- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2-557-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- R. K.
dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovui advokatui D. M., atsakovei R. K., atsakovės atstovui advokatui V. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo iš atsakovės R. K. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas ieškinį prašė tenkinti, priteisti iš atsakovės R. K. jo sąskaita be pagrindo įgytas sumas: 3 000 Lt, 4 000 Lt, 1 000 Lt, 4 000 Lt, 1 000 Lt, 20 080 Lt, 826 Lt, 38 968,17 Lt, iš viso 72 874,17 Lt; 45 000 Lt, skirtus atsakovės butui (duomenys neskelbtini), įsigyti; 23 000 Lt, skirtus atsakovės buto (duomenys neskelbtini) , remontui; priteisti iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus prašė atmesti
Ieškovo reikalavimai atmestini.
Ieškovas A. G. procesiniuose dokumentuose prašė priteisti iš atsakovės R. K. paskolintas sumas: 3 000 Lt, 4 000 Lt, 1 000 Lt, 4 000 Lt, 1 000 Lt, 20 080 Lt, 826 Lt, 38 968,17 Lt, iš viso 72 874,17 Lt; 45 000 Lt, skirtus atsakovės butui (duomenys neskelbtini) , įsigyti; 23 000 Lt, skirtus atsakovės buto (duomenys neskelbtini) remontui; priteisti iš atsakovės 5 % metines palūkanas nuo negrąžintų paskolos sumų, palūkanas skaičiuojant nuo 2009-01-08 iki paskolintų sumų grąžinimo; priteisti iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Vėliau ieškovas ieškinį patikslino, pakeitė ieškinio pagrindą. Ieškovas A. G. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. K. jo sąskaita be pagrindo įgytas sumas: 3 000 Lt, 4 000 Lt, 1 000 Lt, 4 000 Lt, 1 000 Lt, 20 080 Lt, 826 Lt, 38 968,17 Lt, iš viso 72 874,17 Lt; 45 000 Lt, skirtus atsakovės butui (duomenys neskelbtini) įsigyti; 23 000 Lt, skirtus atsakovės buto (duomenys neskelbtini) , remontui; priteisti iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje patvirtino, kad su atsakove susipažino 1996 m., nuo 2003 m. iki 2005 m. vidurio gyveno kartu pas atsakovę vieno kambario bute Šakiuose, Basanavičiaus g. 14-5, vėliau iki 2008 m. gegužės mėn. gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini) . Ieškovas su atsakove siejo savo ateitį. 2005-05-19 atsakovei sudarant buto (duomenys neskelbtini) , pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas perdavė atsakovei 45 000 Lt butui įsigyti, dar 23 000 Lt perdavė atsakovei vykdant minėto buto įrengimo darbus. 2008 m. gegužės mėn. ieškovas, supratęs, kad atsakovei yra reikalingas tik dėl pinigų, kad atsakovė nėra suinteresuota pati investuoti į bendrą šalių ateitį, o tik siekia didinti savo turtą pasinaudodama ieškovu, nutraukė tarpusavio santykius. Šalių bendras gyvenimas, ieškovo manymu, iširo dėl atsakovės kaltės, o atsakovė nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, jog buto (duomenys neskelbtini) , remontą ji vykdė iš savo lėšų. Šalys turto pasidalijimo sutarčių nesudarinėjo. 2008-05-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2008-05-14 dovanojimo sutartimi ieškovui buvo grąžinta tai, kas šalims gyvenant kartu buvo pirkta atsakovės vardu, tačiau už ieškovo pinigus. Kadangi šalių bendras gyvenimas baigėsi, išnyko pagrindas, kuriuo atsakovė ieškovo sąskaita padidino savo turtą. Atsakovė privalo grąžinti jos turto gerinimui išleistas ieškovo lėšas. Ieškovas nurodė, kad jo atsakovei perduotas lėšas patvirtina 2005-08-01–2008-05-08 jo sąskaitos išrašas.
