Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., specialaus vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994-08-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos“ nuo bausmės atleistas;

2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995-10-31 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;

3. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1998-12-09 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį - laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;

4. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001-01-19 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams su 1/10 turto konfiskavimu;

5. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001-03-08 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį - laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu;

6. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003-03-14 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu;

7. Šiaulių apygardos teismo 2003-04-28 nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 7 metams su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, subendrinus bausmes su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003-03-14nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 7 metams su ½ turto konfiskavimu;

8. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-03-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-05-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant bausmę, paskirtą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-05-20 nuosprendžiu, kuri Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-19 nutartimi subendrinta su 2010-03-04 nuosprendžiu paskirta bausme, A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2015-04-21 paleistas iš bausmės atlikimo vietos, atlikęs jam paskirtą bausmę.

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (iš viso po dvi nusikalstamas veikas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą ir sugadino svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 4 d., 14.00 val., iki 2010 m. balandžio 5 d., sulaužęs durų pakabinamą spyną, įsibrovė į Z. A. sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš sandėliuko pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: 2 kirvius, kurio vieno vertė 15 Lt, bendros 30 Lt vertės, pjūklą 20 Lt vertės, bendrai turto už 50 Lt, sulaužė nerakinamame sandėliuke stovėjusio automobilio VAZ 2106, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės ir priekinių kairės pusės durelių spyneles, kurių vienos vertė 100 Lt, bendrai 200 Lt vertės, o, po variklio dangčiu nupjovęs laidus, sugadino elektros instaliaciją 700 Lt vertės, t. y. sugadino svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam Z. A. bendrą 950 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

