Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas L. L. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-250, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. sužalojimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl D. C. sužalojimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. sužalojimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl (A. Ž. kankinimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. N. nužudymo) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus (dėl R. S. sužalojimo) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo naktiniame klube „Brodvėjus“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir veiksmų prieš D. V.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.) laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, pirmuosius dešimt metų atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti nuteistojo L. L. turtą – 58 860 litų.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 59-250 atsisakė nuteistajam L. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šį sprendimą L. L. apskundė apylinkės teismui.

6. Nuteistojo L. L. skundas dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi. Teismas įvertinęs nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuobaudas skirtas už drausmės pažeidimus, darbinės patirties stygių, kontroliuojantį elgesį, konstruktyvių problemų sprendimo priėmimo stoką, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, padarė išvadą, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti nustatytų draudimų ir taisyklių. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas nurodė, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

8. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės neatsakė į jo skundo argumentus, nesigilino į jų esmę, neindividualizavo asmens byloje pateikiamų duomenų, neįvertino ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų, režimo, jo sveikatos būklės ir OASys metodikos esmės.

9. Nuteistojo įsitikinimu, žemesnysis teismas padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad OASys balų pokyčiai, kurie padidėjo nuo 47 iki 55 balų, rodo didėjančią vidutinę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nukreipia į Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. Socialinio tyrimo išvadą (toliau – Socialinio tyrimo išvada), kurioje nurodoma, kad toks OASys balų pokytis nesuponuoja, kad jo elgesys pasikeitė, o pažymėjo, kad tai susiję su tuo, kad buvo įvertintos anksčiau nevertintos sritys.

10. Skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismui pateiktame Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje yra nepaisoma baigiamiesiems dokumentams privalomo aiškumo kriterijaus. Nuteistojo teigimu, atlikti ankstesni nuteistojo elgesio vertinimai Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 59-250 nenurodyti, o papildomai teismui teikiamoje Socialinio tyrimo išvadoje šių balų pokyčiai yra surašyti neaiškiai, klaidinančiai, nekompetentingai. Vertinant nusikalstamo elgesio riziką per visą bausmės atlikimo laikotarpį: pirmojo vertinimo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neatliko, tokiu atveju yra privalu preziumuoti, jog pirminis OASys vertinimas buvo maksimaliai įmanomas, t. y. 168 balai, antra kartą 2016 m. pakartotinis OASys vertinimas atliktas Alytaus pataisos namuose, kuriuose nustatyti 75 balai, trečią kartą 2019 m. balandžio mėnesį – 47 balai, o 2019 m. lapkričio mėn. praėjus 6 mėnesiams nuo paskutinio vertinimo – 55 balai. Jo teigimu, jo elgesys nepasikeitė, pasikeitė tik vertinimą organizuojanti įstaiga 2019 m. rugpjūčio 21 d. perkeliant nuteistąjį iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus į Vilniaus pataisos namus tolimesnei bausmei atlikti. Pasikeitus vertintojams nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balas per 6 mėnesius padidėjo 8 balais, kas, nuteistojo manymu, suponuoja prielaidą, jog atliekant vieną iš nurodytų vertinimų yra padaryta klaida, nes abu vertinimai yra atlikti taikant ta pačią, vieningą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal patvirtintą OASys sistemą.

11. Nuteistasis prie skundo taip pat pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimą, kuriuo panaikintas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. nutarimas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gruodžio 5 d. raštas. Teismo vertinimu, nuobaudos skyrimas L. L. už pažeidimą negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. L. skundas atmetamas.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo netaikyti pastarajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą L. L. nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BVK 157 straipsnyje nurodytos formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos, t. y. nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau pažymėtina, kad taikant BVK 157 straipsnio nuostatas, vien formalaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimo, nepakanka. Lygtinio paleidimo instituto taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip pagrindą atsisakyti taikyti L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

16. Nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 55 balai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti (reikalavimas nustatyti abejonių nekeliančią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką aiškiai įtvirtintas BVK 157 straipsnio 1 dalyje). Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nuo paskutinio 2019 m. balandžio 19 d. atlikto vertinimo nustatytas 8 balų pokytis (nuo 47 iki 55 balų). Toks L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balais didėjimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniame vertinime buvo neįvertinti su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susiję kriminogeniniai poreikiai. Pažymima, kad tai nėra vertinama kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos didėjimas, kadangi 2019 m. lapkričio 22 d. buvo nustatyti pokyčiai, kurie nebuvo vertinti ankstesniame vertinime. Visgi, šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Kaip ir aukščiau minėta, tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinanti turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, tokiai išvadai šiuo metu pagrindo nėra.

17. Kaip matyti iš asmens bylos nuteistasis L. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė nepriekaištingai. Jis 22 kartus baustas drausmine tvarka, jam ne karta taikytos pačios griežčiausios drausminės nuobaudos – uždarymas į karcerį ir baudos izoliatorių, buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę grupę – kurios taikomos nuteistiesiems, kurie sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidžia režimą. Dėl kitų pažeidimų buvo skirti papeikimai, pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės bei draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nors kaip ir nurodoma nuteistojo skunde, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimu jam buvo panaikinta drausminė nuobauda (dar viena nuobauda panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu), visgi aukščiau nurodytos aplinkybės ir taikytų nuobaudų skaičius rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli, kas pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Be to, kaip matyti, viena iš skirtų nuobaudų (šiuo metu ji nebegalioja) yra paskirta būtent už atsisakymą siūlomo darbo, o iš asmens bylos duomenų matyti, kad L. L. darbo pobūdžiui ir atlyginimui yra gana išrankus. Taigi, savo požiūrio į darbą L. L. iš esmės nesiekia keisti. Tuo tarpu visi nuteistojo L. L. padaryti nusikaltimai būtent ir susiję su siekiu gauti pajamų. Visa tai rodo, jog nuteistasis turi galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, iš kurios 48 balai yra dinaminiai (yra galimybė mažinti). Rekomendacijos, kaip nuteistasis gali mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, pateiktos Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime.

18. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą, tačiau pats nuteistasis pripažįsta, kad yra tekę atsidurti rizikingose situacijose, elgtis neatsakingai, spontaniškai, pasireiškia siekis išvengti savęs ir savo elgesio ribojimų. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – didelis bendras, atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese, skaičius.

19. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tai reiškia, jog visų aplinkybių visumoje įvertinamos ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytos formalios lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygos, tačiau atsižvelgiama ir į tai, jog L. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad 2002 m. Vilniuje organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, 2003 m. organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, organizavo prekybą narkotinėmis medžiagomis, dalyvavo dviejų žmonių nužudyme bei pasikėsinime nužudyti. Šias aplinkybes būtina vertinti, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

20. Nuteistasis L. L. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003) 22, tačiau pažymima, jog skunde nuteistojo minima rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

21. Socialinėje tyrimo išvadoje nurodytos nuteistojo L. L. šeiminės aplinkybės, tai, kad paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą, jo motyvaciją dirbti laisvėje, kad paleistas į laisvę turės darbą, apygardos teismas vertina teigiamai. Nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka taikyti L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

22. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. L. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.