Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-6219-637/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
2-6219-637/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03323-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Ežerskė
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6219-637/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03323-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.1.7.8; 3.1.18.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 2800 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Esant įstatyme numatytiems pagrindams, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi A. G. IĮ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-1233-479/2017), bankroto administratore paskyrė MB „Penktas šansas“, įpareigojo A. G. IĮ valdymo organus (savininką) perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o savininką per tą patį terminą pateikti administratorei viso turimo turto sąrašą, įskaitant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi A. G. IĮ buvo taikyta supaprastinta bankroto procedūra, nustatyta, kad įmonė turto ar lėšų neturi. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtinta 2800 Eur administravimo išlaidų sąmata. 2018 m. sausio 29 d. nutartimi buvusiam A. G. IĮ vadovui A. G. paskirta 1000 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 1999 m. vasario 26 d. buvo įmonės savininkas ir vadovas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas A. G. vadovo pareigas ėjo nuo 1999 m. vasario 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo, taigi atsakovas, būdamas įmonės vadovu, laikomas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, taip pat jis turėjo pareigą teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Klaipėdos apygardos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad skolos kreditoriams susidarė dar 1999 m.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas savo vadovavimo laikotarpiu įmonės veiklai esant nuostolingai ir įmonei esant nemokiai dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, bankroto byla pradėta pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau ir VSDFV) ieškinį. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teisių aktyviai negynė, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat jo kaltę dėl žalos atsiradimo paneigiančių įrodymų. Įvertinus nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės vadovas, tai yra atsakovas, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. G. IĮ buvo taikoma supaprastinta bankroto procedūra, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino 2800 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta suma būtų ginčyta, ar kad teismo nutartys panaikintos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), taigi darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2800 Eur suma už bankroto administravimo paslaugas.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, nes skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Patenkinus ieškinį iš atsakovo A. G. priteistina 134 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144-145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. G. 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus Eur) už bankroto administravimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ naudai.

Priteisti iš atsakovo A. G. 134 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių Eur) žyminį mokestį valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m balandžio 23 d. nutartimi atsakovo A. G. atžvilgiu, palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Audra Ežerskė