A. L. taip pat pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 18 d. iki 2010 m. balandžio 19 d., 07.30 val., sulaužęs 100 Lt vertės lango grotas ir atspaudęs 50 Lt vertės plastikinį langą, įsibrovė į A. K. skalbyklos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurių pagrobė 40 metrų elektros instaliacijos laidų, kurių vieno metro vertė 10 Lt, bendros 400 Lt vertės, o, nupjovęs laidus, sugadino dvi elektros paskirstymo-automatų spintas, kurių vienos vertė 800 Lt, bendros 1 600 Lt vertės, t. y. pavogė turto už 400 Lt vertės ir sugadino svetimą bendros 1 750 Lt vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. bendrą 2150 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi A. L. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl svetimo turto pagrobimo bei sugadinimo iš sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. L. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė šiuo metu tikslaus nusikalstamų veikų laiko nebeatsimenantis, tačiau tai galėjo būti padaryta kaltinamajame akte nurodytu laiku, naktį, atsimena, kad buvo tamsu. Jis atėjo prie nukentėjusiojo A. A. sandėliukų. Sandėliukas buvo užrakintas paprasta spyna, tą spyną jis lengvai nulaužęs netoliese rastu metaliniu strypu, po ko užėjo į sandėliuko vidų ir iš jo išnešė kažkokius įrankius. Atsimena, jog buvo porą kirvių, pjūklas, atrodo, dar šiek tiek vinių. Kitame sandėliuke-pavėsinėje, kuris nebuvo užrakintas stovėjo automobilis, baltos spalvos žigulys. Priėjęs patikrino, ar automobilio durelės užrakintos, pamatęs, kad neatsidaro, jis jas išlaužė, taip pat išlaužė ir bagažinę. Atidaręs variklio dangtį išpjovė kažkokius laidus, kuriuos vėliau pridavė į supirktuvę. Įrankius parsinešė namo, jie jam buvo reikalingi, nes darė remontą. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Susitarė, kad atidirbs nukentėjusiojo sūnui. Dėl savo veiksmų gailisi, supranta, kad netinkamai pasielgė. Tuo metu nedirbo, neturėjo pinigų, pragyveno padedamas motionai bei vogdamas. Nori pakeisti gyvenimo būdą, stengsis įsidarbinti, tiesą sakant, jau dabar pradėjo dirbti neoficialiai, dės pastangas atlyginti padarytą žalą. Turi vaikų, nori juos auklėti ir auginti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos neprisimena, gali būti 2010 m. balandžio mėnesį, t. y. įtarime nurodytą dieną, naktį vienas atėjo prie sandėliukų, esančių prie Sodelių g. 7 namo, Vilniuje. Jie buvo tvora aptvertoje teritorijoje, bet į ją pateko per neuždarytus vartus prie namo. Su savimi atneštu laužtuvu sulaužė ten buvusių trijų sandėliukų spynas, iš vieno iš jų pavogė kažkokius įrankius, gali būti, kad 2 kirvius ir pjūklą, bet tiksliai neprisimena. Prisimena, kad nerakinamame sandėliuke stovėjo automobilis VAZ 2106, atidaręs variklio dangtį ištraukė buvusius laidus. Ar sulaužė automobilio spynas, neprisimena, taip pat neprisimena, kur padėjo pavogtus įrankius. Laidus pridavė į metalo supirktuvę (b. l. 110).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis Z. A. parodė, kad nuo 2010-04-04, 14.00 val., iki 2010-04-05 ryto kažkas išlaužė sandėliukų spynas, pavogė įvairius metalinius įrankius, viską išvertė bei nuo automobilio „VAZ 22106“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupjovė visus laidus, esančius po variklio dangčiu. Papildomos apklausos metu Z. A. parodė, kad trys sandėliukai buvo rakinami spynomis ir vienas nerakinamas sandėlis, kuriame stovėjo jam priklausantis automobilis „VAZ 2106“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į šią teritoriją be jo žinios niekas negalėjo patekti. Tiksliai datos neprisimena, buvo 2010 m. pavasaris, iš ryto apie 09.00 val., pamatė, kad po nakties yra įsilaužta į 3 sandėliukus. Buvo sulaužytos šių sandėliukų pakabinamos spynos, kai kur buvo sulaužyti spynų lankeliai. Spynos buvo senos, todėl dėl jų sugadinimo turtinės žalos nepatyrė. Sandėliukuose buvo viskas išversta. Iš vieno iš sandėliukų buvo pavogtas rankinis pjūklas, 20 Lt vertės, du kirviai, kurio vieno vertė 15 Lt, bendros 30 Lt vertės. Iš kitų sandėliukų nieko nepavogta. Nerakinamame sandėliuke, kuriame stovėjo jo automobilis, buvo sulaužyta bagažinės spynelė bei priekinių kairės pusės vairuotojo durelių spynelė, dėl kurių sugadinimo padaryta 200 Lt žala (kiekvienos spynelės vertė 100 Lt). Atidarius variklio dangtį, nupjauti automobilio instaliacijos laidai prie akumuliatoriaus, kurie buvo variniai, todėl mano, kad jie buvo priduoti į metalo supirktuvę. Dėl sugadinimo buvo padaryta 700 Lt žala, kadangi sugadinta visa sistema. Pats akumuliatorius tuo metu buvo išimtas iš automobilio, jo vagys nerado. Ekspertui apžiūrint įvykio vietą, ant automobilio galinio dešinės pusės sparno buvo rasta dėmė, panaši į kraują, kurios prieš tai, kai automobilį matė paskutinį kartą, tikrai nebuvo. Yra tikras, kad šią kraujo dėmę paliko vagystę įvykdęs asmuo. Jokio A. L. jis nepažįsta (b. l. 36, 43-44).

2010-04-06 protokole – pareiškime užfiksuota, kad nuo 2010-04-04, apie 14.00 val., iki 2010-04-05 ryto iš ūkinio pastato, išlaužus pakabinamas spynas, buvo pavogti du kirviai, pjūklas bei iš po automobilio dangčio nupjauti elektros laidai (b. l. 14).

