- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-15
- Bylos Nr.
- 1-2431-1033/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- S. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 2007-09-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-15 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
2) 2008-09-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-09-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2008-12-12 nuosprendžiu apylinkės teismo 2008-09-22 nuosprendis pakeistas ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės;
3) 2010-04-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;
4) 2015-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2017 m. birželio 18 d., apie 02.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklų 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilių etilo alkoholio).
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis S. K. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tą dieną apie 18 val. buvo kaime (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Ten kepė šašlykus, išgėrė alaus gal 4-5 butelius, 5 laipsnių stiprumo ir susiginčijo su mama. Kadangi nebuvo kam jį parvežti į Vilnių ir nebuvo ko paprašyti, nes buvo nakties metas, o pasilikti neturėjo kur, iš tų nervų sėdo už vairo ir išvažiavo. Automobilis SAAB 9-3, kurį vairavo priklauso jo draugei V. Č.. Ji su automobiliu nevažinėjo, todėl jis paprašė paskolinti automobilį ir ji paskolino, nes buvo įsitikinusi, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau pažymėjimo jis neturėjo. Jam važiuojant sustabdė policija ir patikrino girtumą, nustatė atrodo 1,7 promiles. Su jam priimtu 2017-07-28 baudžiamuoju įsakymu nesutiko, nes norėtų, kad paskirtą bausmę - areštą teismas pakeistų į viešuosius darbus, kadangi nenori prarasti butą Vilniuje ir darbą, kurį neseniai susirado. Be to, baudžiamajame įsakyme nurodyta per didelė automobilio suma. Jis turi ir gali teismui pateikti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje kaina nurodyta žymiai mažesnė. Kokios įstatyme numatytos sankcijos už tokios nusikalstamos veikos padarymą nesidomėjo. Dėl savo veiksmų gailisi, juos vertina blogai, daugiau nebegeria. Prašo teismo sušvelninti bausmę, kad tik darbo neprarastų.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-18 apie 00.00 val. būdamas kaime, išgėrė alaus. 2017-06-18 apie 02.05 val., važiavo iš Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), į Vilnių, kur šiuo metu gyvena. Vairavo automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo draugei V. Č.. Važiuojant Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Jam reikėjo važiuoti namo ir nebuvo kam vairuoti. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 34, 46).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017-06-18 apie 02.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbant kartu su vyr. patruliu M. K. sustabdė automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. K.. Vairuotojas neturėjo teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs. Iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, kurio parodymai buvo 1,71 promilės, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Automobilis buvo pastatytas į šalia esančią "Sportima" aikštelę, o S. K. pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas tiksliam girtumui nustatyti (b.l. 12).
Liudytojas M. K.ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės panašius parodymus, kaip ir liudytojas M. K.(b.l. 16).
Liudytoja V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-17 apie 17.00 val., pas ją atėjo pažįstamas S. K. ir paprašė jos automobilio. Ji turi automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). S. ji pažįsta, nes anksčiau nuomavosi vieną butą. Dabar šiame bute ji gyvena viena, S. su ja nebegyvena apie 1,5-2 mėnesius. Kur dabar S. K. gyvena ji nežino. Kai jis atėjo, tai buvo blaivus. Paklausė S., ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, ir jis pasakė, kad turi. Prašyti parodyti vairuotojo pažymėjimą ji neturėjo laiko, nes skubėjo į darbą. Jis taip pat kažkur skubėjo, pasakė, kad raktus užveš į darbą. S. atidavė raktelius nuo automobilio, o dokumentai pasakė, kad guli mašinoje. 2017-06-18 vakare jai paskambino S. ir pasakė, kad vairuojant jos mašiną jį sustabdė policiją. Taip pat paskambino tyrėja iš policijos, kad gali atvažiuoti į policiją atsiimti raktus nuo savo automobilio. Atvažiavusi į policiją, sužinojo, kad S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, be to jis neturi teisių (b. l. 20).
Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-06-08, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K. apie 02.05 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. K.. Vairuotojas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir jam buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, todėl vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, o iš ten pristatytas į Vilniaus apskrities VPK KPV ir perduotas NVRS pareigūnams. Automobilis SAAB paliktas vietoje, nes eismui netrukdė ir KET nepažeidžia (b. l. 5).
Patikrinimo alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARBL – 0757“ duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 18 d. 02.08 val., S. K. nustatytas 1,71 promilės girtumas (b. l. 24).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5948/2017 (01) matyti S. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. birželio 18 d. akto Nr. 1033 išvadoje nurodyta, kad S. K. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 42).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „SAAB 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1998-05-18, savininkė yra V. Č. (b. l. 8).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1998 m. gamybos automobilio „SAAB 9-3“ vidutinė rinkos kaina su PVM 2017 m. birželio mėnesį buvo 1090 eurų (b. l. 7).
Pateiktoje 2017-07-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. Č. savo automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė pirkėjui - V. J. individualiai įmonei už 100 eurų (b.l. 88).
BK 281 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. birželio 18 d., apie 02.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu, alkoholio matuoklio rodmenimis, specialisto išvada ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininką, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.
S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę S. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), pasekmes (reali žala nebuvo padaryta), į nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, 5 kartus baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nes švelnesnių bausmių nepakanka jo nusikalstamam elgesiui pakeisti. Nors S. K. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę - viešuosius darbus, tačiau BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nėra numatyta ir negali būti skiriama. Kaltinmasis nurodo, kad dėl paskirtos arešto bausmės jis gali prarasti darbą, tačiau BK 49 str. 5 dalis numato, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas kaltinamojo/nuteistojo prašymu gali nustatyti atlikti areštą poilsio dienomis. Asmeniui pažeidus šią arešto atlikimo tvarką, teismas savo sprendimu ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Ikiteisminio tyrimo metu S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-06-18 02.05 val. iki 2017-06-18 16.04 val. (vieną dieną) (b.l. 30, 38), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną arešto parą.
S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Prokuroras prašė skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio SAAB 9-3) vertę atitinkančią sumą – 1090 Eur. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – V. Č., kuri šį automobulį 2017-07-22 pardavė V. J. individualiai įmonei. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta automobilio SAAB 9-3, 1998 metų, vertė yra 1090 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 1090 eurų.
Nors S. K. nurodė, kad pagal jo pateiktą 2017-07-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį automobilio SAAB 9-3 vertė yra 100 eurų, tačiau ši sutartis nėra oficialus daikto vertės nustatymo dokumentas ir nepaneigia VšĮ „Emprekis“ išraše nurodytos vidutinės rinkos vertės. Kadangi byloje nėra pateikta eksperto ar turto vertintojo išvada dėl automobilio vertės, todėl teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ oficialioje pažymoje nurodyta vidutine tokio automobilio rinkos kaina, buvusia 2017 m. birželio mėnesį - 1090 Eur.
Taip pat prokuroras prašė S. K. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis S. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis S. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-06-18 02.05 val. iki 2017-06-18 16.04 val. (viena diena) vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną arešto parą ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 29 paros arešto.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį S. K. bus sulaikytas.
Paskirti S. K. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Paskirti S. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš S. K. konfiskuotino turto (automobilio SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 1090 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.