Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. L., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams:

jis 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 20.10 val. Vilniuje, Tujų g. 2, prie apleisto pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilių neblaivumas), nevykdė teisėtų valstybės tarnautojų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Penktojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio P. S. – reikalavimų netrukdyti kito asmens sulaikymui ir tyčia panaudojo fizinį smurtą, t. y. pamatęs, kad yra sulaikomas jo draugas M. U., pribėgo iš nugaros vyriausiajam patruliui A. V., ranka apglėbė jam iš už nugaros už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Vyriausiajam patruliui A. V. bandant atstumti nuo savęs A. L., įvyko grumtynės, kurių metu jie abu nugriuvo ant asfalto. A. V. nustatytas dešinio riešo ir plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje, atitinantys nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, pribėgus vyriausiajam patruliui P. S., kuris bandė atitraukti kaltinamąjį nuo vyriausiojo patrulio A. V. jiems grumiantis ant asfalto, aktyviais veiksmais priešinosi vyriausiajam patruliui P. S., abu griuvo ant asfalto, dėl to P. S. padaryta poodinė kraujosruva galvoje ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat buvo apgadintas P. S. laikrodis „Hugo Boss“, kurio vertė 150 Eur.

A. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytojas M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su draugais buvo Viršuliškėse, buvo vartojamas alkoholis. Dėl garsios muzikos atvažiavo policijos pareigūnai, prašė važiuoti namo. Kai prašė dokumentų, M. U. pradėjo atsikalbinėti, todėl policijos pareigūnai norėjo sulaikyti jį. Jam ir E. U. buvo papurkštos dujos. Po to, pamatė, kad A. L. gulėjo ant žemės. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. L., matyt, pamatęs, kad M. U. bus sulaikytas, pribėgo policijos pareigūnui, stovinčiam šone iš nugaros, ir jį puolė. Kiek atsimena, griebė jį, atrodo, už liemens (tiksliai neatsimena už ko). Pareigūnas, panaudojęs kovinių imtinių veiksmus, nuvertė A. L. ant žemės. Jie abudu krito. M. U. atsisuko, pradėjo rėkti „A., ką tu darai“ ir jis norėjo eiti link jų, tačiau kitas policijos pareigūnas, stovėjęs šalia jo, matyt, pagalvojo, kad jis irgi gali pulti ar gali sukelti kažkokią grėsmę, nieko nelaukęs papurškė dujų į akis, paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius (2 t., b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2004/2019 (01) nustatyta, kad P. S. padaryta poodinė kraujosruva galvoje ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 316/2020 (01) nustatyta, kad A. V. padarytas dešinio riešo ir plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Paties A. V. susižalojimo galimybė neatmetama. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 77–78).

2019 m. birželio 17 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios Vilniuje, Tujų g. 2, apžiūra. Apžiūrėta gatvės dalis yra ties mūriniu vieno aukšto pastatu, ties kuriuo yra metalinė vielos tvora su betoniniais stulpeliais. Šalia tvoros auga medžiai, krūmai. Ties tvora šalikelėje, kuri yra grįsta smėliu, stovi mėlynos spalvos automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio ir tvoros ant žemės guli įvairios šiukšlės. Išilgai tvoros yra kelias, kuris yra grįstas asfaltu. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 135–138).

2019 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio metu sugadintų daiktų – laikrodžio ir radijo stotelės su manipuliatoriumi apžiūra. Jos metu nustatyta, kad laikrodis yra sidabrinės spalvos su juodos spalvos dirželiais. Laikrodžio stikliukas yra sudaužytas, dalis šukių yra laikrodžio viduje, jis neveikia. Ant laikrodžio ciferblato yra baltos spalvos užrašas „Hugo Boss“, o ant galinės dalies dangtelio yra įvairūs užrašai. Apžiūrima radijo stotelė su manipuliatoriumi yra juodos spalvos. Ant radijo stotelės yra užrašas „Motorola mtp850“ . Ant galinės dalies radijo stotelės yra užklijuotas lipdukas su skaičiumi „100“. Ant manipuliatoriaus yra taip pat baltos spalvos užrašas „Motorola“. Manipuliatoriaus laido gale esanti plastikinė dalis yra sulūžusi, o laido kištukas – sulenktas (1 t., b. l. 141–145).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad laikrodžio stikliukas sudaužytas (1 t., b. l. 28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. L. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.).

