Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato,dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, ir atsakovės atstovas), atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Proceso šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Atsakovės atstovas atsiliepime teismui nurodė, jog nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėjas iki teismo posėdžio pradžios pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė. Teismas sprendė, kad bylą galima išnagrinėti pagal byloje surinktą medžiagą šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas skundu, kurį papildė (b. l. 2-5) kreipėsi į administracinį teismą, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities VPK, priteisti jam 300 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės (toliau – ir Areštinė) pareigūnų veiksmų, atlyginimą, nurodydamas, jog jis laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-11-03 buvo neteisėtai laikomas Areštinėje, o laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-09-27 jam neteisėtai nebuvo suteiktas pasimatymas. Pareiškėjas skunde nurodė, kadnuo 2016-04-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau- ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies pakeitimams, nebeliko galimybės į policijos areštinę perkelti nuteistąjį asmenį ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylos nagrinėjimo teisme ir tokie asmenys policijos areštinėse negali būti laikomi. Tokį asmenį dėl bylų nagrinėjimo teisme ar ikiteisminio tyrimo veiksmų iš bausmės atlikimo vietos į tardymo izoliatorių galima perkelti vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Pareiškėjas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis negali būti prilyginamas suimtajam, todėl nuo 2016-04-01 Areštinėje periodiškai laikomas neteisėtai, tuo apsunkinamos jo kalinimo sąlygos, nes Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (pataisos namuose, kalėjimuose bei tardymo izoliatoriuose) yra sudarytos palankesnės kalinimo sąlygos : yra bibliotekos, psichologinė pagalba, laisvalaikio užimtumas, mankštinimosi galimybės, galimybė apsipirkti, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, teisė į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore 3 val. Areštinė, priimdama jį į areštinę su nuteistojo statusu, pasielgė neteisėtai, jam buvo draudžiama pasimatyti su artimaisiais, dėl ko jis patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus, neteisėtą spaudimą, depresiją, neturėjo kitų garantijų, kurias būtų turėjęs įkalinimo įstaigoje ar tardymo izoliatoriuje.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 23-24) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kuriomis vadovaujantis „asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip 15 parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje“. Taip pat pažymima, kad „suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. E.V. į Panevėžio apskrities VPK buvo konvojuojamas vykdant teismų nutartis dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose. Asmenų, laikomų Areštinėje, pasimatymų su artimaisiais tvarką nustato Panevėžio apskrities VPK viršininko 2015-08-14 įsakymu Nr.50-V-442 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių ir areštinės apsaugos budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo suteikti pasimatymai neatitinka realybės: jam buvo suteikti pasimatymai 2016-06-08 su G.J.M., 2016-06-28 su G.M., 2016-12-07 su G.V.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašomos priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš, jo nuomone, neteisėto jo laikymo Panevėžio apskrities VPK areštinėje laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-11-03 bei pasimatymų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-09-27 (toliau- ir ginčo laikotarpiai).

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V. Panevėžio apskrities VPK Areštinėje laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-11-03 buvo periodiškai laikomas pagal teismų nutartis jį pristatyti į teismo posėdžius Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr.1-7-134/2016, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamuoju, bei Panevėžio apygardos administracinėse bylose Nr.I-1201-320/2016 ir Nr.I-1613-279/2016, kuriose E.V. buvo pareiškėju (b. l. 31-37, 41-43).

Dėl pareiškėjo laikymo areštinėje teisėtumo

Byloje nėra ginčo, kad E.V. ginčo laikotarpiais buvo nuteistasis ir atliko jam ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau- ir Bausmių vykdymo kodeksas). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnį, šio kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas.

Suėmimo vykdymo įstatymo8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai, tarp jų: teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme (3 punktas). Suėmimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą suimtiesiems prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, -iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas, o pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi ir nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl bylų nagrinėjimo teisme.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 246 straipsnis nustato, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, o pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį, nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Sisteminė išvardintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, dėl jų bylų nagrinėjimo teismuose gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse ne ilgiau kaip penkias paras, esant bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo) nutarčiai pristatyti nuteistąjį į teismo posėdį. Nors Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje,12 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvardinta tik teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje nutartis, šiose teisės normose administracinio teismo, nagrinėjančio bylą teismo posėdyje, nutarties nenurodymą teismas laiko teisės spraga. Pareiškėjui administracinėje byloje, kuris yra nuteistasis, pageidaujant dalyvauti teismo posėdyje, siekiant užtikrinti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje (teisę būti išklausytam), ir teismui (bylą nagrinėjančiam teisėjui) priėmus nutartį pristatyti jį administraciniame teisme vyksiantį teismo posėdį, teismo vertinimu, remiantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, būti taikomas įstatymas, reglamentuojantis panašius teisinius santykius, o būtentSuėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje,12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos normos, ir toks nuteistasis gali būti laikomas teritorinėje policijos įstaigoje ne ilgiau kaip penkias paras ir dėl administracinės bylos, kurios šalimi yra pareiškėjas, nagrinėjimo teisme.

Dėl pasimatymų suteikimo

Ginčo laikotarpiu teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustatė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės),vidaus tvarką Panevėžio apskrities VPK Areštinėje –Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Panevėžio apskrities VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442(b. l. 44-50).Pagal Areštinių veiklos taisyklių 5 punkte pateiktą sąvoką- policijos areštinė- teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, todėl Areštinių veiklos taisyklių nuostatos taikomos visiems Areštinėje laikomiems asmenims, tarp jų- ir nuteistiesiems, perkeltiems į policijos areštines įstatymo nustatytais pagrindais. Tiek Areštinių veiklos taisyklių 7.6 punktas, tiek Vidaus tvarkos taisyklių 6.7 punktas nustato, kad nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmės atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama. Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų prašęs suteikti jam pasimatymą su giminaičiais, o atsakovas tokį pasimatymą būtų atsisakęs suteikti. Tačiau net ir esant tokiam pareiškėjo prašymui, atsakovas pasimatymo jam neprivalėjo suteikti pagal aukščiau nurodytas Areštinių veiklos taisyklių ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog laikant jį Areštinėje, apsunkinamos jo kalinimo sąlygos.Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nustatė itin trumpą laiką (iki penkių parų) nuteistojo laikymui areštinėje dėl bylų nagrinėjimo teismuose. Taigi, pareiškėjo laikymas Areštinėje teisės aktų nustatytais pagrindais, o administracinių bylų nagrinėjimo atveju- ir pačiam pareiškėjui pageidaujantadministracinio teismo posėdyje teikti žodinius paaiškinimus, pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidžia.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog Panevėžio apskrities VPK ir jos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Panevėžio apskrities VPK ir jos pareigūnų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla.Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.