2010-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus ūkines patalpas, nustatyta, jog buvo išlaužta spyna. Užėjus į vidų, rastas baltos spalvos automobilis, kurio bagažinės bei durelių spynos pažeistos. Nuo automobilio VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio dešinės pusės sparno paimta viena nuoplova (b. l. 15-17).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo skyriaus fotolentelėje užfiksuota sandėliuko, esančio adresu Sodelių g. 7, Vilniuje, apžiūra, kartu pridėtos fotonuotraukos (b. l. 21-30).

2010-05-05 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2689)-IS1-3383 duomenimis, ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2010-04-06 apžiūrint automobilį VAZ 2106, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 34-35).

2014-08-06 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3444)-IS1-3941 duomenimis, ant tampono su nuoplova, padaryta 2010-04-06 apžiūrint automobilį „VAZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. L. genotipu (b. l. 99-100).

2014-10-03 pareikštas Z. A. civilinis ieškinys dėl 950 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 45).

Dėl svetimo turto pagrobimo bei sugadinimo iš skalbyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. L. taip pat pilnai pripažino savo kaltę dėl nurodyto turto pagrobimo bei svetimo turto sugadinimo. Teigė atsimenantis, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos nakties metu. Nusikalstamos veikos padarymo vietoje jis jau buvo prieš tai, iš jos pagrobė katilą (dėl to nusikaltimo buvo nuteistas, atliko paskirtą bausmę). Tuomet jis rankomis buvo išlaužęs ant lango buvusias grotas. Kai vykdė šioje byloje inkriminuotas veikas, jis į skalbyklos patalpas pateko, atsuktuvu atidarydamas langą. Iš skalbyklos išnešė kažkokių laidų, dabar tiksliai nebeatsimena, tačiau neneigia, kad jų galėjo būti 40 metrų. Taip pat atsimena, kad kažkokius laidus išpjovė iš elektros skydinių, kurių buvo dvi (viena didesnė, kita – mažesnė). Supranta, jog išpjaudamas laidus sugadino šias skydines (elektros spintas). Laidus pridavė į supirktuvę, kiek gavo pinigų, neatsimena, tačiau jų nebuvo daug, gal kokių 60-80 Lt. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, dės pastangas, kad jį atlygintų. Tikrai susiras darbą, būdamas pataisos namuose dirbo, pagal galimybes atidavinėjo ankstesnes skolas. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Stengsis nebegrįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo, nebenori būti patalpintas į pataisos namus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. L. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2010 m. pavasarį rankomis atstūmė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango metalinę lango langinę, o su savimi turėtu peiliu atstūmė plastikinį langą bei pateko į pastato vidų. Tuo turėtu sulenkiamu peiliu (kokios spalvos, jau neprisimena), keliose patalpose nuo sienų nupjovė elektros instaliacijos laidus, taip pat nupjovė laidus keliose elektros spintose. Pavogtus laidus pridavė į metalo supirktuvę. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus (b. l. 110).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis A. K. parodė esantis pastatų, stovinčių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. 2010 m. laikotarpiu nuo vasario pradžios iki kovo 22 dienos į šias patalpas buvo įsibrauta per duris ir iš jos įvykdyta vagystė. Šios vagystės metu pavogtas šildymo kieto kuro katilas ir sugadinta šildymo sistema. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla išnagrinėta teisme. Po šio įvykio, t. y. 2010 m. laikotarpiu nuo balandžio 18 d. iki 19 d. ryto buvo dar kartą įsibrauta į tas pačias skalbyklai paruoštas patalpas ir įvykdyta antra vagystė. Dabar jau buvo sulaužytos apsauginės metalinės lango grotos (langinės) ir atlenktas plastikinis langas. Pastato viduje visose penkiose patalpose buvo nupjauti elektros instaliacijos laidai, sugadintos dvi elektros paskirstymo-automatų spintos. Bendrai pavogta 40 metrų varinių elektros laidų, kurių vieno metro vertė 10 Lt (iš viso už 400 Lt). Taip pat sugadintos dvi paskirstymo-automatų spintos, kadangi nupjauti laidai, sugadinti elektros kontaktai, sulankstytos šių spintų durelės. Kiekvienos spintos sugadinimo suma yra 800 Lt, bendrai dėl dviejų spintų sugadinimo padaryta 1 600 Lt žala. Taip pat dėl lango sugadinimo patyrė 50 Lt žalą, nes buvo sugadintas lango atidarymo mechanizmas, grotos sulankstytos mechaniškai, tokiu būdu jas sugadinant, grotų vertė 100 Lt. Patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes viską pirko ir remontavo kaip fizinis asmuo, o ne bendrovės vardu (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. Ž. parodė, kad yra A. K. turto prižiūrėtojas. 2010-04-19, apie 07.30 val., jam pranešė, kad atidaryti įvažiavimo vartai patalpose Nr. P. A. aptiko esant sulaužytas lango grotas, pavogtus elektros laidus, kabelius (b. l. 62).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK tyrėjos V. N. 2010-04-19 tarnybiniame pareiškime užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2010-04-18 iki 2010-04-19, sulaužius lango grotas, buvo patekta į patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurios pavogti elektros laidai, kabeliai bei elektros automatai (b. l. 49).

