Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-05 · Administracinė byla Nr. P-492-183-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-05
Bylos Nr.
P-492-183-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. B., M. B.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracija, Z. Š.
Kategorijos
  • 80.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P492-183/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir M. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1388/2009 pagal pareiškėjų A. B. ir M. B. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir Z. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjai A. B. ir M. B. (toliau – ir pareiškėjai) prašymu (I t., b. l. 5–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami atnaujinti terminą pateikti J. K. ir F. K. giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, t. y. J. K. gimimo liudijimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (I t., b. l. 64–65) pareiškėjų prašymą patenkino ir atnaujino terminą Kauno apskrities viršininko administracijai pateikti J. K. su F. K. giminystės ryšį įrodantį dokumentą (gimimo akto įrašą).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. Š. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 69–71) prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi (I t., b. l. 95–99) Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo išnagrinėjęs bylą Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu (II t., b. l. 128–131) pareiškėjų skundą tenkino, atnaujino pareiškėjams A. B. ir M. B. praleistą terminą pateikti J. K. ir F. K. giminystės ryšį įrodantį dokumentą (J. K. gimimo akto įrašą).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. Š. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 138–145) prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens Z. Š. apeliacinį skundą patenkino, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjų prašymą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 166–176).

2009 m. gruodžio 8 d. trečiasis suinteresuotas asmuo Z. Š. pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 6 500 Lt (II t. b. l. 182–183).

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį (II t., b. l. 194–197), kuria Z. Š. prašymą tenkino iš dalies ir iš pareiškėjų jos naudai priteisė 3 820 Lt teismo išlaidų, o prašymo dalį dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2010 m. sausio 19 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą (II t., b. l. 199–202).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi (II t., b. l. 221–227) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A261-1388/2009.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2010 m. spalio 6 d. priėmė nutartį (III t., b. l. 35–51), kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimus panaikino ir bylą nutraukė.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi (III t., b. l. 60–62) iš dalies tenkino Z. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš pareiškėjų jos naudai priteisė 1819,20 Lt teismo išlaidų.

2011 m. sausio 10 d. pareiškėjai padavė atskirąjį skundą ir prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį (III t., b. l. 65–66).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi (III t., b. l. 80–83) pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį pakeitė ir nutarė Z. Š. iš pareiškėjų priteisti 909,60 Lt teismo išlaidų.

II.

2011 m. gegužės 31 d. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų A. B. ir M. B. prašymas, kuriuo jai prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A261-1388/2009, kurioje 2010 m. sausio 29 d. nutartimi trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. Š. iš pareiškėjų priteista 3 820 Lt teismo išlaidų ir šią nutartį panaikinti. Taip pat prašo sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A261-1388/2009 priimtos 2010 m. sausio 29 d. nutarties vykdymą.

Nurodo, kad procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais. Paaiškina, kad 2010 m. sausio 29 d. nutartimi Z. Š. iš pareiškėjų A. B. ir M. B. priteista 3 820 Lt teismo išlaidų, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkino Z. Š. apeliacinį skundą. Tačiau 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ankstesnis (2009 m. lapkričio 30 d.) šio teismo sprendimas buvo panaikintas ir administracinė byla nutraukta. Todėl mano, kad Z. Š. neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes šioje byloje nebuvo apgintos jos teisės, nes byla buvo nutraukta dėl to, jog nei pareiškėjai, nei Z. Š. nėra ir negali būti laikomi pretendentais atkurti nuosavybės teises į F. K. žemę. Akcentuoja, kad Z. Š. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įstojo savo iniciatyva. Teigia, kad buvo du kartus už tą pačią bylą priteistos bylinėjimosi išlaidos. Mano, kad priteisdamas Z. Š. 3 820 Lt bylinėjimosi išlaidas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suklydo. Nurodo, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus kyla abejonė, kaip Z. Š. sudarydama sutartį su advokatu galėjo numatyti bylos nagrinėjimo trukmę, jos eigą, nes iš jos prašymo matyti, kad ji 2007 m. sumokėjo 500 Lt avansą, o 2009 m. rugsėjo 14 d. sutartą sumą. Pažymi, kad administracinėje byloje Nr. AS63-157/2011 Z. Š. taip pat prašė priteisti atstovavimo išlaidas už atstovavimą 2007 m. ir 2008 m. – 2 240 Lt (kvito nepateikė) ir teismai jai priteisė 909,60 Lt. Mano, kad už atstovavimą patirtos išlaidos turi būti sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas atmestinas, procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardintų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymo turinį, nustatė, kad pareiškėjai iš esmės siekia atnaujinti procesą dėl administracinėje byloje Nr. A261-1388/2009 2009 m. sausio 29 d. priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria buvo išspręstas Z. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino šio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuris sudarė pagrindą 2009 m. sausio 29 d. nutarčiai, todėl, pareiškėjų vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes jo teisės nebuvo apgintos, todėl mano, kad tai sudaro pagrindą byloje atnaujinti procesą ir 2009 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti.

