Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirminikaujančiojo Eligijaus Gladučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, advokatui Kęstučiui Rakauskui, asmeniui, dėl kurio nagrinėjama byla A. P., jo šeimos nariui R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. advokato Kęstučio Rakausko skundą dėl 2008-03-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo A. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 9 p., kurią jis padarė būdamas nepakaltinamas, 2006-08-24 Kauno apygardos teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2007-02-20 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, 2007-09-03 stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis - į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir gydymas pratęstas.

2008-03-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo A. P. į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

A. P. advokatas K.Rakauskas skundu prašo 2008-03-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą dėl A. P. taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos sąlygomis – patenkinti.

Advokatas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes teismas atsisakydamas keisti A. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rėžimą į švelnesnį, tokį savo sprendimą nepagrįstai motyvavo tuo, kad A. P. bendro stebėjimo sąlygomis besigydant tik pusę metų dar per anksti taikyti švelnesnį priverstinio gydymo rėžimą, nes šiuo metu negalima užtikrintai konstatuoti, kad jo psichinė būklė pagerėjusi tiek, kad jis būdamas laisvėje, nebedarytų naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų ir galėtų integruotis į visuomenę. A. P. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje buvo pradėtas gydyti ikiteisminio tyrimo eigoje, iš karto po pirmosios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo 2005 m. spalio mėnesyje, o nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. gydomas - griežto, nuo 2007 m. vasario 20 d.- sustiprinto, nuo 2007 m. rugsėjo 3 d.- bendro stebėjimo sąlygomis. A. P. gydymo rėžimo nepažeidinėjo, konfliktų su aplinkiniais neturėjo, jo psichinės sveikatos būklė nuolat gerėjo bei tapo stabili, jis daugiau kaip metus yra visiškai sąmoningas, teisingai orientuotas, pastovios nuotaikos, nuosekliai mąstantis ir kritiškai vertinantis savo įvykdytą nusikaltimą bei visus kitus veiksmus. Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų komisija rekomendavo teismui stacionarinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde motyvuojama, jog pagal BPK 405 str. 1 d. priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šio straipsnio 3 d. 2 p. numato, kad teismas išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo klausimą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, turi pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Pagal Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų išvadą, A. P. sveikatos būklė yra pasikeitusi, jo psichikos būklė yra stabili, jis yra pasveikęs, todėl teismas privalėjo jam keisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, kad jis toliau būtų ambulatoriškai stebimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Skundas atmetamas.

BK 98 str. 6 d. nurodoma, kad priverčiamoji medicinos priemonė yra taikoma iki tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Nesutiktina su skundo argumentu, jog A. P. yra pasveikęs. Priverčiamojo gydymo įstaigos komisija 2008-02-07 išvadoje Nr.25 teigia, jog A. P. psichinė būklė pagerėjusi ir yra stabili, socialinis pavojingumas sumažėjęs, tačiau duomenų apie pasveikimą nėra. Prieš tai A. P. atliktos dvi teismo psichiatrinės-psicholiginės ekspertizės nustatė, jog jis serga paranoidine šizofrenija. Iš 2006-03-06 ekspertizės akto Nr. 11 matyti, jog šis psichikos sutrikimas yra lėtinio pobūdžio ir progresuojantis, eiga nepertraukiama. Todėl iš esamų medicininių duomenų galima daryyti išvadą tik apie tam tikrą A. P. būlės pagerėjimą šiuo metu, tačiau ne apie pasveikimą nuo lėtinės nepertraukiamo pobūdžio ligos.

A. P. yra padaręs ypatingai pavojingą visuomenei veiką, sukėlusią ypač sunkias pasekmes. Iš teismo nustatytų aplinkybių seka, jog šios veikos padarymas susijęs su lėtinės, nepertraukiamo pobūdžio ligos iššauktu negalėjimu suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Byloje nėra duomenų, jog A. P. nuo šios ligos būtų pasveikęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo socialinis pavojingumas būtų išnykęs. Be to, iš A. P. motinos R. S. paaiškinimų matyti, kad jo veika iš anksto nebuvo kaip nors prognozuojama - agresijos pasireiškimų iki įvykio nebuvo, kokių nors ypatingų požymių prieš įvykį sūnaus elgesyje motina nematė - jis buvo nuolankus, be pykčio, tačiau turėjo iliuzijų, neįžiūrėjo blogio. Šios aplinkybės kaip tik rodo, jog dėl iš anksto neprognozuojamo elgesio A. P. reikalingas pastovus stebėjimas, o tokio stebėjimo būtinumą sustiprina padarytos veikos pobūdis ir sukeltos pasekmės. Kolegijos nuomone, ambulatorinis stebėjimas šiuo atveju nėra pakankama priemonė, užtikrinti A. P. taikomo priverčiamojo gydymo paskirtis, tą gali užtikrinti tik nuolatinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, šioje įstaigoje A. P. gydomas ir stebimas palyginti neilgą laiką, kad jau būtų galima daryti išvadas apie jo socialinį nepavojingumą. Ir prieš pavojingos veikos padarymą A. P. elgėsi gerai, nepasant to padarė ypač pavojingą veiką. Be to, iš gydytojo E. M. paiškinimų pirmos instancijos teismo posėdyje matyti, jog A. P. yra tik dalinai kritiškas padarytos veikos ir ligos atžvilgiu.

BPK 405 str. 3 d. įtvirtinta norma suteikia teismui teisę pakeisti, pratęsti ar panaikinti taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį tik įvertinus visus bylos duomenis apie asmens psichikos būklę ir jo pavojingumą. Pagal šią normą priverčiamosios medicinos priemonės taikymas priklauso išimtinei teismo kompetencijai, sveikatos priežiūros įstaigos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neturi jokios išankstinės galios. Todėl medicininės komisijos siūlymas dėl priverčiamųjų priemonių A. P. pakeitimo nėra privalomas. Visuma aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą šiuo metu A. P. toliau taikyti esamas priverčiamąsias medicinos priemones.

Kolegija pastebi ir tai, jog į A. P. būklės gerėjimą atsižvelgta, palaipsniui jam keičiant stebėjimo sąlygas nuo griežto iki bendro.

Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti pagrindo nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P. advokato Kęstučio Rakausko skundą atmesti. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-03-03 nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.