Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-7594-777/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
2-7594-777/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05795-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
O. B.
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-7594-777/2012(Proceso Nr.2-06-3-05795-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 113.1; 114.9.1;114.9.3.2; 99.5; 99.7; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei O. B., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę byla pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir A. B. dėl abiejų kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Jos žiniomis atsakovas yra išvykęs į Didžiąją Britaniją. Jie jau senai gyvena atskirai, ji susilaukė su kitais vyrais vaikų, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Su atsakovo jokio turto santuokoje neįgijo, ji kreditorių neturi, yra darbinga, todėl išlaikymo sau nereikalauja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu). Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų su sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė būdama labai jauna. Atsakovas nuo paauglystės atliko bausmes įkalinimo įstaigose, o pagyvenus santuokoje du metus, jis vėl buvo išsiųstas į įkalinimo įstaigą. Mano, kad dėl santuokos nutraukimo yra abu kalti, nes ir ji nesistengė santuokos išsaugoti.

Ieškovės atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas palaikė ieškovės ieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti šalims santuokoje turėtas pavardes. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų, dalintino turto, kreditorių šalys neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.4). Iš pateiktų pažymų apie turimą turtą nustatyta, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo (b.l.6,7).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas dėl to prieštaravimų nepateikė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvenant santuokoje atliko bausmes įkalinimo įstaigose, ji su kitais vyrais susilaukė vaikų, todėl teismas pripažįsta, kad abi šalys kaltos dėl santuokos iširimo. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena, atsakovas su ja nebendrauja. Paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Byloje duomenų apie sutuoktinių vardu registruotas transporto priemones bei skolinius įsipareigojimus kreditoriams nėra. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad dalintino sutuoktinių turto nėra.

Sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.

Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo principais iš atsakovo valstybei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, nepriteistinas, nes atsakovo buvimo, gyvenamoji vieta nežinoma (jo paieška nuo 2008-09-14 civilinėje byloje Nr.2-13-867/2012 rezultatų nedavė), ko pasekoje, išieškojimo išlaidos būtų didesnės už išieškomą sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp A. B. (buv. (duomenys neskelbtini)), a.k(duomenys neskelbtini) ir O. B. (buv. (duomenys neskelbtini)), a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. B. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), O. B. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Šalims vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė