Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1031-376-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-21
Bylos Nr.
1A-1031-376-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ryšardas Skirtunas (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Arūnas Kisielius
Kaltinamasis
Vytautui P
Nukentėjusysis
E. V.
Nuorašas

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1031-2011

Teisėjas Algimantas Valantinas Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorei K. S.-Matijošienei,gynėjui adv. Aldevinui Antanui Švedui,išteisintajam Vytautui P. U.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios E. V.

apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo Vytautas P. U. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vytautas P. U. buvo kaltinamas tuo, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t.y. 2010 m. birželio 21 d., apie 15.30 val., savo namuose, esančiuose Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), atsisakė E. V., einančiai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas, pasirašyti ant jam pateiktų dokumentų dėl paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu ją įžeidė.

Vytautas P. U. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, pripažinti V. P. U. kaltu pagal LR BK 290 str. ir paskirti jam 70 parų arešto bausmę. Skunde prokuroras nurodo, kad nukentėjusioji ir liudytojas L. K. davė analogiškus išsamius parodymus. Kodėl pirmosios instancijos teismas juos atmetė kaip neturinčių įrodomosios reikšmės, išsamiau nenurodė. Apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį todėl, kad išteisintasis ir liudytoja jo motina S. U., priešingai nei nukentėjusioji ir liudytojas L. K., kategoriškai neigė, jog buvo išsakyti kokie nors necenzūriniai žodžiai, galėję įžeisti E. V.. Tiek išteisintasis, tiek jo motina buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat skunde nurodoma, kad visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriuje, kuriame dirba pati nukentėjusioji, pareigūno, buvo pažeistas nešališkumo principas ir tai kelia abejones dėl surinktų duomenų patikimumo. Taigi teismas nesivadovavo visomis baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o darė vienpusiškas, nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai išteisino V. P. U..

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį V. P. U. atžvilgiu. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi būtent V. P. U. ir jo motinos S. U. parodymais, tai yra parodymais asmenų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi. O tiek jos, tiek liudytojo L. K. parodymus, kurie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atmetė kaip įrodomosios reikšmės neturinčius duomenis, netgi išsamiau nenurodęs motyvų. Skunde nukentėjusioji išdėsto paties įvykio aplinkybes, teisiamojo posėdžio eigą, nurodo, kad teismas nesivadovavo visomis baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o darė vienpusiškas ir nepagrįstas išvadas bei nepagrįstai išteisino V. P. U..

Teismo posėdyje prokurorė prašo jos ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios E. V. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

LR BK 290 str. atsakomybė numatyta tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. BK 290 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims tinkamai vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas.

Apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai išteisino V. P. U..

