Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo V. K. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. K. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), prašė peržiūrėti jo atžvilgiu nuo 2007 m. priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir sušvelninti/atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl nuteistojo V. K. prašymo perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2023 m. rugpjūčio 11 d. rezoliucija, minėtas nuteistojo prašymas persiųstas nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. prašymas atmetamas.

Susipažinus su prašymo nagrinėjimui pateikta medžiaga, teismas nustatė, jog nuteistasis V. K. į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi prašydamas taikyti jo atžvilgiu BK 3 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatas ir tokį savo prašymą grindė nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais. Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal dešimt jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, iš kurių pirmasis – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas) buvo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai ir XXIX skyriaus pavadinimas, taip pat Kodeksas papildytas 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais, netekusiais galios pripažinti 186, 298 straipsniai. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su paminėtomis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Iš aukščiau aptarto reglamentavimo seka, kad nagrinėjamu atveju V. K. BPK 362¹ straipsnio ir BK 3 straipsnio nuostatos taikomos bei svarstomas nuosprendžiais, pagal kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtų bausmių švelninimo klausimas galėtų būti tik tuo atveju, jeigu 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 padaryti baudžiamojo įstatymo pakeitimai turėtų įtakos jo teisinei padėčiai – panaikintų nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos baudžiamumą, švelnintų bausmę ar kokiu kitu būdu lengvintų jo teisinę padėtį.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl S. Z. turto vagystės), 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš K. D. garažo), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš V. J. garažo), 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. Ž. garažo), 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš J. Č. garažo), 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš V. K. garažo), 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. B. garažo) bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apvogti A. M. garažą). Šios V. K. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio redakciją. BK 178 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo numatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo nustatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė automobilį, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi, šiuo metu galiojanti BK 178 straipsnio 1 dalies redakcija numato papildomą alternatyvią bausmės rūšį – areštą. Beje, šios, t. y. arešto, bausmės skyrimo galimybė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui buvo įtvirtinta jau ir nuo 2007 m. liepos 21 d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio redakcijoje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Kadangi BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo įtvirtinta nauja alternatyvi už laisvės atėmimą švelnesnė bausmė, nuo 2007 m. liepos 21 d. įsigaliojusi BK 178 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina švelnesne. Vis tik šis pakeitimas, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo perkvalifikuoti V. K. nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kadangi toks perkvalifikavimas būtų tik formalus procesinis veiksmas, kuris realios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai šiuo atveju neturėtų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismo vertinimu, švelninti nuteistajam V. K. paskirtos bausmės už svetimo – S. Z. – turto vagystę, skiriant kitą jos rūšį – areštą, šiuo atveju nėra pagrindo. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalies, kuria spręstas klausimas dėl V. K. skirtinos bausmės, matyti, kad buvo įvertinta tai, jog jis įvykdė vieną nesunkų ir septynis apysunkius nusikaltimus, kad jo atsakomybę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų lengvina tai, jog jis prisipažino kaltu ir gailisi, kad nuteistasis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas tris kartus, charakterizuojamas neigiamai, šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus įvykdė sistemingai netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Prašymą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, mano, jog V. K. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ir daro išvadą, kad jos švelninti ar mažinti vien dėl to, kad vėlesniu BK pakeitimu buvo įtvirtinta galimybė už ją skirti ir arešto bausmę, nėra pagrindo. Taigi, nors šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje be viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmių yra numatyta dar viena alternatyvi bausmės – areštas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, V. K. yra nuteistas būtent laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu galiojančiame baudžiamajame įstatyme už minėtą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra sumažintas, akivaizdu, jog BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijos pakeitimas realios įtakos nuteistojo V. K. padėčiai nagrinėjamu atveju neturi, todėl jo padaryta BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika neperkvalifikuojama.

Kaip jau minėta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) dėl vagysčių įsibrovus į patalpas bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibrovus į patalpą. 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 pakeitus BK 178 straipsnį, atsakomybė už svetimo turto vagystę, įvykdytą įsibrovus į patalpą, buvo perkelta iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau šis pakeitimas nešvelnina nuteistojo teisinės padėties, kadangi nuteistojo veikų padarymo metu galiojusios BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą buvo numatytos tokios pačios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas bei laisvės atėmimas. Be to, už svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą pagal 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 178 straipsnio redakciją, be alternatyvių bausmių, buvo baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, o šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio redakcijoje numatyta galimybė paskirti netgi griežtesnę laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai pasikeitė turto vertės aiškinimas. Naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vis tik ir BK 190 straipsnio pakeitimai nesudaro pagrindo perkvalifikuoti V. K. padarytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų, kadangi šių jo įvykdytų veikų kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį lėmė ne pagrobto turto vertė, o kito kvalifikuojančio požymio – svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą – nustatymas. Jie taip pat nesudaro pagrindo perkvalifikuoti ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Šios veikos padarymo metu vienas MGL buvo lygus 125 Lt ir jis būtent šis dydis yra taikytinas apskaičiuojant pagrobto svetimo turto vertę. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nustatyta, kad V. K. pagrobto svetimo – S. Z. – turto vertė sudarė 2 020 Lt, kas atitinka 16,16 MGL. Kadangi nuteistojo pagrobto turto vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, pagal šiuo metu galiojančias Baudžiamojo kodekso normas šios jo veikos nėra pagrindo perkvalifikuoti kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, numatančią švelnesnę atsakomybę.

Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, V. K. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 39 930 pakelių cigarečių „Jing Ling“, kurių vertė – 117 793,50 Lt. Veikos padarymo metu vienas MGL buvo lygus 130 Lt. Taigi, akcizais apmokestinamų prekių suma, kuria neteisėtai disponavo V. K., sudarė 906,10 MGL. Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) buvo numatyta atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Už šią veiką buvo baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. BK 199² straipsnis buvo keičiamas 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Po įstatymo pakeitimo baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą buvo numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, ir ji netgi sugriežtinta, kadangi tokią veiką padaręs asmuo buvo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, kai pagal iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusią BK 199² straipsnio redakciją už tokią veiką buvo galima skirti ne didesnę, kaip septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusį BK 199² straipsnį atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis yra diferencijuojama dar smulkiau, nei ankstesnės, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcijos atveju, pagal tokių prekių vertę. Šiuo metu atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, yra numatyta BK 199² straipsnio 3 dalyje ir tokią nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog po Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžio priėmimo įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai, susiję su atsakomybe už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, nepanaikino V. K. veikos, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nusikalstamumo. Taip pat jie nesušvelnino bausmės ar kitokiu būdu nepalengvino V. K. teisinės padėties. Priešingai, pagal po šio nuosprendžio priėmimo įsigaliojusius pakeitimus už tokią veiką, kurią įvykdė nuteistasis, skiriama bausmė netgi griežtėjo (buvo padidinta maksimali už tokią veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio riba).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Kaip matyti iš jau aukščiau išdėstyto, nuteistojo prašyme akcentuojamu 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260, 284 straipsniai nesikeitė. Šie straipsniai taip pat nebuvo pripažinti netekusiais galios. BK 260 straipsnis nesikeitė ir nuo dienos, kuomet V. K. šią nusikalstamą veiką įvykdė, iki 2023 m. balandžio 27 d., kuomet buvo priimtas įstatymas Nr. XIV-1925. BK 284 straipsnis buvo keičiamas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277), tačiau šie pakeitimai įtakos nuteistojo teisinei padėčiai neturi, kadangi buvo tik panaikinta 2 straipsnio dalis ir pakeista 1 dalies dispozicija, žodį „patyčiomis“ pakeičiant žodžiu „piktybiškai tyčiodamasis“.

Taigi, veikos, už kurias V. K. buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, taip pat nebuvo dekriminalizuotos, nešvelnėjo už jas skiriamos bausmės, nebuvo priimti ir jokie kiti pakeitimai, kurie kitokiu būdu lengvintų nuteistojo teisinę padėtį.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio priėmimo iki šios dienos BK 180 straipsnis buvo keistas du kartus, tame tarpe ir 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925. 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymu Nr. XIII-1682 BK 180 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Tuo tarpu 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo koreguojamos BK 180 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies dispozicijos, tačiau šie pakeitimai įtakos V. K. teisinei padėčiai jokios reikšmės neturi. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį panaudoti pagrobė svetimą, bendros 58,90 Eur vertės, turtą. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą atsakomybė ir įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-1925 yra numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje. Įstatymu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija nebuvo keista – tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusiose BK 180 straipsnio 1 dalies redakcijose, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 180 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmuo padaręs šią nusikalstamą veiką yra baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šiame kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys, jog tai, kad plėšimo būdu pavogto turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL, šiuo atveju taip pat neturi teisinės reikšmės, kaip tai neturėjo reikšmės veikos kvalifikacijai ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes plėšimas pripažįstamas nusikaltimu nepriklausomai nuo pagrobtojo turto vertės.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-123 redakcija), 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus, matyti, kad nuo šio nuosprendžio priėmimo BK 215 straipsnis ir 198¹ straipsnis keičiami nebuvo. Nors buvo keičiamas BK 214 straipsnis (BK 214 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintos papildomos alternatyvios veikos), bet šie pakeitimai įtakos V. K. teisinei padėčiai jokios reikšmės neturi.

2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo keičiamas BK 182 straipsnis, taip pat ir jau aptartas BK 190 straipsnis, nustatantis turto vertes, todėl teismas vertina, ar šie pakeitimai turi įtakos (lengvina) V. K. teisinę padėtį. Nors Įstatymu buvo pakeistas BK 182 straipsnis, tačiau šio straipsnio 1 dalies dispozicija ir sankcija išliko tapati ankstesnei šio įstatymo redakcijai, t. y. dispozicija ir sankcija išliko nepasikeitusi. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį V. K. buvo nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą. Nuosprendyje nurodyto apgaule įgyto turto vertė – 585 Eur. Šios nusikalstamos veikos padarymu metu 1 MGL sudarė 38 Eur. Taigi, minėta 585 Eur suma atitinka 15,39 MGL dydžio sumą, t. y. viršija 10 MGL, todėl BK 190 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo padidinta nedidelės vertės turto riba, V. K. veikos kvalifikavimui ir paskirtos bausmės dydžiui įtakos neturi.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, įvykdytos Z. G. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika A. E. atžvilgiu), BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos B. S. atžvilgiu), BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos S. S. atžvilgiu), BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos A. R. atžvilgiu), BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos T. K. atžvilgiu), BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos V. G. atžvilgiu), BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, įvykdytos pasinaudojant R. Ž. duomenimis), BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu). Kaip ir ankstesnėje pastraipoje aptartu atveju, taip ir šiuo atveju, nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžio priėmimo BK 215 straipsnis ir 198¹ straipsnis keičiami nebuvo, o BK 214 straipsnio pakeitimai įtakos V. K. teisinei padėčiai jokios teisinės reikšmės neturi. Atitinkamai, nuteistojo padėčiai neturi įtakos ir BK 182 straipsnio pakeitimai, kadangi, kaip jau minėta, Įstatymu nebuvo keičiama BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija ir sankcija. V. K. įvykdytų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų perkvalifikuoti pagrindo nesudaro ir BK 190 straipsnio pakeitimai, kadangi visais atvejais apgaule įgyto turto vertė viršijo 10 MGL. Visos šios nusikalstamos veikos buvo padarytos 2014 m., kai vienas MGL buvo lygus 130 Lt. Iš nuosprendžio matyti, kad nusikalstamos veikos, įvykdytos Z. G. atžvilgiu, atveju bendra apgaule pasisavinto turto vertė buvo 2 453 Lt, kas sudarė 18,86 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos A. E. atžvilgiu, atveju – 18 019 Lt, kas sudarė 138,6 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos B. S. atžvilgiu, atveju – 3 397 Lt, kas sudarė 26,13 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos A. R. atžvilgiu, atveju – 4 000 Lt, kas sudarė 30,76 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos T. K. atžvilgiu, atveju – 4 700 Lt, kas sudarė 36,15 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos V. G. atžvilgiu, atveju – 4 460 Lt, kas sudarė 34,30 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos pasinaudojant R. Ž. duomenimis, atveju bendra apgaule pasisavinto turto vertė buvo 9 500 Lt, kas sudarė 73,07 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos UAB „Paežerio vaistinė“ atžvilgiu, atveju – 10 000 Lt, kas sudarė 76,92 MGL.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje. Baudžiamojo įstatymo pakeitimai, susiję su BK 214, 215, 198¹ ir 182 straipsniais, jau buvo aptarti, aukščiau padarytos išvados dėl jų įtakos V. K. teisinei padėčiai yra analogiškos ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžio kontekste, todėl dar kartą jie neanalizuojami. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad sukčiavimo būdu V. K. bei jo bendrininkai iš S. S. įgijo 30 000 Lt. Veika įvykdyta 2014 m., kai vienas MGL buvo lygus 130 Lt. Taigi, apgaule pasisavinto turto vertė sudaro 230,76 MGL, kas, vėl gi, viršija 10 MGL dydžio sumą, dėl ko ir šiuo atveju, nepaisant to, kad buvo pakeistas BK 190 straipsnis, nėra pagrindo perkvalifikuoti V. K. įvykdytos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos į BK 182 straipsnio 4 dalį, be kita ko, numatančią atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule. Tuo tarpu BK 289 straipsnis nebuvo keičiamas nei 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925, nei kokiais nors ankstesniais įstatymais. Šis straipsnis taip pat nebuvo pripažintas netekusiu galios.