- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-499-366/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
Bylos Nr.: 1 S-499-366/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2; 2.1.16.1.2.2
2010 m. birželio 15 d.
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. V. gynėjo advokato J. Stankevič skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu -advokatu, siekdamas atstovaujamosios J. D. naudai palankaus Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo dėl atidalinimo jai iš bendrosios dalinės nuosavybės civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 punkte įtvirtintą advokatų veiklos teisėtumo principą ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 2 straipsnio 2.3 punkte įtvirtintą draudimą advokatui ginti kliento interesus, kurie verstų imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, 2009 m. laikotarpiu birželio - rugpjūčio mėnesiais, advokatų kontoroje, esančioje Respublikos g. 14, Rokiškio m., Rokiškio rajono apylinkės teisme, ir kitose Rokiškio miesto tyrimo metu nenustatytose vietose, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršydamas advokato tarnybiniais įgaliojimais, siekdamas sau turtinės naudos ne mažiau 1 MGL atlygio iš J. D. už palankų jai sprendimą minėtoje civilinėje byloje, o būtent: 2009 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Rokiškio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, be A. J. žinios pagamino netikrą dokumentą - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio J. T. - (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., priklausančio J. D., J. D. ir A. S., atidalinimo projektą individualios A. J. statybos ir komercijos įmonės vardu, ir žinomai netikrą dokumentą - A. J. projektą panaudojo pateikdamas jį 2009 m. birželio 12 d. Rokiškio rajono apylinkės teismui civilinės bylos Nr(duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. rugpjūčio 13 d. savo kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., suklastojo tikrą dokumentą - A. J. nežinant, A. J. vardu surašė raštą Rokiškio rajono apylinkės teismui, jame nurodydamas melagingas žinias, kad A. J. statybos ir komercijos įmonė, advokato J. V. užsakymu parengė žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio J. T. - (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., atidalinimo projektą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą - A. J. raštą panaudojo, jį pateikdamas 2009 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, į Rokiškio rajono apylinkės teismą civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimui, tokiais veiksmais jis padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo advokato vardą veikdamas priešingais advokato veiklos principams, t.y. padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.
Be to, jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - advokatu, ir fiziniu bankroto administratoriumi bei restruktūrizavimo administratoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 punkte įtvirtintą advokatų veiklos teisėtumo principą Bankroto administratoriaus elgesio kodekse 11.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą - reikalaujantį administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę tik turint pakankamai žinių ir patirties, bei nuolat kelti kvalifikaciją ir gilinti profesines žinias bei 11.7 punkte įtvirtintus pavyzdingumo ir padorumo principus, 2009 m. laikotarpiu nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, tiesiogiai telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir netiesiogiai per savo sūnų E. V. įtikinėjimais ir prašymais sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį - T. G., VŠĮ „(duomenys neskelbtini) " vadovą ir Lietuvos advokatūros mokymo centro specialistą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus - suklastoti tikrus dokumentus - VŠĮ „(duomenys neskelbtini) " ar Lietuvos advokatūros mokymo centro 2006 m. - 2009 m. pažymas, nurodant juose melagingas žinias, kad laikotarpiu 2006 m. - 2009 m. J. V. išklausė 96 val. mokymo kursus dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratoriaus veiklos, ko sekoje T. G. suklastojo minėtas pažymas apie J. V. tariamai 96 valandas lankytus mokymo kursus ir jam jas išdavė 2009 m. birželio 2 d. ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kurias jis neteisėtai panaudojo 2009 m. laikotarpiu nuo rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 7 d., pateikdamas Įmonių bankroto valdymo departamentui, ko sekoje jam be egzaminų buvo pratęsti leidimai bankroto ar restruktūrizavimo administratoriaus veiklai, tokiais veiksmais jis padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo Įmonių bankroto valdymo departamentą ir Lietuvos advokatūrą pažemino bankroto bei restruktūrizavimo administratoriaus vardą veikdamas priešingai jų veiklos principams, t.y. padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.
Be to, jis laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d., netiesiogiai per savo sūnų E. V. papirko valstybės tarnautojai prilyginamą asmenį - viešas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią J. A., einančią UAB „(duomenys neskelbtini) ", esančios (duomenys neskelbtini) , Kauno m., vadovės ir gydytojos pareigas, Kauno m., tyrimo nenustatytoje vietoje netiesiogiai per E. V. perdavė ne mažiau 600 Lt kyšį J. A., siekdamas neteisėto jos veikimo vykdant gydytojos įgaliojimus, t.y. siekdamas iš gydytojos J. A. neteisėtai gauti sau nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d., t.y. padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 227 str. 2 d.
2009 metais, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi N. R., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini) " ir UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalterinius dokumentus, juose parodydami apsimestinius sandorius apie UAB „Swedbank lizingas" nuosavybės teise priklausančių dviejų vilkikų „Volvo", kuriais išperkamąja nuoma naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini) ", neteisėtą pardavimą Rusijos Federacijos įmonei „(duomenys neskelbtini) ", tokiu būdu apgaule siekė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " išvengtų didesnės nei 250 MGL litų dydžio turtinės prievolės įvykdymo UAB „Swedbank lizingas", bei suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini) " 3 vnt. automobilinių tentų 17 800 litų vertės pirkimo - pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini) " sutartį, siekdami apgaulės būdu užvaldyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) " turtą 17 800 Lt vertės, t.y. padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.
2010-06-03 Panevėžio misto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.
Įtariamojo J. V. gynėjas advokatas J. S. skundžia 2010-06-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti, kaip pažeidžiančią BPK principus ir reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimus bei ginamojo teises.
Nurodo, kad 2004-12-30 d. LAT Senato nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatos, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Ir atsižvelgiant į BPK 122 str. 7 d. nustatą, įtvirtinančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, pagal BPK 121 str. 2 d., teismas privalo patikrinti, ar byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.
Svarstant suėmimo klausimą, teismui realiai nebuvo įmanoma per pusė valandos, atsižvelgiant į padrikai aprašytą nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, nepatikslintą galimai pasisavinto turto ir perduotų pinigų kiekį, ryšių tarp įtariamųjų ir jų ketinimus, objektyviai patikrinti, ar byloje pakanka duomenų, kad būtent J. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Teismas neatsižvelgė, kad pateikti įtarimai nekonkretūs. Jei jo ginamasis prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini) “ įvykdytos veikos, jo veika turėtų būti kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas, o ne sukčiavimas, kuris yra apysunkis nusikaltimas.
Gynėjas nurodo, kad teismo nuomonė, jog asmuo trukdys procesui, turi būti pagrįsta. Šiuo atveju prokuroras nepateikė, o teismas nenustatė jokių duomenų, kad jo ginamasis trukdys tyrimui, sunaikins įrodymus. Pažymi, kad pas visus proceso dalyvius kratos atliktos, daiktai išimti, o teismo teiginys, kad įtariamasis prieš sulaikymą bandė paveikti liudytojus, neatitinka tikrovės. J. V. paprasčiausiai teiravosi apie žmonos bylos eigą.
Be to, teismas neatsižvelgė, kad J. V. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenama vietą, darbą, padeda sergantiems tėvams, nėra asocialus asmuo, jo sveikatos būklę, amžių, kad galimai jo padarytos veikos nėra smurtinio pobūdžio ir nesukėlė sunkių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus manytina, kad J. V. atžvilgiu galima taikyti ir švelnesnes kardomąsias priemones, kurių pagalba taip pat galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
2010-06-11 Panevėžio apygardos teisme gautas J. V. prašymas, kuriame jis prašo jo gynėjo skundą palikti nenagrinėtu, nes skundžiama nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2010-06-11 pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą.
Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus dėl suėmimo BPK nenumato galimybės skundą palikti nenagrinėtu, todėl J. V. prašymas netenkinamas.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami manyti, jog J. V. padarė veikas, kuriomis įtariamas. Tai patvirtina liudytojų, paties J. V. parodymai, protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kratų ir objektų apžiūrų protokolai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (BPK 122 str.1 d. 1-3 p.). Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas buvo paskirtas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytais pagrindais, t.y. kad jis trukdys procesui.
BPK 122 str. 2 d. pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui: įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti proceso dalyvius, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Byla, kurioje J. V. įtariamas padaręs jam inkriminuotas veikas, didelės apimties, daugiaepizodė. Tyrimas yra pirminėje stadijoje, visos tyrimui reikšmingos aplinkybės nėra nustatytos. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Byloje yra duomenys, kad J. V. su E. V. darė poveikį proceso dalyviams – A. J., T. G., taip pat užfiksuoti duomenys, kad jis prašė G. K. duoti melagingus parodymus, N.A. V. mokė meluoti prokurorui dėl savo buvimo vietos, nurodinėjo J. N. susitikti su E. V. suderinti parodymus dėl neteisėtų motinystės išmokų. Todėl suėmimas BPK 122 str. 2 d., pagrindu, kad įtariamasis trukdys teisinga procesui, buvo paskirtas pagrįstai.
BPK 1 str. 1 d. reikalauja, jog nusikalstamos veikos būtų atskleistos greitai bei išsamiai. Tuo tarpu gynėjo nurodytos aplinkybės – jog nėra faktinių duomenų, patvirtinančių J. V. padarius įtarime nurodytą veiką, (nepatikslintas galimai pasisavinto turto ir perduotų pinigų kiekis, ryšiai tarp įtariamųjų ir jų ketinimai), gali būti ištirtos ir išsiaiškintos tik atlikus išsamų įvykio tyrimą. Kaip anksčiau minėta, paskiriant ar pratęsiant suėmimą, įtariamojo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo bei galutinės kvalifikacijos klausimas nėra išsprendžiamas. BPK 121 str. 2 d. numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Paskiriant suėmimą J. V., byloje buvę duomenys BPK 121 str. 2 d. kontekste buvo pakankami teismui manyti, jog jis padarė nusikaltimus, kuriais įtariamas, tokiu būdu jam pagrįstai buvo paskirta kardomoji priemonė, atitinkanti BPK 119 str. numatytas kardomųjų priemonių paskirtis ir užtikrinanti sėkmingą bylos ištyrimą.
LR Konstitucijos 20 str. 2 d. nurodyta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. numato, kad asmuo įstatymo nustatyta tvarka gali būti sulaikomas, kai pagrįstai manoma, jog jis padaręs nusikaltimą pabėgs, ar kai norima garantuoti kokios nors įstatymo nustatytos prievolės vykdymą (šiuo atveju siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese). Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų motyvų, tokie suėmimo pagrindai buvo, todėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. bei LR Konstitucijos 20 str. reikalavimai nepažeisti.
Gynėjo skundo argumentai, kad teismas skirdamas suėmimą išsamiai nepatikrino, ar byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltumą, tik formaliai apie tai nurodė nutartyje, nepagrįsti, neparemti jokiais duomenimis yra tik deklaratyvi gynėjo nuomonė.
Įvertinus visumą išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog suėmimas J. V. buvo paskirtas pagrįstai, esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo J. V. gynėjo advokato J. Stankevič skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.