000 Eur, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – trečiojo asmens UAB „Transadria“ reikalavimą ieškovei atmesti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija vertina ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos esmės
Byloje keliamas klausimas dėl UAB „Transadria“ reikalavimo pagrindu esančios prievolės pobūdžio.Apeliaciniame skunde ieškovė D. P. nurodo, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo ir jokių pareigų šioje įmonėje neužėmė. Apeliantė teigia, kad, pagal trečiojo asmens UAB „Transadria“ nurodytas aplinkybes, faktiškai paskolos sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilių nupirkimo ir jų perdavimo UAB „Transadria“. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškus argumentus bylos nagrinėjimo metu šalys buvo nurodžiusios atsiliepimuose teikdamos atsikirtimus į trečiojo asmens UAB „Transadria“ pareikštą savarankišką reikalavimą. Teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymus byloje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį argumentą dėl sandorio sudarymo tarp įmonių byloje atmetė, kadangi jo nepagrindžia byloje esančių įrodymų visuma.Pareiškime dėl savarankiško reikalavimo pateikimo UAB „Transadria“ nurodė, kad atsakovui D. P. patikėjo pinigus tam, kad šis, veikdamas kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, už perduotus pinigus nupirktų automobilių ir perduotų juos UAB „Transadria“. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 26 d. UAB „Transadria“ kasos išlaidų orderį Nr. 014 dėl 24 000 Eur avansinio mokėjimo už automobilius pasirašė D. P., nurodydamas savo asmens kodą. D. P., nurodydamas savo asmens duomenis, taip pat pasirašė 2016 m. gegužės 31 d. raštą dėl įsipareigojimo grąžinti UAB „Transadria“ gautą 24 000 Eur sumą iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovas pateikė savo, kaip fizinio asmens duomenis, ir nenurodė tokių duomenų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, jog jis veikė juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vardu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog piniginės lėšos būtų buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo D. P., apyvartoje, bet byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog į UAB „Transadria“ atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštį įtraukta 2016 m. gegužės 26 d. D. P. 24 000 Eur skolos suma. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Transadria“ neįtraukta į kreditorių sąrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.Rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, kad UAB „Transadria“ perdavė pinigus atsakovui D. P.. Nors atsakovas D. P. atsiliepime į trečiojo asmens pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo nurodė, kad dokumentai, kuriais remiasi trečiasis asmuo UAB „Transadria“, pasirašyti ne jų sudarymo dieną, o pasirašyti vėliau – 2016 m. gruodžio 28 d., tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas D. P. neginčijo aplinkybės, kad šiuos dokumentus pasirašė jis. Reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotos 24 000 Eur dydžio skolos atsakovas iš esmės neneigė; atsakovas patvirtino faktinę aplinkybę, kad jis yra skolingas 24 000 Eur, tačiau teigė, kad jis yra skolingas J. D., o ne UAB „Transadria“ (2017 liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 40 min. 40 sek.). Atkreiptinas dėmesys, kad J. D. yra UAB „Transadria“ direktorius. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundžia. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad 24 000 Eur yra jo asmeninė skola (2017 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 49 min. 30 sek.).Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo D. P. parodymais, atmestini. Esant anksčiau nurodytų duomenų visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojo D. P. parodymai apie 2016 m. gruodžio 28 d. vykusius įvykius pripažintini iš esmės nepaneigiančiais rašytiniuose įrodymuose užfiksuoto skolos fakto.Nagrinėjamoje byloje savarankiškus reikalavimus pareiškęs trečiasis asmuo UAB „Transadria“ prašė 24 000 Eur įsiskolinimą priteisti solidariai iš ieškovės D. P. ir atsakovo D. P.. Trečiasis asmuo UAB „Transadria“ pareiškime dėl savarankiško reikalavimo pateikimo teigė, kad apie sudarytą sandorį ieškovė žinojo, nes šeimą pajamomis aprūpinantis sutuoktinis šalia gyvenamojo namo yra įrengęs automobilių stovėjimo aikštelę, joje laiko perparduoti arba perduoti skirtas transporto priemones, ši veikla už avansu gautus pinigus suteikdavo pelno, kuris naudojamas šeimai išlaikyti, vaikų ir šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinį skundą ieškovė D. P. grindžia argumentais, kad apie atsakovo ir trečiojo asmens susitarimus jai nebuvo žinoma, nė vienas sandorio dalyvis jai apie tai nepranešė, tardamiesi dėl verslo reikalų ieškovės sutikimo nereikalavo ir negavo, sandorio sąlygų su ieškove nederino ir jai pinigų neperdavė.Bylos duomenimis, ieškovė D. P. ir atsakovas D. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš trečiojo asmens UAB „Transadria“ nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas savarankiškais reikalavimas, matyti, kad reiškiamas reikalavimas iš esmės dėl šalių santuokos metu susidariusio skolinio įsipareigojimo. Pažymėtina, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Jas savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Sprendžiant klausimą dėl prievolės bendrumo su kitu sutuoktiniu taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis. Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tiriamas atsakovo ir trečiojo asmens santykis galėtų būti priskirtas prie antrosios grupės prievolių pagrindų, kadangi jis vertintinas kaip sudarytas šeimos interesais, o ne asmeniniams ar verslo poreikiams tenkinti.CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalims tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.92 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑221‑611/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas neįrodė, jog atsakovui D. P. perduotos piniginės lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalyvaujantiems byloje asmenims netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui UAB „Transadria“ siekiant, kad atsakovo D. P. prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, būtent UAB „Transadria“ tenka procesinė pareiga įrodyti, kad reikalavimo pagrindu esantis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais.Trečiasis asmuo UAB „Transadria“ reikalavimą skolą pripažinti sutuoktinių solidariąja prievole iš esmės grindė tuo, kad skola atsirado santuokos metu iš veiklos, iš kurios gautos pajamos naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantė nurodo, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, automobilių prekyba neužsiima ir negali užsiimti, nes neturi nei verslo liudijimo, nei individualiosios įmonės tokiai veiklai. Byloje rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad reikalavimo pagrindu esantis sandoris sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijų dalis priklausė atsakovui ir ieškovei. Bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus atsakovas D. P. neatskleidė konkrečių 24 000 Eur skolos sumos panaudojimo aplinkybių. Byloje nepateikta įrodymų, objektyviai patvirtinančių aplinkybes, kad skolos suma panaudota būtent veiklai, skirtai gauti pajamų šeimos poreikiams tenkinti, o ne atsakovo asmeniniais tikslais.Vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog apie atsakovo ir trečiojo asmens susitarimus jai nebuvo žinoma ir sandoris sudarytas be jos sutikimo, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad 2016 m. gegužės 26 d. UAB „Transadria“ kasos išlaidų orderis Nr. 014 ir 2016 m. gegužės 31 d. raštas dėl įsipareigojimo grąžinti pinigus pasirašyti tik atsakovo D. P., juose nėra ieškovės D. P. parašo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu UAB „Transadria“ atstovas J. D. nurodė, kad D. P. pasirašė kaip fizinis asmuo, pasirašymo metu nekilo mintis prašyti, kad pasirašytų ir D. P. (2017 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 5 min.). Taigi, skolos įforminimo raštu metu kreditorė nelaikė skolos bendra sutuoktinių prievole. Ieškovė neigia žinojusi apie sandorį. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo informuota apie atsakovo sudaromą sandorį ir nurodytas sandoris sudarytas su jos sutikimu. Rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad skola akivaizdžiai susijusi su šeimos poreikių tenkinimu. Vien trečiojo asmens UAB „Transadria“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos aplinkybės, jog sutuoktiniai šeimos poreikiams, o ypač vaikų interesams tenkinti skirdavo nemažai lėšų, nesudaro pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog šeimos poreikiams tenkinti panaudotos ir skolos lėšos.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą nagrinėjamoje byloje, pripažįsta, kad trečiasis asmuo UAB „Transadria“ neįrodė savo teiginių apie sandorio su atsakovu sudarymą ir iš jo kilusios skolos sumos panaudojimą šalių šeimos interesams (CPK 12, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad prievolė UAB „Transadria“ yra prisiimta šeimos interesais ir yra bendra ir solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, patenkanti į CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies taikymo sritį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, taikymo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį netinkamai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių prievolių pobūdžio nustatymą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės D. P. apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiama teismo sprendimo dalis keistina, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti trečiojo asmens UAB „Transadria“ savarankiški reikalavimai dėl ieškovės D. P., ir šią trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų ieškovei dalį atmetant. Apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi trečiajam asmeniui UAB „Transadria“ solidariai iš D. P. ir D. P. priteista ir 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustačius, kad yra pagrindas šio trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus ieškovei D. P. atmesti, panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, paliekant 1 080 Eur UAB „Transadria“ turėtas bylinėjimosi išlaidas priteistas iš atsakovo D. P.. Keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis išdėstytina atsižvelgiant į nurodytus motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi, nurodyta taisyklė taikoma taip pat ir žyminiam mokesčiui, kuris įmokamas paduodant apeliacinį skundą. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis).Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Apeliantė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartimi nuo 170 Eur žyminio mokesčio dalies atleista. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, iš trečiojo asmens UAB „Transadria“ priteistina 100 Eur žyminio mokesčio ieškovei ir 170 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Trečiojo asmens UAB „Transadria“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas – Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl prievolės UAB „Transadria“ pripažinimo solidariąja ir nurodytą teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Trečiojo asmens UAB „Transadria“ savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „Transadria“ iš atsakovo D. P. 24 000 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Transadria“ ieškovei D. P. 100 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Transadria“ 170 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.