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, bei 182 straipsnio 2 dalyje. Dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų, susijusių su BK 214, 215, 198¹ ir 289 straipsniais, jau buvo pasisakyta, todėl toliau analizuojami tik BK 182 straipsnio pakeitimai ir jų galima reikšmė kvalifikuojant V. K. padarytą BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurią nuteistasis įvykdė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę išvengė arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Įsigaliojus 2023 m. birželio 1 d. BK pakeitimams, pasikeitė BK 182 straipsnis, jį išdėstant taip: 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pagal dabar galiojančią BK redakciją sukčiavimo veiką kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis įtvirtintas BK 182 straipsnio 3 dalyje. Už šios veikos padarymą sankcijoje numatant šias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi, baudžiamojo įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 2023 m. birželio 1 d., BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje už sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje buvo įtvirtinta dar viena alternatyvi švelnesnė bausmė – bauda. Kadangi už V. K. įvykdytą nusikaltimą po baudžiamojo įstatymo pakeitimų buvo įtvirtinta nauja alternatyvi už laisvės atėmimą švelnesnė bausmė, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija laikytina švelnesne. Vis tik šis pakeitimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo perkvalifikuoti V. K. nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi toks perkvalifikavimas, vėl gi, būtų tik formalus procesinis veiksmas, kuris realios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Analizuojant bausmės švelninimo galimybę būtina atkreipti dėmesį į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl bausmės V. K. paskyrimo. Šiuo nuosprendžiu, sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės, buvo nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia organizuotai su kitais kaltinamaisiais padarė 5 nusikalstamas veikas, kurių dvi iš jų (BK 198¹ straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis) priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena (BK 182 straipsnio 2 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijai, visi nusikaltimai baigti, padaryti atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Jis nusikaltimus padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, dėl ko BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu, ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas, skirdamas V. K. bausmę, įvertino ir tai, kad jis iš viso teistas 11 kartų, dėl ko padarė išvadą, kad nuteistasis linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, Šiaulių apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus V. K. sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą, kad švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytus nusikaltimus akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams, neatitiktų bausmės paskirties. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas bausmę, įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Nuteistojo prašymą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nuteistajam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, nėra per griežta ir ją švelninti (skirti baudą) nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame baudžiamajame įstatyme už sukčiavimą, įvykdytą organizuotoje grupėje, skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra sumažintas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuojama, jog BK 182 straipsnio pakeitimas realios įtakos nuteistojo V. K. padėčiai neturi, todėl jo padaryta BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta nusikalstama veika šiuo atveju į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) neperkvalifikuojama.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės (208 Eur vertės) svetimą turtą. Tokia nuteistojo įvykdyta veika, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams, šiuo metu būtų kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Veikos padarymo metu galiojusioje BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje buvo numatytos analogiškos bausmės, skirtinos už nedidelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule – t. y. viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Kadangi 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK 182 straipsnio pakeitimais nebuvo sušvelnintos bausmės, skirtinos už nedidelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule savo ar kitų naudai, naujas baudžiamasis įstatymas V. K. padėties nešvelnina ir grįžtamosios galios neturi (BK 3 straipsnio 2 dalis). Paminėtina ir tai, kad Įstatymu pakeitus BK 190 straipsnį, žemutinė riba, nuo kurios turtas laikomas nedidelės vertės, nepadidėjo – jis išliko 3 MGL. Nuteistasis 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą įvykdė 2019 m., kai vienas MGL buvo lygus 38 Eur. Taigi, jo apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL, ir tokia veika vis dar laikytina nusikalstama.

Apibendrinant visa, kas išdėstyta pirmiau, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir jo nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis buvo nuteistas paminėtais dešimčia nuosprendžių, kvalifikuoti pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią naują BK redakciją ar BK redakcijas, kurios galiojo dar anksčiau, sušvelninant V. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Atitinkamai, nėra pagrindo keisti nuosprendžių ir dalyse, kuriose nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos. Dėl to nuteistojo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. K. prašymą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.