Kaltinimas iš esmės rėmėsi pačios nukentėjusiosios ir vieno liudytojo (L. K.) parodymais. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 m. birželio 21 d. ji nuvyko į Vilniaus m. pas įtariamąjį Vytautą P. U. į namus, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.52-1-01276-09, kurią ji tuo metu tyrė, V. P. U. buvo pareikštas įtarimas, o 2010-06-16 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. K. buvo pavedęs atlikti BPK 218 str. 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus iki 2010-06-22 dienos. Ji žinojo, jog V. P. U. 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje buvo atlikta operacija, todėl 2010-06-16 jo gynėjo Č. Ž. pasiteiravo dėl dabartinės jo ginamojo sveikatos būklės ir galimybės atvykti į Alytaus VPK dėl paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą bei susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Advokatas nurodė, jog jo ginamasis dabartiniu metu sunkiai serga po jam atliktos operacijos ir pats negalės atvykti į Alytaus VPK. 2010-06-21 Alytaus rajono apylinkės prokuroras R. K. pratęsė susipažinimo su byla terminą iki 2010-07-01. Kadangi šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo raštiškai įformintas paskelbimo įtariamajam V. P. U. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolas, todėl 2010-06-21, kai į Vilnių vyko Alytaus apskrities VPK ONTS 2-ojo skyriaus postinis L. K. su tarnybiniu automobiliu, nutarė kartu vykti ir ji, kad galėtų įtariamajam V.P. U. duoti pasirašyti ant protokolo, jog jam yra paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Prieš išvykdama į Vilnių ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į kaltinamojo namų telefoną 8-5-2457072, kuriuo atsiliepė jo motina S. U.. Pastarąją informavo, jog atvyksta pas juos. Apie 15.30 val. kartu su Alytaus apskrities VPK ONTT, 1-ojo skyriaus postiniu L. K. atvykus į butą, kuriame gyvena V. P. U., ji išaiškino, kad ikiteisminis tyrimas yra pabaigtas ir pasiteiravo ar norės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taip pat pasakė, jog kartu atvežė ir prokuroro nutarimą jog jo gynėjo prašymu, susipažinimo su bylos medžiaga terminas pratęstas iki 2010-07-01. V. P. U. išklausęs jos pasakymus, kategoriškai atsisakė kur nors dėl to pasirašyti ir tada pradėjo įžeidinėti bei kolioti ją necenzūriniais žodžiais, taip pat pradėjo skambinėti iš savo mobilaus telefono, sakydamas, jog kviečia televizijos žurnalistus bei pan. Jai bandant nuraminti ir dar kartą paaiškinti jos atvykimo tikslą V. P. U. nenorėjo jos klausyti, todėl tą patį ji išaiškino jo motinai, kad susipažinimo su ikiteisminio tyrimo byla terminas yra pratęstas iki 2010-07-01 ir motina pasirašė, kad šio prokuroro nutarimą gavo, nors pats V.P. U. liepė ir jai niekur nesirašyti. Matydama, jog V. P. U. nenori ir nesiruošia pasirašyti ant paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo, ten pasirašė pati bei davė pasirašyti kartu bute buvusiems asmenims, t. y. Alytaus apskrities VPK ONTT, 1-ojo skyriaus postiniui L. K. bei įtariamojo V. P. U. motinai S. U.. L. K. pasirašė, tačiau S. U. jau atsisakė ten pasirašyti. Minėtame bute jie užtruko apie pusvalandį, įtariamasis V. P. U. per tą laiką įžeidinėjo bei koliojo necenzūriniais žodžiais tik ją, o kartu buvusiam L. K. jis jokių žodžių nepasakė ir jo neįžeidinėjo.

Liudytojas L. K., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. birželio 21 d. po pietų jis su tarnybiniu automobiliu nuvežė Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniąją tyrėją E. V. į Vilniaus m., kadangi jai reikėjo atlikti kažkokius procesinius veiksmus su ten gyvenančiu asmeniu. Atvykus į tyrėjos nurodytą vietą E. V. paprašė jo eiti pas tą asmenį kartu su ja. Nuėjus į vieną butą jo adreso neatsimena, jame rado vyriškį, kuriam buvo apie 60 metų ir moterį. Tyrėja E. V. kažką pakalbėjo su šiuo vyriškiu, o paskui jam liepė kažkur pasirašyti, tačiau šis atsisakė tai padaryti bei pradėjo E. V. kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurių dabar tiksliai neatsimena, grasino, kad iškvies žurnalistus, jeigu ji neis iš šio buto. Visus šiuos žodžius minėtas vyriškis sakė tik tyrėjai E. V., jo ar apskritai policijos atžvilgiu jis jokių necenzūrinių žodžių nesakė ir niekuo negrasino, nors jis stovėjo tame pačiame kambaryje. Jis ją keikė beveik visą laiką kol ten jie buvo. Iš viso ten prabuvo apie 30 minučių. Paskui E. V. paprašė kažkur pasirašyti šio vyriškio motinai ir ji ten pasirašė, nors minėtas vyriškis taip pat liepė jai niekur nesirašyti. Pasirašius šiai moteriai, jis su tyrėja E. V. iš ten išėjo ir grįžo į Alytaus apskrities VPK.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme V. P. U. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009 m. Alytaus apskrities VPK buvo iškelta byla Nr. 52-1-01276-09. Šioje byloje įtarimai buvo pareikšti ir jam, nors ir buvo nekaltas. Tyrimą atliko Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja E. V.. Kai tyrimas buvo baigtas, jis buvo gavęs leidimą susipažinti su šia medžiaga ir gauti joje esančių dokumentų kopijas, tačiau nespėjo dėl ligos to padaryti. 2010 m., tikslios datos ir valandos dabar neatsimena, pas jį į namus atvyko tyrėja E. V.. Jis buvo sudaręs sutartį su advokatu Č. Ž. ir tyrėja E. V. turėjo raštinį dokumentą, kad jis su ja bendraus tik dalyvaujant minėtam advokatui, tačiau tyrėja atvyko ne su advokatu, o su Alytaus apskrities VPK kriminalinės policijos pareigūnu. Atvykusi tyrėja E. V. reikalavo pasirašyti kažkokius dokumentus, ką jis kategoriškai atsisakė padaryti, nes nedalyvavo jį ginantis advokatas. Be to, jis sunkiai sirgo, buvo priklausomas nuo medikamentų, vartojo stiprius vaistus. Būnant tyrėjai E. V. pas jį namuose, jis jos tikrai jokiais žodžiais nekoliojo ir jos neįžeidinėjo. Su tyrėja labiau bendravo jo motina S. U., kadangi jis pats gulėjo lovoje. Tyrėja koliojama nebuvo, jis tik jai sakė, kad be advokato nebendraus.