2010-04-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtas sulankstomas peilis, įvykio vietos apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 51-53, 54-58).

2014-01-03 specialisto išvados Nr. 140-(3297)-IS1-26 duomenimis, ant pateikto tirti peilio, paimto 2010-04-19 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, geležtės žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens (vyro). Ant pateikto tirti peilio kriaunų žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 70-71).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014-08-06 specialisto išvados Nr. 140-(3444)-IS1-3941 duomenimis, ant peilio, paimto 2010-04-19 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Vilniuje, geležtės rastų biologinių pėdsakų, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. L. genotipu (b. l. 99-100).

2014-11-27 pareikštas A. K. civilinis ieškinys dėl 2 150 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 77).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino kaltinamajam A. L. inkriminuoti kaltinimai dėl svetimo turto pagrobimo bei sugadinimo. Kaltinamasis neginčijo faktinių aplinkybių, pilna apimtimi pripažino įvykdęs nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas.

Visų pirma pažymėtina, jog inkriminuotais atvejais pagrįstai nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimu pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis, tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. L. į nukentėjusiajam Z. A. priklausiančias patalpas pateko sulaužęs durų spyną (pirmuoju atveju), bei, išlaužus langines ir atsuktuvu atspaudus plastikinį langą (nukentėjusiojo A. K. atveju). Ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo Z. A. automobilis buvo laikomas neužrakintame sandėliuke, nepaneigia, jog kaltinamasis į patalpą įsibrovė. Pažymėtina, jog visais atvejais įsibrovimu laikytinas neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą draudžiama įeiti, neturint patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Taigi nors nukentėjusysis Z. A. transporto priemonę laikė neužrakintame sandėliuke, tačiau esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad jis, kaip teisėtas šio sandėliuko savininkas, nebuvo davęs kaltinamajam leidimo ar žodinio sutikimo įeiti į jam priklausančias patalpas, dėl ko laikytina, jog kaltinamasis A. L. į šį sandėliuką pateko neteisėtai, prieš savininko valią.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas – fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp jų ir daiktai, išimti iš civilinės apyvartos. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, kaltininkas yra baudžiamas už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nagrinėjamu atveju A. L. po automobilio variklio dangčiu nupjovė laidus bei sugadino automobilio elektros instaliaciją, tokiais veiksmais sugadindamas svetimą Z. A. priklausantį turtą. Taip pat kaltinamasis, nupjaudamas laidus, sugadino dvi elektros paskirstymo-automatų spintas, padarydamas A. K. turtui žalą.