Atsakovė R. K. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 37-38). Atsakovė nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas remiantis šiais motyvais:
1) šalys kartu apsigyveno ne nuo 2003 m., kaip teigia ieškovas, bet nuo 2005 m. rugpjūčio mėn., po to, kai ieškovas pajuto esantis ekonomiškai savarankiškas dėl 2005 m. liepos mėn. įvykdytų sandorių, kurių pagrindu iš AB „Rokiškio sūris“ 2008-08-01 gavo 300 000 Lt, iš UAB „Pramonės investicijų valdymas“ 2005-09-29 gavo 150 000 Lt ir iš UAB „Pramonės investicijų valdymas“ 2005-11-11 gavo 90 000 Lt, nurodytus ieškovo pateiktame sąskaitos išraše;
2) atsakovė neprašė iš ieškovo finansinės paramos, nes šalys pradėjo gyventi kaip šeima ir vesti bendrą ūkį. Todėl ieškovo nurodytos sumos buvo skirtos padengti dalį išlaidų gyvenimo kartu pradžiai reikalingoms namų apyvokos reikmėms įsigyti bei už komunalines paslaugas sumokėti;
3) Iki 2005 m. rugpjūčio mėn. ieškovas nemokėjo įmokų už butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas, atsakovei pinigų nepervedinėjo, o tai liudija, kad šalys iki 2005 m. rugpjūčio mėn. kartu negyveno;
4) patvirtinti aplinkybę, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas perdavė atsakovei 45 000 Lt, ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Šį butą atsakovė įsigijo iš savo asmeninių lėšų, šalims dar negyvenant kartu. 2005-05-19 pirkimo–pardavimo sutartis ir 2005-05-19 mokėjimo nurodymas patvirtina, jog už butą (duomenys neskelbtini) su pardavėju V. G. buvo atsiskaitoma iki 2005-05-19 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atsakovei pervedant 45 000 Lt į pardavėjo banko sąskaitą. Šie įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kad nuo 2003 m. iki 2005 m. šalys gyveno kartu ir kad bendros lėšos buvo panaudotos butui pirkti. Ieškovas negali buto pirkimo aplinkybių įrodinėti liudytojų parodymais, atsižvelgiant į CK 1.73 str. 1 d. 1 p. ir 1.93 str. 2 d. nuostatas;
5) ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis atsakovei perdavė 23 000 Lt buto (duomenys neskelbtini) , remontui. Atsakovė buto remontą daugiausia vykdė iš savo lėšų, tačiau iš esmės atsakovė neteigia, kad buto remontą vykdė tik iš savo lėšų, ji neprivalo šios aplinkybės įrodinėti. Prie buto remonto yra prisidėjęs ir ieškovas. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad 2005-12-01 jis sumokėjo 2760 Lt už langus.;
6) šalių bendras gyvenimas iširo 2008 m. gegužės mėn., ieškovui susiradus kitą moterį. Ieškovo teiginį, kad jam 2008-05-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2008-05-14 dovanojimo sutartimi buvo grąžinta tai, kas šalims gyvenant kartu buvo pirkta atsakovės vardu, tačiau už ieškovo pinigus, paneigia šie rašytiniai įrodymai: automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pridedamą 2007-02-19 pažymą–sąskaitą už 8 800 Lt buvo pirktas tam panaudojus pagal 2006-08-07 vartojimo kredito sutartį gautus pinigus, o sodyba (duomenys neskelbtini) , (žemės sklypas su statiniais) pagal pridedamas 2007-12-18 pirkimo–pardavimo sutartis už 11 000 Lt buvo pirkta atsakovės motinos A. B. pagal 2007-12-15 dovanojimo sutartį atsakovei dovanotomis piniginėmis lėšomis. Tai, kad A. B. tuo metu turėjo pakankamai piniginių lėšų, patvirtina jos deklaracija už 2007 m. Šis turtas buvo įgytas iš atsakovės asmeninių lėšų, atsakovė neprivalėjo 2005-05-14 sutartimis perrašyti šio turto ieškovui.
Šalys pasidalino turtą tokia tvarka: atsakovė 2008-05-14 dovanojimo sutartimi sodybą (duomenys neskelbtini) ir 2008-05-14 pirkimo–pardavimo sutartimi automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už simbolinę 1 Lt kainą perrašė ieškovo vardu, o ieškovas išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini) , jame viską palikdamas atsakovei. Šakių r. 1-ojo notaro biure 2008-05-14 sudarant dovanojimo sutartį ieškovas grąžino atsakovei savo raktų komplektą nuo buto (duomenys neskelbtini) . Atsižvelgiant į tai, kad šalys 2008-05-14 susitarė dėl turto pasidalijimo ir šį susitarimą įvykdė, jų bendra jungtinė veikla pasibaigė.
