- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- e2YT-3344-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00875-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad A. J. ir G. J. santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono civilinės metrikacijos biure, santuokos įrašo Nr. 125, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. J.. A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Sūnus E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo. Po jo mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta taip pat nebuvo. G. J. 2013 m. gruodžio 31 d. Kretingos rajono trečiojo notaro biure sudarė testamentą, pagal kurį jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą: nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius, turtines teises ir visą kitą turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko pareiškėjai G. M.. G. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties likusį palikimą pagal 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytą testamentą priėmė pareiškėja G. M., 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kretingos rajono trečiajam notaro biurui pateikdama pareiškimą apie palikimo priėmimą. Sutuoktiniai A. J., miręs (duomenys neskelbtini), ir G. J., mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu 1993 m. sausio 28 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374, notarinio registro Nr. 213, įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. privatizavo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą mirusiosios G. J. valdytą turtą, nes mirusioji buvo priėmusi ir realiai valdė savo mirusio sutuoktinio A. J. palikimą, susidedantį iš sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusios dalies, bet nebuvo išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo. Tuo tikslu G. J. privalėjo per šešis mėnesius kreiptis į notaro biurą ir priimti palikimą, likusį po sutuoktinio A. J. mirties. Dėl teisinio neišprusimo G. J. į notarą ir į teismą nesikreipė, tačiau mirusiojo sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai ir jį iki savo mirties valdė, tvarkė kaip savo turtą – liko gyventi bute, jį prižiūrėjo, išlaikė ir mokėjo visus komunalinius mokesčius bei naudojosi asmeniniais vyro daiktais ir laikė jo turtą savo turtu. Kadangi G. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties neišreiškė valios priimti palikimą, notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo, o pareiškėja negali priimti viso G. J. iki mirties valdyto turto, todėl pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo nustatyti, jog G. J. priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai šį turtą pradėdama valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. J. ir A. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė sūnus E. J.. A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Sūnus E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo. Po jo mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta taip pat nebuvo. Sutuoktiniai G. J. ir A. J. santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. 1993 m. sausio 28 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374, notarinio registro Nr. 213, įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, tačiau likusiu turtu G. J. naudojosi, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius iki savo mirties (duomenys neskelbtini). G. J. 2013 m. gruodžio 31 d. Kretingos rajono trečiojo notaro biure sudarė testamentą, pagal kurį jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą: nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius, turtines teises ir visą kitą turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko pareiškėjai G. M.. Pareiškėja G. M., 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kretingos rajono trečiajam notaro biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau ji negali priimti viso G. J. iki mirties valdyto turto, nes G. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties neišreiškė valios priimti palikimą.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 m. lapkričio 8 priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. ir G. J. įgijo turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), būdami santuokoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėja G. M. nurodė, kad po sutuoktinio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties G. J. toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute (šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) išduotame medicininiame G. J. mirties liudijime nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas), naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. G. J. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinio A. J. mirties, ji perėmė jam priklausiusią turto dalį ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.