Kaltinamojo A. L. kaltę įvykdžius vagystę bei sugadinus svetimą turtą iš ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius įrodo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai, taip pat nukentėjusiojo Z. A., įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvados. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. L. kaltę įvykdžius vagystę bei sugadinus svetimą turtą iš skalbyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius taip pat įrodo jo paties, nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo L. Ž. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvados. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. L. įvykdė du apysunkius bei du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys - A. L. anksčiau teistas (b. l. 118, 119-158), administracine tvarka baustas (b. l. 115), nedirbantis (b. l. 114), VĮ Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 160, 162), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 161).

Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant kaltinamajam A. L. griežčiausią jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau jo dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (iš esmės artimą minimaliai trukmei), be to, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, tuo pačiu paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi akivaizdu, kad tokiu būdu bausmės tikslai pasiekti nebus. Kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į svetimą nuosavybę, kas rodo, jog kaltinamasis deramai savo elgesio neįvertino ir tinkamų išvadų nepadarė. Visgi teismas negali neatsižvelgti į tai, jog kaltininkas savo kaltę dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi, taip pat į tai, kad pagrobto bei sugadinto svetimo turto vertė nėra didelė, kaltinamasis pareikštus civilinius ieškinius pripažino, nurodė dėsiantis visas pastangas juos atlyginti. Kaltinamasis nurodė, kad pradėjo dirbti, kol kas nėra oficialiai įformintas, kadangi paleistas iš pataisos namų, nespėjo susitvarkyti asmens dokumentų, kurie šiuo metu yra daromi, ir kuriuos turėdamas galės pradėti dirbti oficialiai. Teismas yra linkęs parodyti kaltinamajam pasitikėjimą ir, atidėdamas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikti jam galimybę savo pastangomis įrodyti, jog gali gyventi paklusdamas bei gerbdamas įstatymus, bei sąžiningu darbu atlygindamas padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję pakankamai daug laiko.,

Kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus (Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir pastarajam skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti, t. y. Z. A. – 950 Lt (atitinkamai 275,14 eurų) sumai bei A. K. – 2 150 Lt (atitinkamai 622,68 eurų) sumai.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. L. pagrobė bei sugadino svetimą Z. A. priklausantį 275,14 eurų vertės turtą bei A. K. priklausantį 622,68 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų A. L. veiksmų, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam A. L. nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė bei, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, iki jo vykdymo pradžios pastarajam skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys vokai, kurių viename yra sulankstomas peilis, saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 73, 74), kitame – viena nuoplova ir A. L. seilių lyginamasis pavyzdys, o trečiame – spyna nuo automobilio „VAZ 2106“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 102, 103), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto pagrobimo iš sandėliuko, esančio adresu Sodelių g. 7, Vilnius), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto sugadinimo iš sandėliuko, esančio adresu Sodelių g. 7, Vilnius ), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto pagrobimo iš skalbyklos, esančios adresu Dūmų g. 3, Vilnius), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto sugadinimo iš skalbyklos, adresu Dūmų g. 3, Vilnius), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš sandėliuko, esančio adresu Sodelių g. 7 Vilnius) bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. L. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš skalbyklos, esančios adresu Dūmų g. 3, Vilnius) bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš sandėliuko, esančio adresu Sodelių g. 7 Vilnius) paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš skalbyklos, esančios adresu Dūmų g. 3, Vilnius) paskirta bausme ir A. L. skiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba iš karto pradėti darbo paiešką darbo biržos pagalba; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos gydymu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirti A. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš nurodytos paskutinės gyvenamosios vietos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš teismui nurodytos gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Pažeidus šį įsipareigojimą, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.

Civilinio ieškovo Z. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. L. civiliniam ieškovui 275,14 eurų (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus keturiolika euro centų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. L. civiliniam ieškovui 622,68 eurų (šešis šimtus dvidešimt du eurus šešiasdešimt aštuonis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Tris vokus, kurių viename yra sulankstomas peilis, kitame – spyna nuo automobilio „VSAZ 2106“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o trečiame - viena nuoplova bei A. L. seilių lyginamasis pavyzdys, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsitesėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.