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, įvykus konfliktinei situacijai su jaunuolių grupe, A. L. užšoko jam iš nugaros ir griebė už kaklo. Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis juto fizinį skausmą, nes kaklas buvo suspaustas. A. V. bandė nusimesti užpuoliką, tačiau to padaryti nepavyko ir jie abu nukrito ant nukentėjusiojo dešinės rankos. Kai krito, kaltinamasis buvo ant nukentėjusiojo, nebuvo jo paleidęs. Tuo metu pribėgo P. S. ir nustūmė užpuoliką, panaudojo dujas, kurias juto ir nukentėjusysis. Po įvykio A. V. buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo nustatyti sužalojimai, sutvarstytos žaizdos; matė, kad P. S. laikrodžio stikliukas sudaužytas, šis minėjo, kad jam skauda alkūnę. Nukentėjusysis P. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad A. L. panaudojo fizinį smurtą prieš jo kolegą A. V. (apkabino iš nugaros ties kaklu), po to, šie nukrito ant žemės. P. S. mėgino atitraukti užpuoliką, panaudojo ašarines dujas, kurios buvo purškiamos trims jaunuoliams. Besigrumiant jis ir kaltinamasis nukrito ant žemės, dėl to sudužo 150 Eur vertės laikrodis, nutrūko racijos laidas, P. S. buvo nubrozdinta alkūnė. Kolega A. V. skundėsi riešo skausmu, jam trūko oro, kai buvo smaugiamas, skaudėjo gerklę. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji A. V. ir P. S. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. L., jų parodymai yra iš esmės tapatūs, papildo vieni kitus, taip pat atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 30, 35–36, 38, 43). Taigi nukentėjusiųjų parodymai laikytini patikimais. Tai, kad A. L. buvo agresyvus ir naudojo fizinį smurtą prieš atvykusius policijos pareigūnus, taip pat iš esmės patvirtina daugumos įvykyje dalyvavusių jaunuolių parodymai. Liudytojas E. U. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kilo grumtynės tarp kaltinamojo ir policijos pareigūno. Jie apsikabino vienas kitą ir griuvo ant žemės, buvo panaudotos ašarinės dujos; liudytoja G. U. teigė, kad A. L. paėmė policijos pareigūnui už kaklo, jie abu kartu nukrito; liudytoja E. B. nurodė, kad konflikto metu A. L. pasidarė agresyvus, jis iš priekio ar iš galo užsipuolė policijos pareigūną (užšoko ant jo). Atrodo, kad policijos pareigūnas nugriuvo; liudytoja U. B. tvirtino, kad konflikto metu A. L. šoko ant pareigūno, tikriausiai jie po to nugriuvo. Liudytojas M. U. bylą nagrinėjant teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. L., matyt, pamatęs, kad M. U. bus sulaikytas, pribėgo policijos pareigūnui, stovinčiam šone iš nugaros, ir jį puolė. Policijos pareigūnas, panaudojęs kovinių imtinių veiksmus, nuvertė A. L. ant žemės ir jie abudu krito. Liudytojų E. U., G. U., E. B. ir U. B. minėti parodymai neprieštarauja anksčiau aptartiems nukentėjusiųjų A. V. ir P. S. parodymams. Kiti byloje apklausti liudytojai (į įvykio vietą atvykę kiti policijos pareigūnai) D. I. ir P. P. patvirtino, kad A. V. minėjo jiems, jog jį užsipuolė vienas iš jaunuolių, jis buvo smaugiamas, jie parkrito ant žemės ir buvo sužalota ranka; P. S. buvo sugadintas laikrodis.

Byloje yra dvi specialistų išvados: 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2004/2019 (01) nustatyta, kad P. S. padaryta poodinė kraujosruva galvoje ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje (1 t., b. l. 80); 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 316/2020 (01) nustatyta, kad A. V. padarytas dešinio riešo ir plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje (1 t., b. l. 77–78). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šių specialisto išvadų objektyvumu, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertų, turinčių teismo medicinos gydytojų specialybę ir ilgametį ekspertinio darbo stažą, kompetencija. Ant A. V. ir P. S. kūnų nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka nukentėjusiųjų nurodytus jiems padarytus sužalojimus ir jų vietas. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiesiems nustatyti sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku. Atsižvelgiant į A. V. ir P. S. nustatytus sužalojimus, akivaizdu, kad juos padarė būtent A. L..