Ieškovui buvo išaiškinta teisė patikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovo atstovas mano, kad teismas pats gali kvalifikuoti teisnius santykius ir tokiu būdu išspręsti ginčą.
Teismas yra tos nuomonės, kad byloje neįrodytas faktas, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9d. d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2008 išaiškinimu, CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Prievolės, atsirandančios dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, yra nesutartinės prievolės. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, tai jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009).
Nagrinėjamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina, kad šalys ilgą laiką buvo pažįstami, vėliau kartu apsigyveno viename bute, vedė bendrą ūkį, bendrai sprendė klausimus dėl turto įsigijimo – tai patvirtino šalys (b. l. 80, 82), liudytojai L. Š., N. N., E. B. ir rašytiniai įrodymai (b. l. 9-23), taip pat išrašai iš ieškovo banko sąskaitos apie pervestus atsakovei pinigus. Vėliau dalis turto, notarine tvarka registruota atsakovės vardu, perleista ieškovui. Nustatytų aplinkybių visetas patvirtina, kad teisinių santykių kvalifikacija, nurodyta ieškinio pareiškime, ir ieškovo motyvas, kad atsakovė be pagrindo įgijo ieškovo turtą, yra klaidinga ir neatitinka CK 6.237 straipsnio reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008). Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB „Turto bankas“ v. UAB Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008). Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi taikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2008 išaiškino, kad jeigu gyvenant įregistruotoje santuokoje, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), tai nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. Todėl kiekvienu atveju reikia įrodinėti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Neretai tokiu atveju itin sunku būna pateikti labai konkrečius įrodymus, patvirtinančius vienokias ar kitokias aplinkybes, todėl apie tokių aplinkybių buvimą reikėtų spręsti iš visumos – tai šalių tarpusavio santykių, bendro gyvenimo trukmės, jų dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. Vien tik ta aplinkybė, kiek kuris iš sugyventinių turėjo konkrečių pajamų, nėra pakankama konstatuoti apie bendros dalinės nuosavybės sukūrimą ar priešingai, negalėjimą savo turimomis lėšomis prisidėti prie jos sukūrimo.
Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad šalys nesudarė santuokos, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo artimi šeiminiams santykiams: tai gyvenimas kartu iki 2008 m. pavasario, rūpinimasis bendra buitimi, poilsiu, bei išlaikymu, turto įsigijimas ir kita. Teismo vertinimu, toks šalių tarpusavio santykių pobūdis reikšmingas šalių turtiniams santykiams tiek įgyjant, tiek ir atidalijant bendrą turtą, priklausantį šalims bendrosios nuosavybės teise. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis).
Ieškovas tvirtina, kad visas turtas, įgytas 2003 m. iki 2008 m laikotarpiu, yra pirktas jo lėšomis, todėl prašo visus į turtą investuotus 140 874,17 Lt priteisti iš atsakovės. Su tuo sutikti negalima, nes ieškovo motyvams pagrįsti nepateikta įrodymų.
Byloje šalys skirtingai aiškina, nuo kada pradėjo vesti bendrą ūkį. Teismas nesivadovauja liudytojų parodymais nustatyti šalių bendro ūkio vedimo pradžią, nes parodymai dėl laiko yra nekonkretūs. N. N. paaiškino, kad šalys gyveno labai ilgai (b. l. 100). Liudytoja L. Š. teigė, kad šalys buvo sugyventiniai apie 10 metų (b. l. 98), tačiau tokie liudytojos parodymai prieštarauja paties ieškovo paaiškinimui, kuris tvirtina, kad šalys kartu gyveno nuo 2003 m. (b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad šalys bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio, nes tai patvirtina banko dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovas nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio pervedė pinigų į atsakovės banko sąskaitą (b. l. 9-23).
