- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- I-2615-629/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas:
panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, atsakovė) 2013 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 1D-475(11);priteisti solidariai iš VRM ir Lietuvos valstybės 2 677,41 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, neišmokėtos dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. taikymo;priteisti solidariai iš VRM ir Lietuvos valstybės 4 226,13 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo;priteisti iš atsakovių pareiškėjui 5 000 Lt neturtinės žalos;įpareigoti atsakoves toliau mokėti pareiškėjui paskirtą 1 378,28 Lt dydžio pensiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jam 2012 m. sausio 2 d. VRM sprendimu buvo paskirta 1 378,28 Lt valstybinė pareigūnų pensija už tarnybą, tačiau jam buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūnų pensija.
Pasak pareiškėjo, toks pensijos sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatoms. Pažymėjo, kad toks pensijos sumažinimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovė VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28–29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, o, nors Laikinojo įstatymo 5 str. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau minėtas nutarimas galioja tik į ateitį. VRM teigimu, neturtinės žalos atlyginamas nagrinėjamu atveju įstatymuose nenumatytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 35–38).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 2 d. VRM sprendimu pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo paskirta 1 378,28 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 16), tačiau nuo 2012 m. sausio iki rugsėjo mėnesio pareiškėjui buvo mokama mažesnė pensija nei paskirtoji (b. l. 27).
Pareiškėjas 2013 m. sausio 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, prašydamas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 19).
Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VRM 2013 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 1D-475(11) (b. l. 20–21) nurodė, kad VRM mokėti pareiškėjui paskirto dydžio pensijos ir išmokėti pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo, nes sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas nenumatytas. Taip pat pažymėjo, kad pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. neprieštarauja Konstitucijai.
Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumo bei pagrįstumo.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. Nustatyta, kad pareiškėjui pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. bei 5 str. 1 d.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę tik į nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, išmokėjimą, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo, atmetamas kaip nepagrįstas.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 11PP(P)-191 (b. l. 27) patvirtina, kad pareiškėjui M. Š. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2012 m. vasario iki rugsėjo mėn. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis. Nustatyta, kad pareiškėjui minėtu laikotarpiu iš viso buvo išmokėta 3 695,84 Lt pensijos. M. Š. paskirtos pensijos dydis, perskaičiuotas pritaikius Konstitucijai neprieštaraujančią Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., minėtu laikotarpiu iš viso sudarytų 7 921,97 Lt, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui nuo 2010 m. rugsėjo iki 2012 m. rugsėjo mėnesio nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis sudaro 4 226,13 Lt (7 921,97 Lt – 3 695,84 Lt), todėl ši suma ir priteistina pareiškėjui.
Pažymėtina, jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
Be to, teismas sprendžia, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Viena vertus, teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Kita vertus, teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgęs į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teismas sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Kaip minėta, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakoves toliau mokėti jam paskirtą 1 378,28 Lt dydžio pensiją.
Pažymėtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota (sumažinta) ir mokama vadovaujantis ir Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Remiantis Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., pensijų perskaičiavimas (sumažinimas) pagal Laikinojo įstatymo 4 str. pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovę mokėti pareiškėjui visą paskirtą 1 378,28 Lt dydžio pensiją.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2013 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 1D-475(11), kuriuo jam atsisakyta išmokėti negautą pensijos dalį.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pripažįsta, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, VRM, priimdama minėtą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti VRM 2013 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1D-475(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.
Pareiškėjas skunde reikalauja ir neturtinės žalos atlyginimo.
Pažymėtina, kad žala dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 d. yra įtvirtinta nuostata, kad valstybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių patirtos žalos buvimo faktą, taigi nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 4 226,13 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt šešių litų ir trylikos centų) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1D-475(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.