Vertindama pareiškėjų prašyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus – 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, bei 12 punktas – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nenurodė nė vieno argumento, sudarančio prielaidas vertinti šių proceso pagrindų buvimą – t. y. nenurodė, kokia materialinės teisės norma buvo pažeista, nenurodė, kaip atnaujinus procesą būtų užtikrinta vienoda administracinių teismų praktika, todėl daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punkte nustatyti pagrindai atnaujinti procesą.

Nors pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą byloje grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktais, tačiau prašyme pateikia argumentus, kurie yra akivaizdžiai susiję su ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu – kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas ir pagal pareiškėjų prašymo turinį atspindintį proceso atnaujinimo pagrindą – ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Nustatyta, kad pareiškėjų prašymas dėl termino pateikti giminystės ryšį įrodančio dokumento atnaujinimo buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A261-1388/2009. Šio sprendimo pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo Z. Š. kreipėsi dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi jos prašymas buvo patenkintas iš dalies ir iš pareiškėjų Z. Š. naudai priteista 3 820 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka (atnaujinus byloje procesą), 2010 m. spalio 6 d. administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010 priėmė nutartį, kuria 2008 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo bei 2009 m. lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus panaikino ir administracinę bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus šio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. priimtą sprendimą, tai formaliai sudarytų pagrindą atnaujinti procesą byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kadangi 2009 m. sausio 29 d. nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuris buvo panaikintas, pagrindu.

Tačiau šiuo atveju, kai ginčo dalykas yra panaikinto teismo sprendimo pagrindu priimta nutartis dėl trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. šia nutartimi byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, tačiau buvo išspręstas procesinio pobūdžio klausimas, sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, būtina vertinti, ar 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus naują sprendimą ir bylą nutraukus, trečiasis suinteresuotas asmuo neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė atlyginti dalį Z. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl laikytina, kad šia nutartimi buvo pripažinta Z. Š. teisė į išlaidų atlyginimą 2009 m. lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų prašymas, pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. spalio 6 d. panaikino šio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. priimtą sprendimą bei atitinkamai ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir administracinę bylą pagal pareiškėjų prašymą nutraukė.

ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Todėl sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), yra pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, įvertinti kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą), taigi, atitinkamai ir dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtų išlaidų (2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-166/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. priimtos nutarties turinį, dar išvadą, kad iš esmės trečiojo suinteresuoto asmens teisinė padėtis dėl tokio teismo sprendimo nepasikeitė, t. y. tiek 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu, tiek ir 2010 m. spalio 6 d. nutartimi buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Z. Š. teisės. Vertintina, kad šiuo atveju neturi reikšmės tai, jog Z. Š. į bylą įstojo savo iniciatyva. Išdėstytas aplinkybes patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. priimta nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-157/2011 pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens Z. Š. prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimus panaikino ir bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nėra pagrindo teismo sprendimo vertinti kaip priimto pareiškėjų naudai. Teismo sprendimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį laikytinas teismo sprendimu priimtu trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Situacija, kai trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų, kurios būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptariamoje nutartyje padarė išvadą, kad Z. Š. nagrinėjamu atveju įgijo teisę reikalauti iš pareiškėjų teismo išlaidų atlyginimo.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes nustatyta, kad ir panaikinus sprendimą, kuris buvo pagrindas priimti 2010 m. sausio 29 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, realiai situacija nepasikeitė, Z. Š. turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, kurios teismo procesiniais dokumentais jai yra priteistos iš pareiškėjų.

Dėl pareiškėjų argumento, kad Z. Š. nepagrįstai du kartus už tą pačią bylą buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Z. Š. buvo atlygintos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, o prašymo dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi Z. Š. priteisė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-157/2011 išnagrinėjo pareiškėjų atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Apibendrinant visa tai pažymėtina, kad Z. Š. buvo atskirai priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A261-1388/2009 neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų A. B. ir M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A261-1388/2011 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirginija Volskienė