Ieškovas tvirtina, kad atsakovė jo lėšomis (45 000 Lt) nupirko 4-rių kambarių butą. Tačiau ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl teismas jais sprendime nesivadovauja. Iš pradžių ieškovas tvirtino, kad perdavė atsakovei 45 000 Lt, vėliau nurodė, kad pinigus perdavė L. Š., o pastaroji 45 000 Lt perdavė atsakovei. Teismas taip pat nesivadovauja byloje liudytojų parodymais, nes jie nenuoseklūs ir prieštarauja rašytiniams įrodymams: pirkimo–pardavimo sutarčiai ir banko dokumentams. Liudytoja L. Š. paaiškino, kad 45 000 Lt perdavė atsakovei, pinigai atsakovei buvo perduoti dalyvaujant pardavėjui (b. l. 98, k. lapo pusė). Liudytojas N. N. patvirtino, kad jam žinoma, jog ieškovui butas kainavo 45 000 Lt, liudytojui žinomos aplinkybės dėl buto pirkimo, nes jis dirba su ieškovu, abu kalbėjosi apie butų kainas (b. l. 100, kita b. l. pusė).
Atsakovė ginčija ieškovo paaiškinimą, kad butas pirktas už ieškovo pinigus, ir nurodė, kad butą pirko savo lėšomis, pinigų iš ieškovo sesers butui pirkti negavo, be to, pinigai už butą buvo sumokėti kitaip, negu aiškina ieškovas ir liudytoja. Atsakovės paaiškinimas sutampa su rašytiniais įrodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad 1995-05-19 ieškovė nupirko 4-rių kambarių butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), 45 000 Lt už perkama butą sumokėti pardavėjui iki sutarties sudarymo, jie iš atsakovės banko sąskaitos pervesti į pardavėjo V. G. banko sąskaitą (b. l. 39, 57, 87). Šie rašytiniai įrodymai byloje nenuginčyti jokiais kitais įrodymais. Taigi teismas konstatuoja, kad byloje nepateikta tiesioginių įrodymų, jog atsakovė pirko butą ieškovo lėšomis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad ieškovas neįrodė, jog butas pirktas už jo pinigus (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 45 000 Lt priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškovas teigia, kad sumokėjo už atsakovės 4-rių kambarių buto remontą 23 000 Lt. Atsakovė neginčija fakto, kad 4-rių kambarių bute buvo atliktas remontas, ieškovas, atsakovės paaiškinimu, davė apie 6 000 Lt (b. l. 82), rūpinosi remontu, tačiau 23 000 Lt į buto remontą neinvestavo. Atsakovė remontavo butą iš savo ir ieškovo lėšų. Ieškovas tai, kad į buto remontą investavo asmeninių lėšų, įrodinėjo liudytojos L. Š. parodymais, kuri patvirtino, kad butas buvo remontuojamas, ir liudytojo N. N. paaiškinimu, kuris patvirtino, kad ieškovas mokėjo už darbą darbininkams, pirko buto įrangą. Teismo nuomone, liudytojų paaiškinimai yra abstraktūs ir nepatvirtina fakto, kad ieškovas buto remontui išleido 23 000 Lt. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyti 23 000 Lt sudaro daugiau negu pusę buto vertės (45 000 : 2 = 22 500 Lt), tačiau byloje tokioms aplinkybėms įrodyti nepateikta jokių objektyvių įrodymų. Bylos duomenimis, ieškovas bute gyveno iki 2008 m. pavasario, t. y. beveik 3 metus po to, kai buvo padarytas buto remontas, taigi naudojosi į buto remontą investuotomis lėšomis, kurios, anot atsakovės, sudaro apie 6 000 Lt, savo poreikiams tenkinti. Taigi nesant neginčitinų įrodymų, kad ieškovas atsakovės buto remontui išleido 23 000 Lt ir taip iš esmės pagerino atsakovės turtą, ieškovo reikalavimas dėl 23 000 Lt priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Bylos duomenimis, atsakovė paėmė vartojimo kreditą 10 000 Lt automobiliui pirkti, šios paskolos paėmimą laidavo atsakovės brolis E. B. (b. l. 58). Liudytojas E. B. paaiškino, kad atsakovė panaudojo paskolą savo poreikiams tenkinti, t. y. automobiliui pirkti. Ieškovo lėšomis nei atsakovė, nei liudytojas automobilių nepirko. Ieškovo paaiškinimą, kad nupirko atsakovei automobilį už 9000 Lt, patvirtino liudytojas N. N. (b. l. 100, kita b. l. pusė). Liudytoja L. Š. patvirtino, kad girdėjo, jog atsakovė ėmė paskolą brolio mašinai pirkti ir mašiną broliui nupirko (b. l. 98).Teismas nesivadovauja byloje ieškovo ir liudytojų parodymais, nes jie prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Byloje pateiktas dokumentas iš UAB „Ravela“, kuris patvirtina, kad automobilis Opel Corsa 2007 m. vasario 19 d. parduotas atsakovei už 8 800 Lt per įmonės kasą (b. l. 59). Netikėti šiuo dokumentu nėra pagrindo, todėl tikėtina, kad automobilį nupirko atsakovė, o ne ieškovas. Vien tas faktas, kad ieškovas važiavo į Tauragę ir parvarė automobilį, kurį nupirko atsakovė, nepatvirtina fakto, kad automobilis pirktas ieškovo lėšomis. Todėl ir šis ieškovo reikalavimas yra neįrodytas.