A. L. teisiamojo posėdžio metu išreikšta abejonė, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo smaugti policijos pareigūno, laikytina tik savo subjektyviu vertinimu, kuris prieštarauja nukentėjusiojo A. V., kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, parodymams.

Įvertinus visas aplinkybes, neabejotina, kad dėl A. L. veiksmų grumiantis su nukentėjusiuoju P. S., buvo apgadintas ir jam priklausantis turtas – laikrodis.

Šiame kontekste pasakytina, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus apie tai, kokius veiksmus jis darė (galėjo padaryti) prieš policijos pareigūnus. Pirmose dviejose apklausose jis apskritai neigė atlikęs kokius nors tyčinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius (2 t., b. l. 52–53, 61–62). Trečioje apklausoje A. L. jau teigė, kad jis iš priekio stumdė policijos pareigūną, kad pasitrauktų nuo M. U. (2 t., b. l. 73). Paskutinėje apklausoje kaltinamasis jau teigė, kad jis pribėgo iš nugaros policijos pareigūnui, ranka apglėbė jam iš už nugaros už kaklo norėdamas atitraukti pareigūną nuo savo draugo. Daugiau neatsimena nieko (2 t., b. l. 79–80). Aptartas A. L. parodymų nenuoseklumas leidžia abejoti jų patikimumu, juolab kaltinamasis nagrinėjamo įvykio dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

Taigi byloje įrodyta, kad A. L. 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 20.10 val. Vilniuje, Tujų g. 2, prie apleisto pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilių neblaivumas), nevykdė teisėtų valstybės tarnautojų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Penktojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio P. S. – reikalavimų netrukdyti kito asmens sulaikymui ir tyčia panaudojo fizinį smurtą, t. y. pamatęs, kad yra sulaikomas jo draugas M. U., pribėgo iš nugaros vyriausiajam patruliui A. V., ranka apglėbė jam iš už nugaros už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Vyriausiajam patruliui A. V. bandant atstumti nuo savęs A. L., įvyko grumtynės, kurių metu jie abu nugriuvo ant asfalto. A. V. nustatytas dešinio riešo ir plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, pribėgus vyriausiajam patruliui P. S., kuris bandė atitraukti kaltinamąjį nuo vyriausiojo patrulio A. V. jiems grumiantis ant asfalto, aktyviais veiksmais priešinosi vyriausiajam patruliui P. S., abu griuvo ant asfalto, dėl to P. S. padaryta poodinė kraujosruva galvoje ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat buvo apgadintas P. S. laikrodis „Hugo Boss“, kurio vertė 150 Eur.

A. L. panaudoti aktyvūs fizinio pobūdžio veiksmai prieš policijos pareigūnus laikytini pasipriešinimu BK 286 straipsnio prasme.

Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, A. L. padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suvokė, jog, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešina policijos pareigūnams, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi A. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. L. pasipriešino prieš du policijos pareigūnus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 33), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 34–39), dirba. Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. paskyrus už BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 65 MGL (3250 Eur) dydžio baudą, kuri yra artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – šešiolikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinius ieškinius dėl 150 Eur (išmokėtų P. S. dėl sudužusio laikrodžio) ir 809,55 Eur (išmokėtų A. V. dėl tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95, 108–110). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 161,63 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 89–91).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 150 Eur turtinę žalą yra siejamas su tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sudaužytas policijos pareigūno asmeninis laikrodis dėl neteisėtų A. L. veiksmų. Nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir jų šeimos nariams padarytos materialinės žalos, kurią jie patyrė dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, nusprendė atlyginti nukentėjusiajam P. S. patirtą 150 Eur žalą, kurią išmokėjo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato lėšų.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 6.280 str. 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kitos asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl A. L. neteisėtų veiksmų, buvo sugadintas policijos pareigūno P. S. asmeninis laikrodis, kurio vertė 150 Eur. Tą patvirtino ne tik pats nukentėjusysis ir kitas nukentėjusysis A. V., bet ir liudytojai D. I., P. P., apklausti teisiamojo posėdžio metu. Tai, kad laikrodis buvo sugadintas, patvirtina 2019 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad laikrodis yra sidabrinės spalvos su juodos spalvos dirželiais. Laikrodžio stikliukas yra sudaužytas, dalis šukių yra laikrodžio viduje, jis neveikia. (1 t., b. l. 141–145). Be to, iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad laikrodžio stikliukas sudaužytas (1 t., b. l. 28). Taigi nėra abejonių, kad P. S. laikrodis buvo sudaužytas grumtynių metu, kilusių dėl A. L. neteisėtų veiksmų. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad P. S. buvo atlyginta 150 Eur, o analogiško laikrodžio kaina internetinėje parduotuvėje yra 179,10 Eur (1 t., b. l. 105). Taigi teismas neturi pagrindo abejoti nurodyta suma, todėl, esant objektyviems įrodymams, pagrindžiantiems turtinės žalos dydį, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina 150 Eur turtinė žala iš A. L.. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad policijos pareigūnas negali nešioti tokio prabangaus daikto tarnybos metu, nelaikytina aplinkybe, kuri šalintų jo atsakomybę atlyginti padarytą turtinę žalą, nes šiuo atveju neabejotina, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinės žalos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 809,55 Eur turtinę žalą grindžiamas tuo, jog Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo A. V. minėto dydžio kompensaciją dėl tarnybos metu patirto lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje A. L. pribėgo iš nugaros vyriausiajam patruliui A. V., ir, užšokęs ant jo, ranka apglėbė jam iš už nugaros už kaklo, pradėjo jį smaugti, taip sukėlė pareigūnui fizinį skausmą. Vyriausiajam patruliui A. V. bandant atstumti nuo savęs A. L., įvyko grumtynės, kurių metu jie abu nugriuvo ant asfalto. A. V. nustatytas dešinio riešo ir plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 27 d. specialisto išvada Nr. G 316/2020 (01) patvirtina, kad A. V. buvo nustatyti minėti sužalojimai. Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė, kad A. V. sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas 2019 m. birželio 16 d. grumtynių su A. L. metu, priskiriamas lengvam sveikatos sutrikdymo laipsniui. Remdamasis minėta išvada, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlygino A. V. patirtą žalą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo A. V. buvo išmokėta 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (809,55 Eur) (2 t., b. l. 118). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad minėta suma buvo pervesta A. V. (2 t., b. l. 117). Kompensacijos dydis nustatytas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada bei nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu (2 t., b. l. 119), todėl teismas neturi pagrindo abejoti išmokėtos sumos dydžiu. Kadangi žala buvo padarytą dėl A. L. kaltės, o Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas išmokėjo A. V. 809,55 Eur dydžio kompensaciją dėl patirto sužalojimo, minėta suma priteistina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Priteistinas dydis nelaikytina pernelyg dideliu.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. L. priteisti 161,63 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam A. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip minėta, iškart po 2019 m. birželio 16 d. įvykio nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos. Jos susidarė dėl A. L. tyčinių veiksmų sužalojus A. V.. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiajam suteiktų paslaugų kaina. Atsižvelgiant į tai, iš A. L. priteistina Vilniaus teritorinė ligonių kasai 161,33 Eur patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

VI. Kiti klausimai

A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t, b. l. 55–56). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. L. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 16 d. 20.30 val. iki 2019 m. birželio 17 d. 15.06 val. (viena diena) (2 t., b. l. 46, 57). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis A. L. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į A. L. skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su nepilnamečių liudytojų apklausomis – palikti prie bylos medžiagos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. (A. L.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 65 MGL (3250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. L. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 16 d. 20.30 val. iki 2019 m. birželio 17 d. 15.06 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 63 MGL, t. y. 3150 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų), dydžio.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) civiliniam ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 959,55 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) nukentėjusiems atlygintos žalos;

2) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 161,63 Eur (šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt tris euro centus), susijusius su nukentėjusiojo A. V. (A. V.) gydymo išlaidomis.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinius diskus su nepilnamečių liudytojų apklausomis, pridėtus prie bylos medžiagos, palikti bylos medžiagoje.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.