V. P. U. parodymus patvirtina liudytojos S. U. parodymai, kur ji, apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad birželio mėnesio antroje pusėje pas juos į namus atvyko tyrėja su policininku. Tyrėja reikalavo, kad sūnus pasirašytų byloje. Pažymėjo, kad kaltinamasis buvo po operacijos ir tuo metu gulėjo lovoje. Kaip ji atėjo neprisimena, gal ji paskambino ir ji ją įleido. Tyrėja ir policininkas atsisėdo jos kambaryje ir liepė iškviesti sūnų. Sūnus pasakė, kad jis ją įspėjo, kad be advokato nieko nepasirašinės ir kad jis blogai jaučiasi, prašė, kad tyrėja ir policininkas išeitų. Tyrėja taip pat norėjo, kad ir ji kažką pasirašytų. Kad kaltinamasis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius negirdėjo. V. P. U. gal ir liepė pakeltu tonu išeiti tyrėjai iš namų, tačiau jos tikrai necenzūriniais žodžiais nekoliojo.

Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. U. būtų siekęs įžeisti savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar būtų įžeidęs.

Taigi kolegija dar kartą pabrėžia, kad V. P. U. kaltė grindžiama išimtinai pačios nukentėjusiosios ir liudytojo L. K. parodymais, be jų, jokių kitų duomenų, kad V. P. U. iškoliojo E. V. necenzūriniais žodžiais, nėra.

Kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad LR BPK 174 str. 1 d. numatyta, kad Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Tai pagrindinė taisyklė, pagal kurią nustatoma ikiteisminio tyrimo atlikimo vieta. Nesilaikyti šios taisyklės ir pavesti atlikti tyrimą kitos vietovės ikiteisminio tyrimo pareigūnui galima bet kuriuo atveju, kai manoma, kad tokiu būdu nusikalstama veika bus ištirta greičiau ir išsamiau. Sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pavedimo kitos vietovės ikiteisminio tyrimo subjektams gali priimti tik prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą. Byloje motyvuoto prokuroro nutarimo nėra. Įvykis buvo Vilniuje, V. P. U. gyvenamojoje vietoje, o jog ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas, t.y. pareigūnas to paties padalinio, kuriame dirba ir nukentėjusioji E. V.. Be to, teigti, kad Alytuje veika buvo ištirta greičiau ir išsamiau, taip pat nėra jokio pagrindo, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ne itin operatyviai. Taigi kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, V. P. U. atžvilgiu buvo pažeistas nešališkumo principas.

Taip pat nesuprantamas nukentėjusiosios sprendimas 2010-06-21 vykti į V. P. U. namus kitame mieste tik tam, kad būtų paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, juolab, kad apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą įtariamojo gynėjui buvo pranešta ir net buvo priimtas procesinis sprendimas nustatyti susipažinimo su ikiteisminio bylos tyrimo medžiaga terminą iki 2010 07 01. Be to, E. V. vyko į įtariamojo gyvenamąją vietą neabejotinai žinodama, kad jis yra po operacijos ir be savo advokato nesutinka dalyvauti atliekant jokius veiksmus.