Ieškovas tvirtina, kad iš savo lėšų nupirko žemės sklypą ir pastatus – sodybą (duomenys neskelbtini) . Atsakovė paaiškino, kad šis turtas pirktas jos asmeninėmis lėšomis, nes 11 000 Lt sodybai pirkti gavo iš motinos A. B. dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovės paaiškinimą dėl 11 000 Lt dovanojimo patvirtino liudytoja A. B. (b. l. 83), kuri paaiškino, kad padovanojo atsakovei 11 000 Lt, už šiuos pinigus nupirko sodybą. Tai patvirtino ir liudytojas E. B., kuris paaiškino, kad jam žinoma, jog atsakovei motina dovanojo pinigų, apie 10–11 tūkstančių, nes tuo metu A. B. dar dirbo. Rašytinė 2007 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl pinigų dovanojimo (b. l. 60) patvirtina, kad liudytoja A. B. padovanojo atsakovei 11 000 Lt. Metinė pajamų deklaracija patvirtina, kad liudytoja turėjo pakankamai pajamų (b. l. 61-63), kad galėtų tokią sumą padovanoti atsakovei. Pirkimo– pardavimo sutartis patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 18 d. atsakovė nupirko žemės sklypą ir pastatus iš P. S. už 11 000 Lt (b. l. 64-65). Taigi dauguma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad atsakovė nupirko sodybą iš asmeninių lėšų (CPK 178, 185 str.), todėl atmestinas ieškovo motyvas, kad turtą iš savo asmeninių lėšų nupirko jis.
Šalys skirtingai aiškina ieškovo lėšų, kurios sumokėtos ieškovo vardu per banką panaudojimo paskirtį. Ieškovo paaiškinimas, kad jis perdavė pinigais 33 906, 00 Lt. ir išleido 38 968,17 Lt atsakovės sąskaitoms apmokėti, namų apyvokos daiktams pirkti, kitoms sąskaitoms apmokėti yra įrodytas banko dokumentais, kurie patvirtina, kad ieškovas mokėjo mokesčius už butą, pirko indus ir baldus (b.l.9-23).Teismo posėdyje apklaustas ieškovas pripažino, kad atsakovei pervesdamas arba duodamas pinigus tiesiogiai, net nežinojo, kokiems tikslams jie buvo išleisti, tiesiog tvirtina, kad atsižvelgiant į atsakovės pajamas, kurių dydžio ieškovas taip pat nežinojo, didesnė turto dalis, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė, įgyta ieškovo lėšomis (b. l. 80). Atsakovė tvirtina, kad į banko sąskaitą pervestus pinigus panaudojo bendriems šalių poreikiams tenkinti ir kitoms išlaidoms padengti, pirko šalių gyvenimo pradžiai reikalingus buities reikmenis, nes ieškovui apsigyvenus kartu su atsakove, atsirado papildomų poreikių. Nėra nuginčytas atsakovės paaiškinimas, kad ji pirko maistą, skalbė, tvarkė namus, atliko įvairius namų ūkio darbus. Iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, kad ieškovas žinojo, jog lėšos išleistos šalių bendriems poreikiams tenkinti, taip pat būstui įrengti, ir tam pritarė. Atsakovės paaiškinimu, prie šių išlaidų prisidėjo ir ji. Visomis paslaugomis ir daiktais, apmokėtais ieškovo, ir atsakovės pinigais, tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvendami kartu naudojosi bendrai. Kadangi minėti ieškovės paaiškinimai iš esmės nenuginčyti, teismas jais vadovaujasi byloje. Atsižvelgiant į ieškovo atsakovei į banko sąskaitą pervestą sumą ir laikotarpį, per kurį lėšos buvo išleistos, tokia suma šalių poreikiams tenkinti nėra neprotingai didelė dviems asmenims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį ir sudaro apie ( 72 874,00 Lt. Atsakovės pajamos 2005m.-2008m. laikotarpyje sudarė apie 71 565,00 Lt (b.l.86). Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė prie bendro ūkio savo lėšomis neprisidėjo. Todėl sprendžiama, kad šalys savo lėšomis ir darbu lygiomis dalimis prisidėjo prie kasdieninių poreikių tenkinimo.
Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad šalys gyveno ir vedė bendrą ūkį 2005m. rugpjūčio -2008 m. gegužės 14d. Nurodytu laikotarpiu ieškovas perdavė atsakovei 33 906 Lt asmeninių lėšų bendram ūkiui išlaikyti. Tuo pačiu laikotarpiu atsakovė iš savo asmeninių lėšų nupirko ir savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į: butą 45 000 Lt, automobilį 8800 Lt, sodybą 11 000 Lt, iš viso 64 800 Lt vertės turtą. 2008 m. gegužės 14 d. nutraukę santykius, šalys atsakovės vardu įsigytą turtą padalino abipusiu susitarimu. Atsakovei atiteko 4-rių kambarių butas (45 000 L.), o ieškovui automobilis, žemės sklypas ir sodyba (8 800 ir 11 000 Lt). Šalys susitarimą įformino raštu (CK 4.49 str., 4.90 str. 1 d.), dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartimis (b. l. 40-41), šis šalių susitarimas byloje neginčijamas.
Ieškovas mano, kad atsakovė privalo jam perrašyti vieno kambario butą, kurį jis vertina 90 000 Lt (b. l. 80), kad kompensuotų ieškovui lėšas, investuotas į atsakovės nuosavybėje likusį turtą po to, kai pasibaigė šalių santykiai. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutinka. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovas nepateikė neginčytinų įrodymų, kad po 2008 m. gegužės 14 d atsakovės nuosavybėje liko turto dalis, priklausantį ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Turtas, t. y. vieno kambario butas, į kurį pretenduoja ieškovas, buvo įsigytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise iki draugystės su ieškovu, todėl pretenduoti į šį turtą, kaip sugyventinis ieškovas neturi įstatyminio pagrindo.
Teismas laiko įrodytu, kad šalys nustatė ir atidalijo kiekvienai iš šalių priklausančio turto dalį, tuo pagrindu buvo nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės dalys, tenkančios kiekvienam iš sugyventinių. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, į kiekvienos iš šalių išleistą lėšų sumą bendram ūkiui ir turto įsigijimui šalims gyvenant kartu, taip pat kiekvienai iš šalių atitekusio turto dalį ir jo vertę, konstatuojama, kad ieškovo reikalavimas dėl turto atidalijimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Byloje šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios, atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš kitos šalies priteisia bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 88-91) advokatui sumokėjo 4000 Lt. Teismas sprendžia, kad išlaidų advokato pagalbai už atstovavimą teisme atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Byla nesudėtinga, išnagrinėta per kelis posėdžius, advokatas atsakovės vardu surašė procesinius dokumentus, atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose. Visa tai įvertinus, iš ieškovo priteistina 2000 Lt.
Taip pat iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą pirmosios instancijos teisme – 37,75 Lt (b. l. 2) (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
1) 2000 (du tūkstančius) Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) );
2) 37,75 (trisdešimt septynių litų 75 ct) Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.