Kolegija laiko pagrįstai ir visiškai teisingais pirmosios instancijos teiginius, jog E. V. 2010-06-21 tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, net neužsimenama apie tai, kad V. P. U. ją įžeidė koliodamas necenzūriniais žodžiais. Byloje yra ir kitas E. V. tos pačios dienos (2010-06-21) tarnybinis pranešimas, kuriame jau nurodoma, kad „...V.P. U. atsisakė pasirašyti, pradėjo įvairiausiais žodžiais įžeidinėti mane...“. Pranešimo turinys liudija apie tai, jog E. V. savo tiesioginiam vadovui labiau bandė paaiškinti kodėl ji važiavo į Vilnių į įtariamojo V.P. U. butą, o ne aiškiau išdėstė aplinkybes apie jai darytą poveikį ir įžeidimą. Pagrįstas apylinkės teismo teiginys, kad pats įžeidimo faktas nurodomas lyg tarp kitko.

Be to, liudytojas L. K. apie tai, kad buvo įžeidinėjama tarnybines pareigas atlikus tyrėja E. V., jokio tarnybinio pranešimo nerašė, o buvo apklaustas dėl įvykio praėjus daugiau negu dviem mėnesiams. O nukentėjusiosios skundo argumentas, kad įžeidinėjamas buvo ne L. K., todėl ir nerašė nieko, o jei jis būtų su kolegomis aptarinėjęs įvykį, ji būtų „žiauriai“ pažeminta kolegų akyse, yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas.

Visos kilusios abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas subjektyvia nuomone, prielaidomis. Apibendrinus visas išnagrinėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. P. U. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str., yra teisėtas ir pagrįstas.

Be to, esant minėtoms aplinkybėms, nukentėjusiosios veikla, vykdant jai priskirtas pareigas, iš esmės nebuvo sutrikdyta, kaip minėta, ji žinojo, kad V. P. U. kategoriškai nesutinka dalyvauti jokiuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose be gynėjo, juolab, kad susipažinimo su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga buvo pratęstas. Taip pat svarbu įvertinti tai, kaip nukentėjusioji pati vertina įvykį, pažymėtina, kad pati nukentėjusioji, vienos iš apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. P. U. jai sakė, kad turi pažinčių, kurių pagalba pasistengs, kad nukentėjusioji būtų atleista iš darbo, o ji į tai tiesiog nekreipė dėmesio, kadangi jau ne vienas ją žadėjo atleisti iš darbo. Įvertinus tai ir nukentėjusiosios ilgametę sistemoje patirtį, darytina išvada, kad tyrėja galėjo ne kartą girdėti pakeltą toną (kaip šiuo atveju išteisintojo liepimą išeiti iš namų), ir tai nelaikytina tyrėjos įžeidimu.

Iš esmės tiek prokuratūros, tiek nukentėjusiosios apeliacinių skundų esminiai argumentai sutampa ir susiję su parodymų vertinimu. Skunduose nurodoma, kad apylinkės rėmėsi būtent V. P. U. ir jo motinos S. U. parodymais, tai yra parodymais asmenų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo L. K. parodymus, atmetė kaip įrodomosios reikšmės neturinčius duomenis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas nė vieniems prioritetinės galios, ir, teisingai bei pagrįstai konstatavo, kad vien tik nukentėjusiosios ir su ja buvusio liudytojo pareigūno parodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Skunduose neteisingai nurodoma, kad teismas rėmėsi išteisintojo ir liudytojos jo motinos parodymais, - teismas juos vertino ne atskirai, o vertino įrodymų visumą.

Tai pat nukentėjusioji skunde, pateisindama ikiteisminio tyrimo atlikimą Alytuje, nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal LR BK 231 str. 1 d. Dėl V. P. U. trukdymo jai atlikti tiesiogines pareigas, tačiau vėliau veika buvo dalyje nutraukta ir perkvalifikuota į LR BK 290 str. Šie skundo argumentai deklaratyvūs, nieko neįrodantys. Tariama veika buvo daroma V. P. U. gyvenamojoje vietoje Vilniuje.

Išanalizavusi visas bylos aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose prokuroras ir nukentėjusioji nepateikia jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų naikinti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios E. V. atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Ryšardas SkirtunasTeisėjai (parašas) Teresėlė Kazlauskienė(parašas) Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas R.Skirtunas